Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-09-29 · Byla Nr. TS-150-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
TS-150-806/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. TS-150-806/2014Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2014-09-01 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimto nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui skundą dėl 2014-09-01 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad su Komisijos sprendimu nesutinka, kadangi Komisija nutartyje neaptarė jo, D. Z. asmens, jo galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimų jo asmens, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Pirmiausia skundžiama nutartis labiau atlieka faktų (vykusių praeityje, kurie ir taip jau yra žinomi) konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgia į aplinkybių visumą, teigiamai charakterizuojančių jį, D. Z.. Mano, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priimdama tokią nutartį nepagrįstai neįvertino daugelio itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, būtent, kad jis, D. Z. kitų nuteistųjų neigiamai įtakai pasiduoti nelinkęs, nesilaiko subkultūros, supranta ir pripažįsta žalojantį narkotikų poveikį, pilnai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų šiuo metu neturi, yra skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, integracijos į visuomenę programoje, laisvalaikio užimtumo programoje, socialinio orientavimo bei teisinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja nuteistųjų sporto varžybose, lankė kursus asociacijos „Laisvas žmogus” dėl prevencijos priklausomybės klausimais. Atlikus jo, D. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad jis priklausė žemos rizikos grupei - 24 balai. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvinių ir staliaus specialybes. Nuo 2010-12-30 dirba (duomenys neskelbtini) iki uždarymo, šiuo metu tęsia darbą (duomenys neskelbtini). Pataisos namai vykdomųjų raštų nėra gavę, teismo nuosprendžiu taip pat nepriteista. Šiuo metu daugiau kaip 2 metai nuobaudų neturi. Paskutinį kartą 2014-06-27 buvo skatintas už sąžiningą darbą bei gerą elgesį. Socialiniai ryšiai yra glaudūs ir stabilūs, palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu yra lankomas motinos, vaiko. Turi nuolatinę gyvenamą vietą. Po paleidimo ketina gyventi pas žmoną. Spręsdami lygtinio paleidimo klausimą Komisija turi - vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Tai rodo, kad jam, D. Z. galimas taikymas, kad būtų paleistas lygtinai ir tai pasitvirtintų. O lygtinio paleidimo netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Jis, D. Z. juk nėra atleidžiamas nuo visiškos bausmės, o jam lygtinio paleidimo atveju būtų skiriamas tos paties bausmės švelnesnis atlikimas ir padėjimas įsilieti į visuomenę tampant jo pilnaverčiu nariu. Siekdamos užtikrinti nuteistųjų integraciją į visuomenę atlikus bausmę ir jų gerovę, valstybės tarnybos - Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas - skiria daug dėmesio užimtumui, ypač švietimo užtikrinimui įkalinimo įstaigose. Nuteistiesiems sudaromos galimybės mokytis profesinėje srityje, kai kur - įgyti bendrąjį išsilavinimą, taip didinant nuteistųjų galimybę dirbti įkalinimo įstaigoje ir vykdyti sėkmingą resocializaciją. Darbo įgūdžių išsaugojimas, naujų, paklausių darbo rinkoje profesijų įgijimas yra viena svarbiausių sėkmingos atlikusių bausmę nuteistųjų integracijos į visuomenę prielaidų. Nustatinėdamas šio pagrindo nebuvimą, Komisija be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo, D. Z. elgesiui, jo charakterį dominuojančius bruožus: nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), kuriuo buvo vadovaujamasi jam skiriant bausmę nuosprendžiu. Šios kategorijos nėra numatytos LR BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam, D. Z. skiriant bausmę ir jai jos nemažai atlikus. Taip pat Komisija nustatinėdama faktines aplinkybes neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje: Komisija privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad dėl savo nusikaltimų as kaltę pripažįsta, visiškai prisiima atsakomybę. Turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Supranta poreikius turėti bendras, visų pripažintas vertybes, nesilaiko subkultūros. Taip pat nuo 2014-03-27 iki 2014-04-29 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ugdymo ir negatyvių emocijų įveikos” programos užsiėmimuose. Jo, D. Z. asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, jog pataisos įstaigoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Komisija spęsdama jo, D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neatsižvelgė į šias, jo paties nustatytas ir įvardintas nutarime, aplinkybes. Šios priežastys negali būti pagrindu paneigiant nutarime apibūdintą jo, D. Z. teigiamą elgesį pataisos įstaigoje. Jam, D. Z. buvo atliktas nusikalstamumo rizikos įvertinimas ir nustatyta, jog kaip galintis pakartotinai nusikalsti priklauso žemos rizikos grupei (surinkta tik 24 balai). Komisijos nutarime nėra paminėta, kokios aplinkybės sudaro pagrindą tokiai išvadai padaryti. Priešingai, visame Komisijos nutarimo tekste apie jį, D. Z. paskutiniu laikotarpiu atsiliepiama teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių Komisija padaro jam, D. Z. neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos Komisijos „manymu”, ar jos samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo, D. Z. atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Kaip jau minėjo anksčiau, jo, D. Z. atžvilgiu jokių argumentų nebuvo nurodyta, kurių pagrindu priėmė Komisija neigiamą sprendimą, o nurodė tik savo nuomonę, manymą, prielaidą, kad jis, būdamas laisvėje, nusikals. Dar viena Komisijos nutarimo išvada, su kuria negali sutikti, yra ši: „lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo”. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, jo, D. Z. nuomone, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis, D. Z. nubaustas ir įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų, atlikęs. Bausmės paskyrimo pats faktas ir jos realus dalinis atlikimas, padarė jam, D. Z. poveikį visam gyvenimui, kad padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. Jo, D. Z. teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje nėra jam priimtinas. Savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Mano, kad keičiant elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka (kaip jau minėjo - šeima, darbas ir t. t.), o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninu sankcijų ir priemonių taisyklių”. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo”, pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Šių priemonių taikymas, kurias galėtų skirti teismas, padėtų reintegruotis į visuomenę, be to, tai tik įrodo, kad nebėra linkęs daugiau nusikalsti, sudaro galimybę juo pasitikėti, yra linkęs pradėti naują gyvenimo būdą. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Per savo bausmės atlikimo laikotarpį yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas šiam laikotarpiui priemones. Komisija priimdama nutartį dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rėmėsi ir aiškino LR BK 41 str. 2 d. Tačiau jau teismas jį, D. Z. nuteisdamas įvertino visas galimybes ir skyrė bausmę, kurią jis atlieka. Komisija pabrėžia neteisingai aiškino ir taikė LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės tikslą nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Aiškindama šią teisės normą, Komisija neatsižvelgė į baudžiamosios teisės doktriną ir šį tikslą aiškino atskirai nuo kitų tikslų. Komisija privalėjo, atsižvelgti į visas jo, D. Z. nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje ir teikimą dėl jo paleidimo ankščiau laiko iš pataisos namų tuo labiau, kad konkrečiai Komisija neįvardino kokių kriterijų jis neatitinka. Jo, D. Z. bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad šį bausmės dalis yra jį paveikusi, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. LR BK 41 str. 2 d. 4 punkte nurodytas tikslas yra tolimesnis už LR BK 41 str. 2 d. 2 p. nustatytą nubaudimą. Jis jau iš dalies pasiektas ir jau yra reali tikimybė, kad jis bus pasiektas ankstesnio lygtinio paleidimo metu. Pažymi, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl jo, D. Z. paleidimo lygtinai iš pataisos įstaigos vadovaujasi ne LR BVK 157 str., o bausmės tikslais. Kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingo principo įgyvendinimą ir pan., todėl komisija sprendimą paleisti lygtinai jį, D. Z. grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija priimtu 2014-09-01 nutarimu Nr. 59-230 nutarė netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 3 p. Priimtą nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis D. Z. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2014-02-20. Komisija nutarė nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra netaikyti, nes manė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo - atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, konsultuotis su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais. Nuteistasis D. Z. yra svarstomas 2 kartą. Asmuo pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas - pataisos namuose atliko gerbūvio darbus, nuo 2014-03-27 iki 2014-04-29 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ugdymo ir negatyvių emocijų įveikos“ programos užsiėmimuose. Už sąžiningą darbą bei gerą elgesį 2014-06-27 nuteistajam buvo skirtas paskatinimas - padėka. Amžius pirmojo teistumo metu 27 m. Anksčiau teistas 1 kartą, tačiau prie dabartinės nusikalstamos veikos pridėtos ankstesnės nusikalstamos veikos ir subendrintos. Būdingas modelis, nusikaltimai sunkėja. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nuteistojo teigimu, kitų nuteistųjų neigiamai įtakai pasiduoti nelinkęs. Nėra įrodymų apie tai, jog nuteistasis laikosi subkultūros. Diskriminacinių nuostatų pokalbio metu nestebima. Ankščiau kildavo nemažai sunkumų laikantis taisyklių, dabar apie 1,5 m. stengiasi suvokti keliamus reikalavimus. Apskritai suvokia įstatymo normas, visuomenės vertybių sistemą. Savitvardą praranda retai, nėra linkęs elgtis impulsyviai. Agresyvaus elgesio, siekiant savo tikslų, nefiksuojama. Neišskiria sričių, susijusių su jo nusikalstamumu. Suvokia kai kurias savo elgesio pasekmes, tačiau ne visas. Socialines situacijas interpretuoja adekvačiai. Ne visada pavyksta taikyti tinkamas problemų sprendimo strategijas. Apie savo ateities tikslus kalba gana nekonkrečiai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas prasmingam užimtumui dirba jam pasiūlytą darbą, įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, skaito grožinę literatūrą, periodinę spaudą, žiūri TV, sportuoja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs 15 kartų, 8 kartus baustas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Už stropų darbą nuteistasis skatintas 3 kartus. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Asmuo turi aukštesnįjį išsilavinimą bei elektros ir automatikos jaunesniojo inžinieriaus specialybę. Iki įkalinimo dirbo individualioje įmonėje, kur buvo gaminami skardos gaminiai. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes. Nuo 2010-12-30 nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) iki įmonės uždarymo, šiuo metu tęsia darbą (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis darbą ketina susirasti savarankiškai. Įstaigoje asmuo dirba, gauna atlyginimą, atlyginimo dalį pagal galimybę siunčia žmonai sūnaus išlaikymui. Pataisos namai vykdomųjų raštų nėra gavę, teismo nuosprendžiu taip pat nepriteista. Asmuo finansinių įsipareigojimų neturi. Kasdieniniams išlaidoms uždirbtų pinigų pakanka. Socialiniai ryšiai yra išlikę, su artimaisiais palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas vaiko, motinos. Asmuo turi pastovią gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju ketina apsigyventi su žmona T. Z., adresu (duomenys neskelbtini). Yra gautas raštas, patvirtinantis, kad nuteistasis bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. (2014-01-07 raštas Nr. 8-270). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei - 24 balai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Komisijos nuomone, D. Z. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu įeužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. Z. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Jeigu būtų priimta nutartis tenkinti D. Z. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-01-16; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-01-16; sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į asmenų nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą per 12 mėnesių nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė atsiliepime į nuteistojo D. Z. skundą prašo teismo atmesti nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 59-230, kuriuo buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 3 p. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad D. Z. praeityje teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą darė naujas nusikalstamas veikas ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už tyčinių ir itin pavojingų nusikaltimų padarymą, nes platinant narkotines ar psichotropines medžiagas kyla pavojus visuomenės sveikatai. Tokių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, tačiau režimo reikalavimus buvo pažeidęs 15 kartų, drausminėmis nuobaudomis buvo baustas 8 kartus.

Atmestinas nuteistojo skundas dėl Komisijos priimto 2014-09-01 nutarimo Nr. 59-230, kuriuo nutarė netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 3 p.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.).

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad D. Z. anksčiau teistas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 260 str. 1 d., 300 str. 1,2 d., 63 str. 1, 4 d. ir skirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. paskirtą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 300 str. 1 d., 214 str. 1 d., 300 str. 2 d. paskirtą ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė subendrintą bausmę - 10 metų 5 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 str. 1 d., 3 d. šią subendrintą bausmę subendrino su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi į 40 parų areštą pakeista ir neatlikta bausme, ir galutinę bausmę paskyrė 10 metų 5 mėnesius 20 dienų laisvės atėmimo.

Iš 2014-08-28 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio protokolo Nr. 58-53 matyti, kad visi komisijos nariai vieningai nutarė netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 3 p. Argumentai: būdingas modelis, nusikaltimai sunkėja, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta iš dalies, ne visada pavyksta taikyti tinkamas problemų sprendimo strategijas, apie savo ateities tikslus kalba gana nekonkrečiai.

Nuteistojo D. Z. pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (24 balai).

Nuteistasis D. Z. nuo 2010-12-30 nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) iki įmonės uždarymo, šiuo metu tęsia darbą (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis darbą ketina susirasti savarankiškai. Įstaigoje asmuo dirba, gauna atlyginimą, atlyginimo dalį pagal galimybę siunčia žmonai sūnaus išlaikymui. Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas - pataisos namuose atliko gerbūvio darbus, nuo 2014-03-27 iki 2014-04-29 dalyvavo Psichologinės tarnybos organizuojamuose „Pozityvaus mąstymo ugdymo ir negatyvių emocijų įveikos“ programos užsiėmimuose. Už sąžiningą darbą bei gerą elgesį 2014-06-27 nuteistajam buvo skirtas paskatinimas - padėka. D. Z. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 15 kartų, baustas drausminėmis nuobaudomis 8 kartus, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 3 kartus. Socialiniai ryšiai išlikę, pasimatymų metu lankomas vaiko, motinos, nuteistasis telefonu, laiškais bendrauja su artimaisiais, po paleidimo planuoja gyventi pas žmoną. Šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, tačiau, teismas vertina, kad jos tikrai nėra pakankamos, tam, kad šiuo metu teigiamai spręsti lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir rodo jo didelį norą pasitaisyti. Nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į tai, kad šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių ir itin pavojingų nusikaltimų padarymą, nes platinant narkotines ar psichotropines medžiagas kyla pavojus visuomenės sveikatai, tokių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, elgesį bausmės atlikimo metu, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, kad šiuo metu D. Z. taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, realizavimas. Teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p., 4 ir Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,

nutarė:

Atmesti nuteistojo D. Z. skundą dėl Komisijos priimto 2014-09-01 nutarimo Nr. 59-230, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 d. 3 p.

Nutartis per 5 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė