- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1942-733/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- L. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos L. P. įgaliotajai atstovei J. A., atstovui advokatui A. B., suinteresuoto asmens atstovei L. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir K. B. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) buvo partneriai, bendrai gyvenę nuo 1998 m. liepos 20 d. neįregistravus santuokos (sugyventiniai). Pareiškime nurodo ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja nuo 1998 m. liepos 20 d. apsigyveno kartu su K. B. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas - (duomenys neskelbtini)). Nors įstatymų nustatyta tvarka jie nebuvo sudarę ir įregistravę santuokos, tačiau gyvendami drauge ir bendrai vesdami ūkį, augindami iš pirmos santuokos gimusius pareiškėjos vaikus, savo bendrą gyvenimą grindė šeimos teisiniams santykiais būdingais pastovaus emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti šeimos santykiams būdingas tam teises ir pareigas, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, kurių įgyvendinimui sutrukdė netikėta ir staigi K. B. mirtis (duomenys neskelbtini) jam dirbant (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad K. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini), buvo privalomai draustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui, minėto įstatymo 27 straipsnio pagrindu, kaip mirusiojo šeimos narys, pareiškėja įgijo teisę gauti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
Suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. SNAD-2883 „Dėl L. P. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dėl to, kad vadovaujantis įstatymo 27 straipsniu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 86, 97, 99 punktais, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe skiriama tik mirusiojo šeimos nariams. Mirusiojo šeimos nariais laikytini jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, - iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Konstatuodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis L. P. nėra mirusiojo sutuoktinė, t.y. šeimos narys, VSDFV Klaipėdos skyrius atsisakė skirti ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę draudimo išmoką K. B. mirus.
Nurodo, kad juridinę reikšme turinčio fakto nustatymas reikalingas L. P. vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus, mokėtinos VSDFV Klaipėdos skyriaus, gavimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos įgaliotoji atstovė J. A. paaiškino, kad pareiškėja ir K. B. bendrą ūkį vedė apie 16 metų. Jų santuoka būtų buvusi sudaryta (duomenys neskelbtini) K. B. palikimą priėmė jos brolis, kuris viską padovanojo pareiškėjai. K. B., pareiškėjos ir jos penkis vaikus siejo glaudus ryšys.
Pareiškėjos atstovas advokatas A. B. paaiškino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nėra apibrėžta, jog sutuoktiniu laikytinas tik asmuo, sudaręs civilinę santuoką. Šeiminiai santykiai, susiklostę tarp asmenų, laikytini šeima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, susituokęs ar nesusituokęs asmuo valstybės prasme yra nesvarbu. Šeimos samprata grindžiama tarpusavio atsakomybe, supratingumu, prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais. Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra sustabdęs bylą dėl vienkartinės išmokos priteisimo, išreiškęs nuomonę, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šeiminius ryšius liudija pateiktos turizmo sutartys, kartu mokėti mokesčiai.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė L. Š. nesutinka su pareiškimu, prašo jį atmesti, teismo posėdyje paaiškino ir atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.23 straipsnis nurodo, jog išduotas santuokos liudijimas yra santuokos įrodymas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nenumato, kad išmoka galėtų būti išmokama partneriui, todėl buvo priimtas sprendimas jos pareiškėjai neišmokėti, nes ji nėra mirusiojo šeimos narys. Šis sprendimas apskųstas administraciniame teisme. Nėra priimtų teisės aktų, numatančių partnerystės įregistravimo tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas skirtas įstatymo leidėjui, kad šis keistų įstatymus, o suinteresuoto asmens pareiga elgtis pagal įstatymus. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56, nesukurs jai teisinių padarinių, kurių ji tikisi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš pareiškėjos, jos atstovų paaiškinimų, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. B. (mirties liudijimas, įrašo Nr. 228). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. SNAD-2883 „Dėl L. P. teisės į vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus“ nuspręsta neskirti vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe L. P., nes vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, skiriama mirusiojo šeimos nariams. Sprendime nurodyta, kad mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą studijuojantys studentai, - iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis L. P. nėra mirusiojo šeimos narys.
Pareiškėjos atstovai L. P. šeiminius ryšius su K. B. įrodinėja į bylą pateiktais Turizmo paslaugų teikimo sutartimi, Kelionių draudimu liudijimu, dokumentais, įrodančiais, kad pareiškėja rūpinosi K. B. laidojimu ir kapo tvarkymu. Liudytojai P. A., R. V., J. A., Z. L., O. S. parodė, kad pareiškėja L. P. apie 14-15 metų gyveno su K. B., vedė bendrą ūkį, gerai sutarė, kartu augino pareiškėjos vaikus, ketino susituokti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004 („Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.) išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Minėtoje nutartyje išaiškinta ir tai, kad bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, todėl tik joms įsigaliojus pareiškėjo (šiuo atveju - pareiškėjos) prašomas nustatyti faktas gali būti juridiškai reikšmingas, siekiant jo nurodyto tikslo. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms normoms, asmenų bendro gyvenimo nesudarius santuokos faktas nedaro įtakos jų turimo turto statusui. CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato galimybę nustatyti civilinės būklės aktus, t.y. įregistravimo faktą, o ne pačią civilinę būklę.
Pažymėtina, kad partnerystės įregistravimo tvarkos įstatymas iki šiol nėra priimtas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo byloje Nr. 21/2008 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos“, kuriuo remiasi pareiškėjos atstovas advokatas A. B., šeimos samprata teismo vertinimu, yra analizuojama per šeimų, auginančių vaikus, prizmę, reikšmingą būtent tuo aspektu, todėl ne tokia aktuali šioje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos L. P. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir K. B. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) buvo partneriai, bendrai gyvenę nuo 1998 m. liepos 20 d. neįregistravus santuokos (sugyventiniai), atmestinas, kaip nesukelsiantis teisinių padarinių.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.