Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1225-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-1225-817/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07881-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1225-817/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07881-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978-08-02, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumai išnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2019 m. vasario 24 d., apie 13.38 val., Vilniuje, P.-P. gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 promilių etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis gyvena su drauge, adresu (duomenys neskelbtini), jos bute. Kartais pas jį užeina draugas A. D. pasinaudoti vonia, taip pat, kai išvažiuoja į reisus, A. D. laiko jo kieme savo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio raktai ir dokumentai taip pat būna tuo metu pas jį. 2019 m. vasario 23 d. vakare jis gėrė degtinės ir alaus, kitą dieną jautėsi blogai, todėl nuo ryto išgėrė dar alaus. Paskui jam reikėjo nuvažiuoti iki P. gatvės, prie parduotuvės „M.“, t. y. už maždaug 3 kilometrų nuo namų. Jis suprato, kad yra girtas, tačiau tikėjosi, jog atstumas nedidelis, niekas nespės pastebėti, todėl jis sėdo į A. D. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link P. gatvės. Sukant į kairę iš P. gatvės į P. gatvę, jis buvo neatidus ir susidūrė su tiesiai, priešinga kryptimi, važiavusiu automobiliu. Labai gailisi dėl to, kad jis vairavo neblaivus. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. parodė, kad 2019 m. vasario 24 d., apie 13.38 val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę rado susidūrusius automobilius „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi“ vairuotojas A. L. paaiškino, kad jis važiavo P. gatve per sankryžą su P. gatve tiesiai, kur jam kelią užkirto priešinga kryptimi važiavęs ir į kairę sukęs automobilis „Volvo V70“. A. L. nurodė, kad bendraudamas su automobilio „Volvo“ vairuotoju įtarė, kad šis yra neblaivus, iškvietė policiją. Bendraujant su automobilio „Volvo“ vairuotoju V. M., stovėjusiu prie automobilio, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. V. M. neneigė prieš tai vartojęs alkoholį. Alkoholio matuokliu V. M. buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas. Atvykę kelių policijos pareigūnai liko forminti eismo įvykį, o jie nuvežė V. M. į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, po to pristatė jį į Kelių policijos valdybos tarnybines patalpas (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad jis 2019 m. vasario 24 d., apie 13.30 val., vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniuje, P. gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Artėdamas prie sankryžos su P. gatve, jis matė, kad jam dega žalias šviesoforo signalas, todėl nesustodamas įvažiavo į sankirtą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir į kairę pusę sukusiu bei kelią jam užkirtusiu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, ten jam pasakė, kad jeigu sutaria dėl kaltės, gali traukti automobilius ir forminti deklaraciją. Jis patraukė savo automobilį prie krašto, automobilio „Volvo“ vairuotojas taip pat pasitraukė su automobiliu, šis sustojo prie jo. Išlipęs paprašė šio dokumentų, kad galėtų pildytis deklaraciją, tačiau vairuotojas pasakė, kas jis neapsidraudęs. Tada jis pastebėjo, jog vairuotojo veidas paraudęs, kalba nerišli, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Supratęs, kad šis neblaivus, jis iškvietė policiją. Automobilio „Volvo“ vairuotojas stovėjo kartu su juo, laukė policijos, jo akivaizdoje jis negėrė alkoholio. Atvykę policijos pareigūnai patikrino vairuotoją alkotesteriu ir jam nustatė 2,31 promilių girtumą bei išsivežė jį su savimi (b. l. 26).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. 2019 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 6).

Liudytojo A. L. 2019 m. vasario 24 d. rašytiniu paaiškinime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 9).

Eismo įvykio vietos schemoje nustatytos automobilių Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos po eismo įvykio (b. l. 7).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nustatyti automobilių Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM 0442 ir patikros sertifikato Nr. 0853706 duomenys patvirtina, kad V. M. 2019 m. vasario 24 d., apie 13.52 val., buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 21-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. M. kraujyje (paimtame 2019-02-24 14.50 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,85 promilių etilo alkoholio (b. l. 24).

Vilniaus apskrities VPK 2019 m. vasario 24 d. administraciniu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo uždrausta transporto priemonei „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešajame eisme (b. l. 12).

2019 m. vasario 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kuriuo transporto priemonė „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. sprendimu automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. D., buvo leista grąžinti jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 14).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Volvo V70“ TDI ((duomenys neskelbtini)), kaina su PVM 2019 m. vasario mėnesį buvo 1390 Eur (b. l. 50).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra A. D. (b. l. 51).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. M. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 59-60, 61).

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, dienos metu, apie 13.38 val., vairuotojui nustatytas 2,85 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto dėl asmeninių priežasčių, norint nuvažiuoti iki P. gatvės, prie parduotuvės „M.“, t. y. už maždaug 3 kilometrų nuo namų, nusikaltimu buvo sukeltas eismo įvykis. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. M. – gana jauno amžiaus, išsiskyręs, nedirbantis (b. l. 57), teistas, teistumai išnykę (b. l. 53), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 54-56). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimu baustas už administracinio pažeidimo, numatyto ANK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Duomenų apie V. M. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė, tačiau kaltinamojo V. M. teigimu, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 43).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis yra artimesnis tokios bausmės vidurkiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis – 45 parų areštas, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. M. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jo vairuotojo pažymėjimas negaliojantis.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).

Kaltinamasis V. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,85 promilių etilo alkoholio. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors išvakarėse suvartojo nemažą kiekį alkoholio ir dar ryte išgėrė alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie V. M. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2019 m. vasario 24 d.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 1 390 Eur. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o fiziniam asmeniui – A. D.. Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, jog automobilio „Volvo V70“ TDI 1999 metų gamybos vertė 2019 m. vasario mėnesį buvo – 1 390 Eur Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė – 1 390 Eur.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą V. M. bus sulaikytas.

Paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti V. M. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti į valstybės biudžetą iš V. M. konfiskuotino turto (automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 390 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt eurų).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė