Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-320-154/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-07
Bylos Nr.
2A-320-154/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė
Ieškovas
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
R. F., G. F.
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-320-154/2009Teisėja S. Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija(S)44.5.2.8.;121.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2009 m. rugsėjo 7 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Laisvės Aleknavičienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,

dalyvaujant ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams E. S., A. P.,

atsakovo R. F. atstovui advokatui G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. F. ir R. F. dėl nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:

Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Telšių rajono apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovų G. F. ir R. F. solidariai 14487,40 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 434,62 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog patikėjimo teise naudojasi valstybei priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir bendrasavininkių sutikimu vykdė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo atlikti pastato šlaitinio stogo dangos keitimo ir fasado remonto darbai.

Už atliktus darbus rangovui UAB „Telšių meistras“ sumokėjo ieškovas. Minėto pastato bendrasavininkiais dar yra R. F., D. B. ir V. P.. Už R. F. sutikimą rekonstrukcijai pasirašė R. F. įgaliota G. F.. Visi bendrasavininkiai, išskyrus R. ir G. F., su ieškovu atsiskaitė. A. G. F. ir R. F. privalėję sumokėti 21393,00 Lt, tame skaičiuje už stogo dangos keitimą 16566 Lt ir fasado remonto išlaidas 4827 Lt. Dalį šios sumos, t.y. 6905,60 Lt, atsakovai sumokėjo, tačiau likusios sumos nemokantys. Kadangi ieškovas už atliktus darbus sumokėjo visą sumą, todėl patyrė 14487,40 Lt nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovų.

A. G. F., R. F. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog G. F. yra patalpų bendrasavininkė, todėl jai negali būti taikomas LR CK 4.82 str., LR CK 4.83 str. numatytos sąlygos.

Teismas pažymėjo, kad byloje visiškai nėra įrodymų, jog ieškovas patyrė nuostolius. Konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas už atliktus darbus rangovui sumokėjo 101493,13 Lt (b.l. 57, 58), o pagal byloje esančius įrodymus, ši suma apima visas sumas, kurios gautos iš bendrasavininkų ir, kurias mokėjo pats ieškovas už jam priklausančią pastato dalį. Nurodė, kad ieškovas turėjęs rangovui pravesti 11768,60 Lt, tačiau pravedė tik 101493,13 Lt, todėl byloje visiškai nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo nuostolių ir kad jis pravedė daugiau lėšų, negu buvo surinkęs iš kitų bendrasavininkių.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų įsipareigojęs sumokėti už atsakovą R. F., nes ieškovas sutartį su rangovu yra sudaręs tik dėl jam priklausančio pastato dalies rekonstrukcijos (b.l. 7-8). Nurodė, jog ieškovui buvo suteikta galimybė patikslinti ieškinį, sukonkretinti jo reikalavimus, pateikti reikiamus įrodymus, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo.

Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

- pirmosios instancijos teismas užskaitė tik 2007 m. lapkričio mėnesio ir gruodžio mėnesio PVM sąskaitas – faktūras, kurių suma sudaro 101493,13 Lt, tačiau neįvertino kitų pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų, kurias buvo pateikęs apmokėti ieškovui UAB „Telšių meistras“. Rangovui už darbus buvo mokama gegužės, birželio, liepos ir kitais mėnesiais. Ieškovas net avansu už darbus buvo sumokėjęs 124767,60 Lt, o tai žymiai didesnė suma, nei nurodyta teismo sprendime;

- pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas mokėjo už atliktus darbus UAB „Telšių ranga“, tačiau visi atsiskaitymai pagal rangos sutartį buvo vykdomi su UAB „Telšių meistras“.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. F. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

- pirmosios instancijos teismas nuodugniai ištyręs byloje esančius įrodymus ir padaręs pagrįstas išvadas, sprendime padarė tik rašymo apsirikimą, vietoje UAB „Telšių meistras“ nurodydamas UAB „Telšių ranga“, kas gali būti ištaisyta teismo nutartimi;

- iš 2007-04-20 Statybos rangos sutarties Nr. 07/04-02, 4.10 punkto matyti, kad ieškovas sutartį su UAB „Telšių meistras“ sudarė rekonstruoti pastato dalį, kuri priklauso Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui; iš 2008-04-08 Akto matyti, kad darbai buvo vykdomi tik ieškovui priklausančioje pastato dalyje; ieškovas nei su vienu iš bendrasavininkių nederino nei pastato rekonstrukcijos projektavimo, nei pačios rekonstrukcijos, nesupažindino su rangos sutarties sąlygomis, ieškovo patirtos išlaidos nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl, vadovaujantis LR CK 4.83 str. 4 d., bendrasavininkiai neprivalo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas;

- iš teismui pateiktų turto registro duomenų matyti, kad atsakovė G. F. nėra pastato, esančio Respublikos g. 47, Telšiuose, bendrasavininke, todėl jai ieškinys pareikštas nepagrįstai;

- iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas už rekonstrukcijos darbus yra sumokėjęs 101493,13 Lt, tuo tarpu iš ieškovo pateikto paskaičiavimo matyti, kad sumokėti reikėjo 131556 Lt.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės G. F. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau atsakovo R. F. atžvilgiu teismas priėmė neteisėtą sprendimą, netinkamai įvertindamas surinktus įrodymus, o taip pat kolegija kitaip taiko materialinės teisės normas dėl bendraturčio išlaidų atlyginimo, todėl sprendimas pakeistinas iš dalies ( LR CPK 326 str.3p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepatenkino ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio, pareikšto atsakovei G. F., nes ji nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, todėl neprivalo atlyginti minėto pastato rekonstrukcijai ar remontui ieškovo sumokėtų išlaidų. Šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovo apeliacinio skundo motyvu ir remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, jog ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pagal teismui pateiktus mokėjimo dokumentus sumokėjo rangovui UAB „Telšių meistras“ tik 101493,13 litų ir padarė išvadą, kad ieškovas pats nepatyrė nuostolių, kuriuos reikalauja atlyginti iš atsakovų. Kolegija nustatė, kad teismas nepagrįstai neįvertino kaip mokėjimo dokumentų „Sąskaitos išrašo“ Nr. 8 ir „Sąskaitos išrašo“ Nr. 11 (t.1, b.l. 55-56), iš kurių matyti, kad ieškovas rangovui UAB „Telšių meistras“ už „rekonstravimo darbus“ 2008-03-27 mokėjimo pavedimu Nr.2550 sumokėjo 5690,87 Lt, o 2008-04-09 mokėjimo pavedimu Nr.2607 sumokėjo 97044,00 Lt, kas papildomai sudaro 102734,84 Lt.

Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, ieškovas pateikė papildomus mokėjimo įrodymus (t.2, b.l.105-158 ), iš kurių matyti, kad ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas iki ieškinio pateikimo pirmos instancijos teisme, t.y. iki 2008-11-17, buvo atsiskaitęs su rangovu UAB „Telšių meistras“ pagal 2007-04-20 „Statybos rangos sutartį Nr. 07/04-02 (sąmatinė darbų kaina - 623838,00 Lt) už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Kad pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime neteisingai įvertino ieškovui pateiktus mokėjimo dokumentus ir kad ieškovas yra atsiskaitęs su rangovu, apeliacinės instancijos teisme taip pat pripažino atsakovo R. F. atstovas advokatas G. G..

Kolegija taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog „byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų įsipareigojęs sumokėti už atsakovą F., nes ieškovas sutartį su UAB „Telšių ranga“ (taip klaidingai nurodyta sprendime) yra sudaręs tik dėl jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos“.

Ši teismo išvada sprendime visai nemotyvuota, yra formali, neatitinkanti paties teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nes pirmos instancijos teisme apklausta atsakovė G. F. bei liudytoja bendraturtė D. B. patvirtino, kad buvo remontuojamas viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogas ir fasadas, o ne jo dalis, priklausanti ieškovui. Kad ieškovas atliko viso namo stogo ir namo fasado remontą byloje neginčijo ir atsakovo R. F. atstovas.

Esminis ginčas šioje byloje yra dėl to, ar ieškovas dėl bendrųjų pastato objektų rekonstrukcijos darbų atlikimo suderino su kitais pastato bendraturčiais ir ar gavo jų sutikimus (tame tarpe R. F.), o jei negavo atsakovo R. F. sutikimo, tai ar šios rekonstrukcijos atlikimas buvo būtina priemonė, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, kaip tai numatyta LR CK 4.83 str. 2 dalies 1 punkte. Taip pat, ar ieškovo padarytos išlaidos bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijai ir remontui yra pagrįstos ir protingos.

Iš byloje esančios nekilnojamojo turto registro pažymos matyti ( t.1, b.l. 16), kad pastatas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rangos darbų atlikimo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keturiems bendraturčiams: R. F. (patalpos plotas 104,18, valdoma dalis 1/1, paskirtis - prekybos patalpa unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); Lietuvos Respublikai (patalpos plotas 397,81, valdoma dalis 20117/39781, paskirtis – administracinė), V. P. (valdoma dalis 19664/39781, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)); D. B. (patalpos plotas 58,38, paskirtis – gyvenamoji (butas) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybei priklausančią dalį patikėjimo teise valdė ieškovas- Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 4.82 str. 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. LR CK 4.82 str. 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

