Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-611-387/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-09-27
Bylos Nr.
1-611-387/2010
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00215-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Jolanta Bagdonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-611-387/2010Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00215-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.;1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjai advokatei Jolantai Bagdonienei, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiojo atstovui V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, anksčiau teistas: 1) 2008-08-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d., paskirta 8 MGL dydžio bauda; 2) 2010-03-02 Trakų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 2 d. bausmę subendrinus su 2008-08-04 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 5 mėn. laisvės atėmimo ir 6 MGL dydžio bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str. 1 d. bei 259 str.2 d., padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Kaltinamasis A. J., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2010 m. vasario 16 d., apie 17.05 val., Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį, norminių aktų nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Geležinio Vilko gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti nuo V. Pietario gatvės pusės link M. K. Čiurlionio gatvės viaduko, pirma eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 242, 133 ir 134 punktų reikalavimus, tai yra, vairavo šiuo laikotarpiu draudžiamą eksploatuoti automobilį su vasarinėmis padangomis, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t.y. kelio būklę, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko vairuojamu automobiliu rikiuodamasis į antrą eismo juostą jo nesuvaldė ir išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kur susidūrė su priešingos krypties antra eismo juosta tiesiai važiavusiu A. K. vairuojamu automobiliu Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po to dar atsitrenkė į greta jo ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiavusį D. K. vairuojamą automobilį Lexus IS 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat su priešingos krypties antra eismo juosta tiesiai važiavusiu E. K. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu buvo apgadintos minėtos transporto priemonės, o automobilio Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K. patyrė sužalojimus, dėl kurių jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta.

Be to, A. J., neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

2010 m. vasario 16 d., Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, - 0,0052 g. metamfetamino, kurią neteisėtai laikė ir gabeno iki 2010 m. vasario 16 d., kai apie 19.00 vai. ji buvo aptikta jo kojinėje atliekant apžiūrą Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje, esančioje adresu: Šiltnamių g. 29, Vilnius, kur jis buvo pristatytas kaip eismo įvykyje sužalotas asmuo.

Kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų teismo nustatytomis aplinkybėmis padarymo pripažino, parodydamas, jog 2010 02 16 važiuojant Geležinio Vilko gatve prie Vingio parko staiga sumėtė automobilį ir jis jo nebesuvaldė. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitomis mašinomis. Kelio danga buvusi slidi, o jis važiavo vasarinėmis padangomis. Greitis nebuvęs labai didelis, tačiau automobilio suvaldyti jis nesugebėjęs. Dėl avarijos jaučiasi kaltas visiškai. Supranta, kad dėl avarijos padarė žalos, tačiau mano, kad žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Nukentėjusiojo reiškiamas ieškinys esąs per didelis.

Dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo ir laikymo savo kaltę A. J. pripažino dalinai, parodydamas jog maišelius su psichotropine medžiaga rado tvarkydamas automobilį. Po avarijos sugalvojo maišelius įsidėti į kojinę. Ligoninėje šie maišeliai ir buvę surasti. Kaltę pripažįsta dalinai, nes specialiai psichotropinės medžiagos nepirko, o surado automobilyje. Laikymą ir gabenimą pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.

Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Geležinio Vilko g. važiuojamoje dalyje. Kelio danga padengta sniegu. Nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadintos 4 transporto priemonės: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Renault Kangoo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lexus IS 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo A. J. automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio rastas priešpriešinėje eismo juostoje. Pagal įvykio vietoje užfiksuotas šukęs spręstina, kad susidūrimas įvyko ne A. J. važiuojamoje, o priešpriešinėje juostoje (b.l. 4-6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 9) nustatyta, kad A. J. automobilis yra su vasarinėmis padangomis.

Nukentėjusiojo A. K. parodymais nustatyta, kad susidūrimas įvyko jo važiuojamoje kelio dalyje. Viskas įvyko staigiai. Kaltinamojo automobilis įvažiavo iš priešpriešinės eismo juostos. Susidūrimo smūgis buvo gana stiprus. Jam buvusi sužalota krūtinė, o kaip vėliau paaiškėjo buvo sulaužytas šonkaulis. Dėl įvykio jis patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Liudytojo E. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamojo automobilis skersas atičiuožė iš priešpriešinės eismo juostos. Kabino automobilį Renault, į kurį trenkėsi Lexsus, o vėliau atsitrenkė ir į jo vairuojamą automobilį - VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Specialisto išvada (b.l. 52-53) nustatyta, kad A. K. padaryta linijinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, dešiniojo VIII šonkaulio lūžis, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti 2010 02 16 eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Tokių būdu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykis kilo kaltinamajam nesuvaldžius savo automobilio, išvažiavus į priešingo eismo juostą ir čia susidūrus su kitomis transporto priemonėmis. Konstatuotina, kad esant slidžiai kelio dangai A. J. nepasirinko saugaus greičio, eksploatavo automobilį su tam metui draudžiamomis vasarinėmis padangomis kas ir buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 242, 133 ir 134 punktus dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai surikdyta kito žmogaus sveikata. Jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str.1d. ir ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota teisingai.

Dėl šio įvykio nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 7987 Lt. turtinei žalai atlyginti bei 8625 Lt. neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo A. J. – 4375 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, jog turtinė žala susideda iš kelių dalių: dėl nepataisomai sugadinto automobilio 6157 Lt., sugadinto automobilio saugojimo 120 Lt., sugadinto automobilio nutempimo iš įvykio vietos 210 Lt. bei atstovavimo išlaidų 1500 Lt. (6157+120+210+1500 =7987).

UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė teismui savo paaiškinimą. Nurodė, jog sutinka pilnai atlyginti sugadinto automobilio vertę – 6157 Lt. bei 210 Lt. už automobilio nuvilkimą. Dėl automobilio saugojimo sutinka atlyginti tik 45 Lt., nes automobilis buvęs apžiūrėtas 2010 02 16 ir toliau jo saugoti nereikėję. Nesutiko atlyginti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų, nes šios išlaidos galėtų būti išieškotos tik iš pripažinto kaltu ir nuteisto asmens, nes tai proceso išlaidos, o jų išieškojimas reglamentuotas BPK VIII skyriuje. Dėl neturtinės žalos atlyginimo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė sutinkanti atlyginti tik 600 Lt. neturtinės žalos, nes jų manymu apskaičiuojant neturtinės žalos dydį reikia remtis Draudimo išmokų taisyklių 12 str. pagal kurį už kiekvieną nedarbingą dieną nukentėjusiajam priklauso 20 Lt neturtinės žalos atlygis. (Buvo nedarbingas 30 d., tad sutinka atlyginti 600 Lt.).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, vadovaujasi ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad specialiųjų teisės aktų taikymas šios kategorijos bylose neatitinka Civilinio kodekso reglamentuojamų santykių nuostatų. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu yra šio Kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio Kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas pirmenybę teikia kitų įstatymų normoms.

Konstatuotina, kad A. J. automobilio VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoją apdraudė nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo, šiuo atveju kaltinamasis A. J.. Pažymėtina, kad pagal sudarytą privalomojo transporto priemonių draudimo sutartį (b.l. 12) už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal šio įstatymo 11 str.1d.2p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.

Akivaizdu, kad visa turtinė žala priteistina iš Draudimo bendrovės. Kartu pažymėtina, kad ne visa nukentėjusiojo nurodoma turtinė žala teismo pripažįstama. Teismas mažina turtinės žalos dydį dėl automobilio saugojimo išlaidų, nes pateiktame mokėjimo kvite nurodoma, kad viena saugojimo para kainuoja 15 Lt. Transporto priemonės grąžinimo-saugojimo akte nurodoma, kad automobilis Renault Kangoo A. K. sugrąžintas 2010 02 16, t.y. tą pačią dieną, tad už saugojimą priteistina tik 15 Lt. suma. Tai, jog automobilis saugojimo aikštelėje buvo laikomas 8 paras negali būti laikoma nukentėjusiojo pagrįstomis išlaidomis. Apskaičiuojant turtinės žalos dydį jo dedamąja dalimi nelaikomos nukentėjusiojo turėtos išlaidos dėl jo atstovavimo. Nustatyta, kad nukentėjusysis norėdamas tinkamai ginti savo teises šioje byloje samdė atstovą, kuriam už atstovavimą bei dokumentų surašymą sumokėjo 1500 Lt. Ši suma teismo nepripažįstama kaip turtinės žalos dalis, o vertinama ir pripažįstama kaip procesinės išlaidos, kurios išieškomos BPK 106 str.2d. numatyta tvarka.

Tokiu būdu nustatyta, kad dėl šio eismo įvykio A. K. buvo padaryta 6382Lt. (6157+15+210) turtinė žala. Ši visa žala priteistina iš draudimo bendrovės. Atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo kaip proceso išlaidos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kalbant apie deliktinę atsakomybę pažymėtina, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma, tad sveikatos sužalojimo mastas, galimos pasekmės vertinamos nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje. Nukentėjusysis šioje byloje prašo priteisti 13000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, kad dėl patirto sužalojimo beveik du mėnesius jautė varginantį fizinį skausmą, pats negalėjo atlikti įprastų buities darbų, sužalojimas sukėlė daug dvasinių išgyvenimų, sumažėjo bendravimo galimybės.

Teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam šioje byloje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirto VIII šonkaulio lūžimo. Toks sužalojimas išgydomas be chirurginės intervencijos ir nesukelia rimtų pasekmių. Kūno sužalojimas padarytas neatsargaus nusikaltimo pasėkoje, pačio kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, nes jis nedirba, yra išsituokęs, turi išlaikytinių vaikų. Akivaizdu, kad dvasiniai nukentėjusiojo išgyvenimai negalėjo būti tokie dideli kaip nurodoma ieškinio pareiškime. Dėl nurodytų aplinkybių neturtinės žalos dydis mažinamas iki 6000 Lt.

Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodytą atlygintinos neturtinės žalos dydžio, tad visa neturtinė žala priteistina iš Draudimo bendrovės.

Disponavimas psichotropinėmis medžiagomis

Liudytojo D. Č. parodymais nustatyta, kad po eismo įvykio jis lydėjo sužalotą A. J. į ligoninę. Medikams nurenginėjant pastarąjį, kojinėje buvo rasti du polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais. Kilus įtarimui, kad tai gali būti narkotinės medžiagos jis šiuos maišelius paėmęs, surašydamas tarnybinį pranešimą.

Apžiūros protokolu (b.l. 74-75) nustatyta, kad pas A. J. rasti 2 politileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais.

Specialisto išvada (b.l. 79-80) nustatyta, kad pas A. J. rasti milteliai tai psichotropinė medžiaga metamfetamino milteliai, kurių bendras svoris 0,0256g bei 0,0052 g gryno metamfetamino.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo aiškinimą dėl metamfetamino įgijimo. Kaltinamasis anksčiau teistas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, tad be abejonės suvokė kas yra tuose maišeliuose. Įgijimo būdas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. A. J. laikė ir gabeno šią psichotropinę medžiagą, kurios kiekis yra nedidelis (kiekis nedidelis, nes neviršija 0,2gr.(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“)), todėl jo veika pilnai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str.2d. ir ikiteisminio tyrimo metu jo veika buvo kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 1998 03 02 iki 1998 03 20, neįrašytas į narkologinę įskaitą, tačiau 2008 06 04 buvo nustatytas narkotikų vartojimo faktas (b. t. 1, b. l. 145;146). Specialisto išvadoje (t.1. b.l. 170) nurodoma, kad duomenų apie tai, jog A. J. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar įvykio metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje – nėra.

Atsižvelgiant į pastarąsias aplinkybes bei į tai, kad naują nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas teistas už nusikalstamas veikas tame tarpe ir susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, darytina išvada, kad bausmė, kuri atitiktų savo paskirtį, turi būti pati griežčiausia, todėl už padarytą nusikaltimą jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmė. Parenkant bausmės dydį atkreiptinas dėmesys, kad A. J. padarė neatsargų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, gailisi, tad jam skirtinos arčiau minimalios sankcijoje numatytos bausmės. Didesnių bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Bausmė paskirta A. J. pagal BK 281 str.1d. su bausme, paskirta pagal BK 259 str.2d. bendrintinos BK 63 str. 5d. 2p. pagrindu, taikant bausmių apėmimą, nes veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms bausmių rūšims. Paskirtoji bausmė BK 63 str.9d. pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, bendrintina su 2010 03 02 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. A. J. nusikalstamas veikas padarė iki priimant nuosprendį ankstesnėje byloje, po šio nuosprendžio daugiau nebenusikalto, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas BK 75 str. pagrindu. Tokios nuomonės buvo ir teismas priimdamas ankstesnį nuosprendį.

A. J. šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to atsirado sunkios pasekmės, buvo sužaloti žmonės bei apgadinta ne viena transporto priemonė, anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.

A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,

n u sprendė:

A. J. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str.2d. ir nubausti jį 20 (dvidešimt) parų areštu.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281str.1d. ir nubausti 5(penki) mėnesių laisvės atėmimu, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2(du) metams.

Vadovaujantis BK 63 str.1d. bei 5d. 2p., taikant bausmių apėmimo būdą, griežčiausia bausme apimant švelnesnę galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti 5(penki) mėnesių laisvės atėmimą, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2(du) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-03-02 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti 8(aštuoni) mėnesius laisvės atėmimo, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2(du) metams ir 6 MGL(780Lt.) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (du) metams, įpareigojant A. J. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 6382Lt. (šeši tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt du) turtinės žalos atlyginimui bei 6000 Lt. (šeši tūkstančiai) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti nukentėjusiajam A. K. iš kaltinamojo A. J. 1500 Lt.( vienas tūkstantis penki šimtai) nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas