- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- 1-97-913/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
ROBERTAS BERNECKIS, gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 1) 1991-09-02 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 m.; 2) 1994-03-11 pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; 3) 1998-11-17 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn. su 1000 Lt turto konfiskavimu; 4) 1999-02-12 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. su 2000 Lt turto konfiskavimu; 5) 2002-09-02 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvė atėmimu 2 m. 6 mėn. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; 6) 2003-02-18 pagal 1961 m. BK 2461 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn. 25 d. su turto už 300 Lt konfiskavimu, 3750 Lt dydžio bauda ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu 4 m., atimant teisę vairuoti transporto priemones; 7) 2003-03-17 pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 4 m. su turto už 500 Lt konfiskavimu, 3750 Lt dydžio bauda ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu 4 m., atimant teisę vairuoti transporto priemones; 8) 2005-05-09 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 9) 2008-11-17 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 10) 2010-02-26 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2012-04-04 nutartimi paleistas lygtinai 25 d., 2012-04-16 įrašytas, 2012-04-30 išbrauktas iš įskaitos Anykščių rajono pataisos inspekcijoje, 11) 2013-07-18 pagal BK 286 straipsnį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti, kad nemokamus darbus turi atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B., 2017 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vagystės tikslu, nuplėšęs nuo durų pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – E. B. nuomojamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą, E. B. priklausantį turtą - planšetę „Estar“, kurios kaina 100 eurų.
Be to, R. B., 2017 m. spalio 29 d., apie 16.09 val., Anykščių r., Kurklių sen., Kurklių mstl., Mechanizatorių g., vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis R. B. kuo kaltinamas supranta, dėl pirmo epizodo savo kaltę pripažino iš dalies, dėl antro epizodo savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. atsikėlė, patėvis miegojo. Paėmė jo automobilį ir išvažiavo į parduotuvę pirkti cigarečių. Paskui nuvažiavo pas draugą V. M., pas jį išgėrė alaus. Vėliau kartu su V. M. nuvažiavo pas jo giminaičius į Kurklius, ten vartojo alkoholį. Po išgertuvių važiavo atgal. Automobilį vairavo jis, o V. M. sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant gatve nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kapinių tvorą. Mažai ką atsimena. Atsimena, kaip stabdė automobilį, atsidūrė ligoninėje, buvo nustatytas 2.45 prom. girtumas. Automobilį patėviui A. S. nupirko žentas. Automobilis po eismo įvykio stovėjo saugojimo aikštelėje, paskui atvažiavo jį paimti. Šiuo metu automobilis yra išardytas. Patėvis A. S. jam pretenzijų neturi. Dėl planšetės ir telefono vagystės nelabai ką atsimena. Jam nereikėjo plėšti pakabinamos spynos, nes jis žinojo kur guli raktai. Užėjo į namus, ten nieko nebuvo, neatsimena kaip į juos pateko. Raktus nukentėjusioji laiko ant pašto dėžutės. Paėmė planšetę. Planšetę bandė tvarkyti, tačiau nepavyko. Ją pardavė V. M. už 15 Eur. Su planšetės kaina - 100 Eur, sutinka. Siūlė V. M. nupirkti savo telefoną, kuris yra baltos spalvos. Svetimo telefono neėmė, todėl nesutinka, kad pavogė nukentėjusiosios telefoną. Nurodė, kad turi jų pilna. Dažnai būna pas E. B. namuose. Namo durys ten nuolat būna atidarytos. Raktas nuo namo, nuolat guli ant pašto dėžutės. Namie buvo dar televizorius už 1000 Lt, kolonėlių, įvairių telefonų. Santykiai su E. B. geri, planšetė grąžinta. E. B. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašė.
Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Paaiškino, kad atėjo iš darbo, pamatė išplėštą spyną, bet nekreipė į tai dėmesio iki tol, kol vaikas pasakė, kad neranda planšetės. Pradėjo ieškoti, nerado. Paskui mažiausias brolis pasakė, kad matė planšetę pas V. M.. Tada ji iškvietė policiją. Paskui atsirado planšetė ir pretenzijų ji niekam neturi. Parašė pareiškimą policijai dėl planšetės dingimo po kažkiek laiko. Vagystė įvyko pernai. Rašė policijai pareiškimą dėl telefono ir planšetės vagystės. Telefonas irgi buvo pavogtas. Jis gulėjo prie neveikiančio televizoriaus. Kad nėra telefono, pastebėjo vėliau, po kokių dviejų savaičių. Vaikai telefono neėmė, niekur jo nerado, todėl nusprendė, kad jis pavogtas. Telefonas buvo veikiantis, SIM kortelės nebuvo. Praėjo dar mėnuo, kai kreipėsi į policiją dėl telefono ir planšetės vagystės. Gyvena viena su vaikais. Už sienos gyvena jos brolis. Kaltinamasis gyvena kitame kaime. Patrauki durų spyną ir įeini, šarvuotų durų nėra, senas namas, senos durys, pakabinama spyna užrakinama. Namus rakina, kai nieko nėra. Spyna užkabinta dėl vaizdo, kad nieko nėra namie.
Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Priešiškų santykių neturi. Tai įvyko vasarą, konkrečios datos neatsimena. Tai buvo birželio pabaiga - liepos pradžia. Kaltinamasis užėjo kartu su V. I. pas jį ir siūlė nupirkti telefoną, planšetę, pastaroji neveikė. Kaltinamasis pasakė, kad planšetė vaikų yra „uždrožta“. Susidomėjo, paprašė, kad parodytų planšetę. Kadangi remontuoja kompiuterius, buvo smalsu. Planšetė neįsijungė. Prijungė prie pakrovėjo, bet vis tiek neįsijungė. Nupirko ją už 15 Eur, suremontavo. Naudojo iki tol, kol pranešė policija, kad planšetė yra vogta. Grąžino planšetę policijos pareigūnams. Siūlė nupirkti telefoną, tačiau jo nedomina telefonai. Neminėjo nei telefono modelio, nei spalvos. Jokių detalių apie telefoną nesakė. Siūlė nupirkti abu ir R. ir V. I.. Į namo vidų užėjo R. V. I. liko lauke. R. namie siūlė nupirkti planšetę. O abu, namo kieme, siūlė nupirkti telefoną. Abu buvo girti. Nukentėjusiąją pažįsta iš matymo, nebendrauja.
Liudytojas V. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. vasarą, liepos mėnesį, R. B. jo paprašė parduoti planšetę. Kaip ji atrodė, negali pasakyti. Jis planšetę pirkti pasiūlė V. M. už 15 eurų. R. B. jam davė parduoti ir telefoną, tačiau V. M. už 15 eurų nupirko tik planšetę. Kaip telefonas atrodė, jis neatsimena. Kad planšetė ir telefonas buvo vogti, jis nežinojo. Jam R. B. sakė, kad abu daiktai priklauso jam. Gautus pinigus jis atidavė R. B. (tomas 1, b.l. 120-121).
Liudytojas T. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 26 d. pas V. M. pamatė raudonos spalvos planšetę, kuri buvo labai panaši į jo seseriai E. B. priklausančią planšetę. Kadangi planšetė sunkiai krovėsi, o V. M. tai patvirtino, apie tai pranešė E. B.. Jam V. M. sakė, kad planšetę jis pirko iš V. I. už 15 eurų kaip neveikiančią (tomas 1, b.l. 117-118).
Liudytojas A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. ryte atsikėlęs pastebėjo, kad nėra jam priklausančio automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš vakaro stovėjo kieme, kuriame gyvena su R. B.. Kadangi pagalvojo, jog automobilį paėmė būtent R. B. pasivažinėjimui, jo laukė ir į policiją nesikreipė. Vėliau sužinojo, kad R. B. Kurklių mstl. jam priklausančiu automobiliu įvažiavo į kapinių tvorą ir jį apgadino. Su R. B. yra sutarę, kad pastarasis jam nupirks naują automobilį, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Automobilis jam grąžintas (tomas 1, b.l. 66-67).
Liudytojas V. C., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d., apie 16 val. būdamas namų kieme Kurklių miestelyje, pamatė dideliu greičiu važiuojantį automobilį ir išgirdo smūgį. Matė, kad automobilis atsitrenkė į kapinių tvorą, esančią priešais Mechanizatorių gatvę, Kurklių mstl., Anykščių r. Prie vairuotojo durų klūpojo žilas vyriškis, o keleivio sėdynėje sėdėjo jaunuolis, kuriam buvo nežymiai praskelta kakta (tomas 1, b.l. 63-64).
Liudytojas V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. pas jį į namus su automobiliu „Audi 80 Avant“ atvažiavo R. B., kuris jam pasisakė automobilį nusipirkęs. Matė, kad jis prie vairo sėdėjo neblaivus. Pas jį namuose abu išgėrė 1 l alaus butelį ir važiavo pas jo giminaičius į Kurklius. Važiuojant Kurklių miestelyje, R. B. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir įvažiavo į kapinių tvorą. Jam po įvykio buvo nežymiai nubrozdinta kakta (tomas 1, b.l. 46).
Iš 2017-10-30 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017-10-29, apie 16.09 val., Anykščių r., Kurklių mstl., Mechanizatorių g., R. B., kuriam nustatytas 2,54 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kapinių tvorą. Vairuotojas pristatytas į Anykščių r. sav. ligoninę (tomas 1, b. l. 1).
Iš 2017-11-28 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017 m. liepos pradžioje pastabėjo, kad ištraukus pakabinamos spynos metalinę kilpą, iš namo (duomenys neskelbtini), dingo pranešėjai priklausanti planšetė ir mobilaus ryšio telefonas (tomas 1, b. l. 7).
Iš 2017-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. B. kraujyje mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio (tomas 1, b. l. 41).
Iš 2017-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, kad Anykščių r., Kurklių sen., Kurklių mstl., šalia Mechanizatorių ir Taikos g. sankryžos į mūrinę kapinių tvorą atsitrenkęs ir ją išvertęs automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 22-31).
Iš 2017-10-31 nutarimo grąžinti daiktus, nustatyta, kad automobilis „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui A. S. (tomas 1, b. l. 76-77).
Iš 2017-12-14 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad E. B. atpažino jai priklausančią planšetę (tomas 1, b. l. 107-109), kuri, 2017-12-14 nutarimu jai grąžinta (tomas 1, b. l. 110-111).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl svetimo turto - E. B. priklausančios planšetės „Estar“ vagystės įsibrovus į patalpą visiškai įrodyta. Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. nuosekliai pasakojo aplinkybes, susijusias su planšetės „Estar“ vagyste. Jis viso tyrimo metu nuosekliai pripažino, kad planšetę „Estar“ pagrobė įsibrovęs į savo sesers E. B. namus. Jis žinojo kaip į tuos namus patekti. Iš E. B. namų pavogtą planšetę jis pardavė V. M. už 15 Eur. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo V. M. parodymai, bei liudytojų T. B. ir V. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrumo metu. Šie R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas sprendžia, jog kaltinimas R. B. dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 206 ASHA“ vagystės nepasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamąjį R. B. ir nukentėjusiąją E. B. bei įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. B. iš nukentėjusiosios E. B. namų pagrobė ir mobilaus ryšio telefoną, o kadangi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ir turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aplinkybė dėl mobilaus ryšio telefono vagystės iš kaltinimo R. B. šalintina.
BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.
Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, t. y. vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. prisipažino vairavęs neblaivus. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 29 d. atsikėlė ir paėmęs patėvio automobilį ir išvažiavo į parduotuvę. Paskui nuvažiavo pas draugą V. M., pas jį išgėrė alaus. Vėliau kartu su V. M. nuvažiavo pas jo giminaičius į Kurklius, ten vėl vartojo alkoholį. Po išgertuvių važiavo atgal. Nurodė, kad automobilį vairavo jis, o V. M. sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant gatve nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kapinių tvorą. Jam buvo nustatytas 2.45 prom. girtumas. Šias teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M., V. C. bei liudytojas A. S.. Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. R. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei apysunkis nusikaltimas nuosavybei), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis teistas už analogišką nusikaltimą nuosavybei (tomas 2, b.l. 2-7), baustas administracine tvarka (tomas 2, b. l. 26-30), priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė, psichiatrinis gydymas, įskaita 2017-03-30 Anykščių PSC, nustatyta diagnozė – organinis kliedesinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (tomas 2, b. l. 33). Šiuo metu R. B. dirba pas ūkininką, registruotas darbo biržoje.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, R. B., siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, skirtinos BK 281 straipsnio 7 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas.
BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, skiriamos bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra pasisakęs, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 str. numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas šios baudžiamosios bylos aplinkybes sprendžia, kad kaltinamajam R. B. gali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, tačiau paskirtini įpareigojimai (BK 75 str.).
Kaltinamajam R. B. 2017 m. lapkričio 11 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Nagrinėjamu atveju, automobilis Audi 80 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė A. S. (tomas 1, b. l. 70). A. S. priklausantis automobilis Audi 80 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, bet vėliau buvo leista A. S. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, o A. S. įsipareigojo jį saugoti, neperleisti kitiems asmenims bei jam buvo išaiškinta atsakomybė už patikėto daikto praradimą (tomas 1, b. l. 76). Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, jog šiuo metu automobilis yra išardytas.
Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad automobilio Audi 80 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 100,00 Eur (tomas 1, b. l. 74). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Audi 80 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė (100,00 Eur) byloje yra nustatyta, aiški ir dėl jos ginčo nėra. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, R. B. tikslinga paskirti turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio Audi 80 Avant, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 100,00 Eur sumą.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise
Nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Kaltinamasis R. B. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-593/2011).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo R. B., atsižvelgia į tai, kad jis vairuoja neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jau ne pirmą kartą, be to, R. B. praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka. Todėl pastarojo veiksmai laikytini neatsitiktiniai ir ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius R. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga R. B. paskirti draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
R. B. pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti R. B. subendrintą galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai iš R. B. konfiskuotino turto – automobilio “Audi 80 Avant”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 100,00 Eur (vieno šimto eurų) sumą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, R. B. paskirtos 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas - įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.