Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus 2- ųjų pataisos namų veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) 2010 m. liepos 27 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 80 Lt turtinę žalą ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. sausio 5 d., 2010 m. vasario 20 d. ir 2010 m. kovo 15 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų pareigūnui įteikė išsiųsti registruotus laiškus, bet Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba laiškų negavo, kadangi jie nebuvo išsiųsti (neįteiktas dokumentas, patvirtinantis išsiuntimą), o jam nebuvo suteikta teisinė pagalba kitoje byloje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad jis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atsakymą turėtų skųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriui, o nesutikdamas su Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu šį sprendimą skųsti teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos – pataisos namai. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami institucijos ar įstaigos vadovui. Bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ar sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d.), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ar sprendimai – apygardos administraciniam teismui (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.). Teismas nustatė, jog pareiškėjas teismui skundžia Vilniaus 2-ųjų pataisos namų veiksmus, dėl kurių Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negavo jo siųstų 2010 m. sausio 5 d., 2010 m. vasario 20 d. ir 2010 m. kovo 15 d. laiškų. Dėl šių veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorių, kuris į jo 2010 m. gegužės 17 d. pareiškimą Nr. 29-118 atsakė 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 42-129. Šis Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus atsakymas pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 ir 3 dalis turėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka Kalėjimų departamento direktoriui, ir tik šiam išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme. Kadangi pareiškėjas nėra pasinaudojęs įstatymo nustatyta šiam ginčui privaloma ikiteismine nagrinėjimo tvarka, todėl jo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad neskundė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų veiksmų Kalėjimų departamentui, nes pasirinko kitą apskundimo rūšį – kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Be to, vykdydamas teismo nurodymą, kreipėsi į Kalėjimų departamentą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų atlyginta žala, padaryta Vilniaus 2-iesiems pataisos namams nesilaikant registruotų laiškų siuntimo taisyklių.

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1174 redakcija), netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi ginčams dėl žalos atlyginimo įstatymas nenumato išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-67/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-531/2006) (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip nesilaikius šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Ta aplinkybė, kad nepasinaudota įstatymo numatyta privaloma ikiteismine tvarka dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, apskundimo, nėra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.