LR CK 4.83 str. 3 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

LR CK 4.83 str. 2 dalies 1 punkte numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovo ir kitų bendraturčių patalpos, stogas ir perdanga buvo avarinės būklės, per stogą į patalpas ir laiptinę tekėjo vanduo, atitinkamai buvo sugadintos vidaus patalpos ir namo fasadas, todėl ėmėsi iniciatyvos renovuoti pastatą, tuo pačiu suremontuoti ir ieškovui priklausančias patalpas. Liudytoja D. B. patvirtino (t.2, b.l. 19-20), kad laiptinėje bėgdavo vanduo, tik ji negalinti patvirtinti, ar vanduo bėgdavo per stogą ar per nukritusias plytas. Kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklė buvo bloga ir reikėjo imtis priemonių siekiant išvengti dar didesnės žalos visam pastatui, o tuo pačiu ir šio pastato bendraturčiams, bei pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, patvirtina tas faktas, kad pastato išsaugojimo veiksmų ėmėsi Telšių rajono savivaldybė, savo iniciatyva bei lėšomis užsakydama ir apmokėdama iš biudžeto lėšų pastato rekonstrukcijos darbų techninį projektą (t.2, b.l. 56-100). Iš byloje esančio UAB „Statinių ir projektavimo centro“ 2007-06-06 Tyrimo akto Nr. 07-26 matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės perdenginį sudaro medinės sijos, „kurių 80 proc. pažeistos medžio puvimo, lubų medinis tinkuotas pakalimas atplyšęs nuo sijų, tinkas suiręs“, kad reikalinga „demontuoti perdengimo sijas, supleišėjusį ir atsisluoksniavusį lubų pakalimą pakeisti nauju“.

Įstatymų leidėjas LR CK 4.83 str. 2 dalies 1 punkto taikymo nesieja su stichine nelaime, avarija ar kitokiu vienkartiniu veiksmu. Grėsmė bendrojo naudojimo objektams gali iškilti ir per ilgesnį laiką fiziškai susidėvėjus bendrojo naudojimo patalpoms.

Tai, kad daugiau ir dažniau buvo apliejamos ir gadinamos ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ir V. P. naudojamos patalpos, buvusios aukščiau R. F. ir D. B. patalpų, kad dėl suirusios perdangos pirma būtų nukentėję 2-3 aukšto bendraturčiai, kad D. B. ir R. F., tenkino esama pastato padėtis ir išvaizda, nereiškia, kad jie kaip bendraturčiai neprivalėjo savo lėšomis padėti tvarkyti bendrojo naudojimo objektus: stogą, perdangą, laiptinę, namo fasadą. Nors, kaip pirmos instancijos teisme teigė liudytoja D. B., atskiri savininkai atlikdavo tam tikrus atskirų pastato dalių priežiūros darbus, tačiau tokios priemonės buvo aiškiai nepakankamos pastato išsaugojimui.

Iš to darytina išvada, kad ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo patalpoms, todėl ir turi teisę reikalauti iš kitų bendraturčių jo patirtų išlaidų atlyginimo (LR CK 4.83 str.2d.1p.).

Įstatymas nenumato, kad bendraturtis, atlikdamas statybos ar remonto darbus bendro naudojimo objektuose, turėtų sudaryti rangos sutartį visų bendraturčių vardu.

Kolegija nesutinka su atsakovo R. F. atstovo teiginiu, kad bendro naudojimo patalpų remontas nebuvo derinamas su bendraturčiais, kad jiems nebuvo žinoma apie rengiamą ir atliekamą pastato remontą.

2008-02-26 teismo posėdyje (t.2, b.l. 16-22) atsakovė G. F. patvirtino, „žinojom, kad bus remontai, sutikom". Su G. F., kaip R. F. įgaliotu asmeniu, ieškovas derino klausimus dėl pastato remonto. G. F. teisme nurodė, kad „viskas buvo padėta, pasirašiau, supratau, kad dėl remonto, niekas nepasakė, ką reiškia tos raidės ir skaičiai, nesakė, kad reikės mokėti, paklausė, ar sutinku, kad būtų remontuojama". Liudytoja D. B. taip pat patvirtino pasirašiusi sutikimą, kad būtų daromas remontas, tik maniusi, kad nereikės mokėti (t.2, b.l. 16-22). Kad rekonstrukcijos darbai buvo suderinti su bendraturčiu V. P., patvirtino ieškovas bei tai, kad šis bandraturtis ieškovui yra kompensavęs už bendro naudojimo objektų remontą. Nors G. F., kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo įgaliota atstovauti savo sūnų R. F. ir derinti pastato rekonstrukcijos klausimų bei pasirašyti sutikimą šių darbų atlikimui, tačiau, kaip matyti iš G. F. paaiškinimų, atsakovas R. F. apie tai žinojo ir atliekamiems darbams neprieštaravo. Liudytoja D. B. patvirtino, kad kai ji ieškovo būdavo kviečiama dėl pastato rekonstrukcijos, visada dalyvaudavo G. F.. Atsakovo R. F. atstovo adv. G. G. pasirašytame 2009-01-15 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t.1, b.l. 34-36), nurodyta, kad R. F. mama buvo informavusi apie tokio sutikimo pasirašymą, tačiau jis supratęs, jog bendrasavininkiui buvo reikalingas tik formalus sutikimas pastato remontui savo reikmėms patenkinti. Asmeniškai jo, ieškovas dėl šio fakto niekaip neinformavo ir nieko su juo nederino. Sužinojęs, kad bendrasavininkis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas suremontavo pastato stogą, R. F. „jautė pareigą prisidėti prie šio pastato pagerinimo, todėl pravedė į ieškovo sąskaitą 2000 Eurų". Šios aplinkybės patvirtina, kad bendraturčiui R. F. buvo žinoma apie rengiamą ir daromą bendrų pastato objektų rekonstrukciją, jokių prieštaravimų dėl to ieškovui jis neišreiškė, o pervesdamas į ieškovo sąskaitą 2000 Eurų už stogo remontą faktiškai patvirtino savo sutikimą.

Byloje nustatyta (ir to neginčija atsakovas R. F.), kad bendraturtis V. P. už stogo dangos keitimą ir namo fasado remontą atlygino ieškovui 40091,00 Lt, bendraturtė D. B. atlygino 13565,00 Lt., o bendraturtis atsakovas R. F. atlygino tik 6905,60 Lt. (2000 Eurų) ir liko neatlyginęs 14487,40 litų.

Kolegija nesutinka su atsakovo R. F. atstovo adv. G. G. argumentais, kad jei R. F. kaip bendraturtis būtų dalyvavęs rangos sutarčių sudarymo procese, pastato bendrųjų objektų rekonstrukcijos išlaidos galėjo būti mažesnės, t.y. ne 21393,00 Lt (16566 Lt už stogo dangos keitimą ir 4827 Lt už fasado remontą), kaip nurodė ieškovas, o 16552,00 Lt (10154 Lt už stogo dangos keitimą ir 6398 Lt už fasado remontą), kaip paskaičiavo specialistė D. K.. Pirma, dėl to, kad rangos darbų užsakovu buvo valstybinė įstaiga, t.y. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, ir rangovas galėjo būti parinktas tik viešojo konkurso būdu. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2007-03-19 Viešojo konkurso posėdžio protokolo Nr. l, iš kelių konkurse dalyvavusių rangovų buvo pasirinkta UAB „Telšių meistras", pasiūliusi mažiausią statybos darbų kainą (t.2, b.l. 168-170). Antra, negalima vadovautis atsakovo atstovo pateikta lokaline sąmata, nes dėl tų pačių darbų ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje kainos nurodytos 2006 m. spalio 1 dienai, o D. K. sudarytoje lokalinėje sąmatoje 2006 m. sausio l dienai. Kodėl atsakovo atstovo pateikta lokalinė sąmata apskaičiuota remiantis kito periodo kainomis, jis negalėjo paaiškinti. Trečia, iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra kultūros paveldo objektas ir jį buvo galima rekonstruoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (t.2, b.l. 94), o ne taip, kaip patogiau ar pigiau šio namo bendraturčiams.

Kolegija konstatuoja, kad ieškovo padarytos išlaidos bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijai ir remontui yra pagrįstos ir protingos, juolab, kad pastato rekonstrukcijos projektas yra parengtas valstybės lėšomis ir šių išlaidų bendraturčiams dengti nereikia, o rekonstravus pastatą jo vertė, o atitinkamai ir bendraturčiams tenkančių patalpų vertė, akivaizdžiai padidėjo.

Pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas rangovas UAB „Telšių ranga“ vietoje rangovo UAB „Telšių meistras“ pripažintinas tik kaip rašymo apsirikimas.

Tenkinant ieškinį iš dalies, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas tik atsakovės G. F. atžvilgiu, iš atsakovo R. F. priteistina ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 434,62 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 23), sumokėto paduodant ieškinį (LR CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo R. F. priteistina ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 435,00 Lt žyminio mokesčio (t.2, b.l. 29), sumokėto paduodant apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Iš atsakovo R. F. priteistina valstybei 25,13 Lt (t.2, b.l. 40) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria :

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Ieškovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovui iš atsakovo R. F. priteisti 14487,40 (keturiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 40 centų).

Priteisti iš atsakovo R. F. ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 434,62 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis litus 62 centus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį.

Likusioje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. F. ieškovui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui 435,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo R. F. valstybei 25,13 Lt (dvidešimt penkis litus trylika centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Danutė BurbulienėLaisvė Aleknavičienė