- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- eI-937-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03356-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus aps. VPK) sprendimą Nr. 16-IL-10-03666-e bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu jam atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) nuostatas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. gruodžio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-363-2001 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Pasak pareiškėjo, skundžiamame sprendime tendencingai išdėstytos 2001 m. įvykusios nusikalstamos veikos aplinkybes, priskiriant pareiškėjui visų asmenų, dalyvavusių minėtoje nusikalstamoje veikoje, veiksmus.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog 2001 m. galiojusio BK dešimtame skirsnyje buvo nurodyti nusikaltimai visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kurio 225 str. apibrėžtas chuliganizmas – tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų negerbimą visuomenės, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda. Piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pasak pareiškėjo, ši veika atitinka 2003 m. įsigaliojusio naujos redakcijos BK 284 str. nurodytą viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pagal BK 284 str. 1 d. yra nesunkus nusikaltimas, o pagal BK 248 str. 2 d. – baudžiamasis nusižengimas. Pareiškėjo nuomone, dėl šio pasikeitimo atsakovas privalėjo kitaip vertinti ir nepriekaištingos reputacijos aspektus. Be to, pareiškėjo nuomone, pagal šiuo metu galiojantį BK, jo padaryta nusikalstama veika galėtų būti vertinama ir pagal BK 140 str. kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pareiškėjas sutinka, kad šis apmaudus jo jaunystės biografijos faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka asmens gyvenimo faktu ir biografijos dalimi charakterizuojančia jo asmenybę, tačiau valstybės požiūris į nusikalstamų veikų vertinimą, pavojingumą ir poveikio asmenims, padariusiems pavojingus veiksmus, pokyčiai rodo, kad biografijos faktai gali keistis. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo atsižvelgti ne tik į Įstatyme numatytų sąlygų visumą, bet ir į BK normų pasikeitimus, tačiau Vilniaus aps. VPK pritaikė senąją BK redakciją, kuri yra griežtesnė ir tokiu būdu sugriežtino ginklo išdavimo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus aps. VPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–23).
Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 str. 2 d. (piktybinis chuliganizmas) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 str. ir naujojo BK 3 str. nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Nusikalstamas veikas pagal naująjį BK perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Vilniaus aps. VPK pabrėžė, kad pagal minėtą reglamentavimą, veikų perkvalifikavimo įgaliojimų neturi. Pareiškėjui teismo nuosprendžiu minėta įstatymo nuostata nebuvo pritaikyta ir jo nusikalstamą veika nebuvo perkvalifikuota.
Atsakovas pažymėjo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos. Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimų siekiamų prevencinių tikslų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui.
Nustatyta, kad 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus aps. VPK buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 27).
Vilniaus aps. VPK 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 14-IL-10-03666-e, vadovaudamasis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 1 p., nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 7–8).
Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Atvejai, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, įtvirtinti Įstatymo 18 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Bylos medžiaga patvirtina bei pats pareiškėjas neginčija fakto, kad 2001 m. gruodžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I8-363-2001 buvo nuteistas pagal BK 225 str. 2 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) už piktybinį chuliganizmą ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (b. l. 9–14).
Iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos BK 225 str. 1 d. buvo įtvirtinta, kad chuliganizmas – tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų negerbimą visuomenės, – baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų, arba pataisos darbais tam pačiam laikui, arba bauda. Pagal minėto straipsnio 2 d. piktybinis chuliganizmas, tai yra tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susiję su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. sąlyga, dėl kurios pareiškėjas pagrįstai nepripažintas kaip turintis nepriekaištingą reputaciją.
Pareiškėjo teiginiai, kad pagal nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį BK veika, už kurią jis buvo nuteistas, turėtų būti kvalifikuojama kitaip, vertintini kritiškai. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. nusikalstamas veikas pagal naująjį BK perkvalifikuoja teismai, nagrinėjantys bylą pirmąja instancija, apeliacine ir kasacine tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo padaryta nuskalstama veika nustatyta tvarka būtų perkvalifikuota į tokią, kuri nesudarytų pagrindo pareiškėją nepripažinti nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nei administracinis teismas, nei atsakovas negali perkvalifikuoti nusikalstamos veikos, už kurią pareiškėjas buvo nuteistas 2001 m. gruodžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I8-363-2001, todėl, atsižvelgiant į minėtą nuosprendį, pareiškėjo reputacija negali būti pripažinta kaip ne priekaištinga.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-980-502/2016) yra pažymėjęs, kad keičiantis įstatymams, keitėsi ir numatytos bausmės už nusikalstamą veiką, kurios padarymu asmuo buvo pripažintas kaltas, dydis, o tai sudaro prielaidą vertinti, ar nesikeičia nuteistojo asmens teisinė padėtis. Įstatymo galiojimo atgal principas įtvirtintas BK, kurio 3 str. 2 d. nustato, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau šis principas nėra taikomas automatiškai – tai, kaip įstatymo galiojimo atgal principas turi būti įgyvendinamas nuteistų asmenų atžvilgiu reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ str., nustatančiame įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 d., įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ str. 4 d.). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.). Taigi bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas spręsti dėl nuteistojo padėtį švelninančio baudžiamojo įstatymo taikymo – šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas nei administraciniams teismams, nei, šiuo atveju, institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.