Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-11 · Administracinė byla Nr. A-556-1569-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-11
Bylos Nr.
A-556-1569-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Protingi sprendimai“
Atsakovas
Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Administracinė byla Nr. A556 – 1569/2008Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Guodai Lekštutytei, Skirmantui Sliekui,atsakovo atstovui Laurai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Protingi sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Protingi sprendimai“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, VTAKT) 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 3K07/215 paskyrė uždarajai akcinei bendrovei ,,Protingi sprendimai“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Protingi sprendimai“) už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą 7 500 Lt baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo priimtą 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 20 d. sudarė su uždarąja akcine bendrove „Imobiliar“ (toliau – ir UAB ,,Imobiliar“) reklamos paslaugų sutartį Nr. 2006/12/20-1, kuria UAB „Protingi sprendimai“ įsipareigojo teikti UAB „Imobiliar“ reklamos paslaugas, t. y. sukurti naujo, ypatingai prabangaus nekilnojamojo turto projekto reklaminę koncepciją, kurios vieną iš vaizdinių nuotraukų VTAKT laiko tabako reklama. Pareiškėjo manymu, taip traktuodama šį vaizdinį atsakovas neteisingai aiškina Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą tabako gaminių reklamos sąvoką. Teigė, kad vaizdinys, kuriame pavaizduotas vyriškis, laikantis, o ne rūkantis cigarą, reklamuoja ir skleidžia informaciją apie prestižinį nekilnojamojo turto projektą „Magnifikus“, o ne apie tabako gaminius. Pabrėžė, kad nei UAB „Imobiliar“, nei reklamuojamas konkretus projektas „Magnifikus“ su reklamine žinute „Įžūlus pranašumas“ neturi jokių sąsajų ar ryšių su tabako gamintojais ir/ar importuotojais bei kitais tabako gamintojų prekių ženklais. Pareiškėjo tvirtinimu, VTAKT, priimdama skundžiamą nutarimą, neįsigilino ir nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu UAB „Protingi sprendimai“, kurdama reklamos koncepciją, pažeidė Tabako kontrolės įstatymą, neįvertino pažeidėjo kaltės. Pareiškėjo manymu, jo atžvilgiu negali būti taikomos ekonominės sankcijos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 39 – 40) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis draudžia tabako gaminių reklamą, taip pat paslėptą tabako gaminių reklamą. Šiame straipsnyje suformuluoti tabako gaminių reklamos draudimai parodo, kad draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesioginis ar netiesioginis skatinimas įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius apskritai. Pažymėjo, kad sprendžiant, ar buvo tabako gaminių reklamos faktas, nėra svarbu, ar vartotojas buvo paskatintas ir įsigijo reklamuojamus tabako gaminius, bet svarbu nustatyti, ar skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Pareiškėjo sukurtame reklaminiame plakate informacija apie tabako gaminius, kurioje palankiai formuojamas ir vaizduojamas tabako gaminių vartojimas, tabako gaminių vartojimas siejamas su vyriškumu, bei teigiamas emocijas sustiprinantis užrašas „Įžūlus pranašumas“ tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, šį skatinimą išreiškia būtent pateikta vaizdinė ir žodinė informacija, todėl tokia informacija vertinama kaip tabako gaminių reklama, kuri yra draudžiama. Taip pat atsakovas nurodė, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabako gaminius (tabako gaminių reklamą), yra nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui baudą atsižvelgė į tai, jo jo veiksmuose sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl vadovaujantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 ir 14 dalies nuostatomis pareiškėjui paskirtas ekonominės sankcijos vidurkis. Nurodė, kad priimdamas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 3K07/215 nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti šio nutarimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 95-97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad ginčo esmė, ar UAB ,,Protingi sprendimai“ sukurta reklama, kurioje pavaizduotas vyras, rūkantis cigarą, ir pateiktas užrašas ,,Įžūlus pranašumas“, yra Tabako kontrolės įstatymu draustina tabako reklama. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimu. Teismas konstatavo, kad Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies normos analizė rodo, kad, sprendžiant apie tabako gaminių reklamą, nėra svarbu, ar vartotojas buvo paskatintas ir įsigijo reklamuojamus tabako gaminius, bet svarbu nustatyti, ar skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, t. y. įstatymų leidėjas paliko įstatymą tiesiogiai taikančiai institucijai galimybę vertinti, ar informacija skatina vartoti tabako gaminius. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime pabrėžė, jog daugeliu atvejų tabako gaminių reklamos turinys būna vienpusis, tendencingas: tabakas, rūkymas dažnai siejami su jaunyste, sportu, vyriškumu, seksualumu, gamtos grožiu, moterų elegancija, romantiškumu, nepriklausomybe ir pan., t. y. formuojama nuomonė, kad rūkymas yra socialiai priimtinas ir skatinantis dalykas. Tuo tarpu apie tabako žalą ne tik rūkančiajam, bet ir aplinkai tokiose reklamose neužsimenama. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tabako gaminių vartojimo skatinimas siejamas su vyriškumu ir teigiamas emocijas sustiprinančiu užrašu „Įžūlus pranašumas“. Toks vaizdinys, teismo vertinimu, laikytinas informacija apie tabako gaminius, kurioje palankiai formuojamas ir vaizduojamas tabako gaminių vartojimas (formuojama nuomonė, kad rūkymas yra visuomeniškai priimtinas įprotis), tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Teismas padarė išvadą, kad tokia informacija atsakovo pagrįstai įvertinta kaip tabako gaminių reklama, kuri yra draudžiama. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas, sukūręs tabako gaminius reklamuojantį plakatą, yra laikytinas tinkamu subjektu, kuriam taikoma atsakomybė už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Teismas, vadovaudamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 dalimi, 26 straipsnio 14 dalimi, padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai paskirtas baudos, numatytos įstatyme už padarytą teisės pažeidimą, dydis artimas vidurkiui (pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teismas pažymėjo, kad UAB „Imobiliar“ nubaudimas už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą nepanaikina pareiškėjo atsakomybės už minėtos teisės normos pažeidimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 3K07/215 yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 101 – 103) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės, procesinės teisės normas, išaiškino visas bylos faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo fakto buvimą.

2. Atsakovas bei teismas neteisingai aiškina Tabako kontrolės įstatyme nustatytą tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokas. Pareiškėjas neatitinka aukščiau minėtojo teisės pažeidimo subjekto apibūdinimo, tai yra pareiškėjas kurdamas reklamą nesiekė tikslo didinti pelno reklamuodamas tabako gaminius, o taip pat buvo atlyginta ne už tabako gaminių, tačiau už nekilnojamojo turto projekto reklamą.

3. Atsakovas bei teismas traktuodami paslėptos tabako reklamos sąvoką, kuri yra įtvirtinta kaip imperatyvi viešosios teisės norma, aiškino ją plečiamai, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir doktrinai.

4. Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra nustatęs, kad informacijos, neturinčios tiesioginio ryšio su tabako gaminiais bei jų vartojimu, paskelbimas tabako gaminių reklama ir jos draudimas reikštų nepagrįstą, todėl neteisėtą informacijos laisvės ribojimą, o taip prieštarautų Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai. Teismas neatsižvelgė į tas nutarimo nuostatas, kuriose Konstitucinis Teismas pasisako prieš plečiamąjį reklamos sąvokos aiškinimą.

5. Atsakovas neanalizavo teisės pažeidimo sudėties požymių. Baudžiamas turi būti tik kaltas asmuo ir iki kol asmens kaltė neįrodyta, galioja nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju už tą patį teisės pažeidimą nubausti du asmenys vadovaujantis tais pačiais kriterijais, kurie, pareiškėjo nuomone, nėra pakankami kvalifikuojant teisės pažeidimą.

6. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsniu, turėjo pasinaudoti galimybe sujungti bylas ir spręsti pareiškėjo ir UAB „Imobiliar“ atsakomybę proporcingai jų kaltei. Teismas pažeidė procesinės teisės normas.

7. Tabako kontrolės įstatymas numato atsakomybę už informacijos apie tabako gaminius skleidimą, tuo tarpu tiek atsakovas, tiek teismas preziumuoja pareiškėjo kaltę remiantis tuo, kad pareiškėjas sukūrė vaizdinį, kurį atsakovas traktavo kaip tabako gaminių reklamą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pateikia 8 žodžio „skleisti“ reikšmes. Nei viena pateiktų reikšmių nėra tapati sąvokai „sukurti“. Pareiškėjas sukūrė vaizdinį, tačiau nebuvo išreikšta jo valia šį vaizdinį panaudoti.

8. Pareiškėjas nesutinka su nustatytu ekonominės sankcijos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iki tol nėra niekada padaręs administracinio teisės pažeidimo, bendradarbiavo su atsakovu atsiųsdamas savo atstovą į nagrinėjimą, neturėjo galimybės padaryti įtakos tariamai padaryto teisės pažeidimo pašalinimui, o taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovas turėjo skirti minimalią Tabako kontrolės įstatyme 26 straipsni 9 dalyje numatytą baudą. Administracine nuobauda skiriama siekiant auklėti asmenis, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, išaiškinti ir šalinti priežastis bei sąlygas, padedančias padaryti teisės pažeidimus, auklėti piliečius, kad jie būtų didžiai sąmoningi ir drausmingi, griežtai laikytųsi įstatymų. Šiuo atveju atsakovas savo veiksmais vykdė tik baudimo funkciją, tačiau neįvykdė aukščiau numatytų funkcijų, todėl jo veiksmai nėra teisingi ir teisėti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138 – 141) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas remiasi subjektyviu teisės normų aiškinimu. Pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu, todėl atsakovas skundžiamame nutarime nurodė, jog asmenys, nuo kurių valios priklauso galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabako gaminius (tabako gaminių reklamą), yra nurodytų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-160/2008, 2006 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006). Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nedaro skirtumo tarp reklamos kūrėjų ir skleidėjų atsakomybės už reklaminius veiksmus. Tabako gaminių reklamos draudimas apima visus reklamos naudojimo veiksmus - reklamos užsakymą, kūrimą, gamybą ir skleidimą. Taip pat vieno ūkio subjekto patraukimas atsakomybėn nenaikina kito ūkio subjekto atsakomybės. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas turėjo skirti minimalią Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 dalyje numatytą baudą, yra nepagrįsti. Skundo motyvas, kad pareiškėjas nėra anksčiau padaręs pažeidimo, negali būti pagrindu pareiškėjui skirti minimalią baudą, nes ši aplinkybė nešvelnina atsakomybės. Pažeidimo sudėtį kvalifikuojančio požymio – pakartotinumo, nebuvimas negali būti pripažįstamas lengvinančia aplinkybe. Skundo motyvas, kad pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu atsiųsdamas savo atstovą į bylos nagrinėjimą, atmestinas kaip neatitinkantis faktinės padėties - ginčijamame nutarime ir 2007 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokole Nr. 3K07/215 užfiksuota, kad pareiškėjo vadovas arba tinkamai įgaliotas atstovas į Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą neatvyko, byla buvo nagrinėjama įmonės vadovui ar įgaliotam atstovui nedalyvaujant (Tabako kontrolės įstatymo 30 str. 3 d.). Šios faktinės aplinkybės liudija, kad apeliantas buvo nesuinteresuotas padėti atsakovui aiškinantis pažeidimo padarymo ir kitas nutarimo priėmimui įtakos turinčias aplinkybes. Konstituciniai teisingumo ir protingumo principai pirmiausia reiškia, kad skiriant baudą turi būti vadovaujamasi baudų skyrimo principais, o pati bauda individualizuojama. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tokių aplinkybių nenustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta baudos vidurkį atitinkanti ekonominė sankcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Protingi sprendimai“ pritaikyta ekonominė sankcija už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama.

Reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine - ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Reklamos įstatymo 2 str. 7 d.).

Tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (Tabako kontrolės įstatymo 2 str. 7 d.).

Paslėpta tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus (įmones), jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslėpta reklama laikomas toks informacijos pateikimas, kai už jį apmokama ar kitaip atsilyginama (Tabako kontrolės įstatymo 2 str. 8 d.). Tokia pat paslėptos reklamos sąvoka pateikta ir Reklamos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.

Cituotų teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, kad yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, kuri aiškiai išreikštų skatinimą ar tai darytų netiesiogiai dėl tabako gaminių vartojimo. Tokio įstatymo leidėjo teisiškai įtvirtinto draudimo tikslas - konkretaus žmogaus ir visos visuomenės sveikata, kaip viena svarbiausių visuomenės vertybių. Tabako gaminių reklamos draudimas nėra absoliutus, kadangi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada reklamos draudimas netaikomas, tačiau šioje administracinėje byloje tokių atvejų nenustatyta, todėl analizė tabako gaminių reklamos draudimo netaikymo atžvilgiu nebus atliekama.

Įstatymų leidėjas siekdamas aukščiau paminėto tikslo, nukreipto į sveikos visuomenės puoselėjimą, draudžia ne tik tiesioginį ar netiesioginį skatinimą įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius, bet ir paslėptą tabako gaminių reklamą. Tai reiškia, jog reglamentuojamas ir toks draudimas, kai potencialus reklamos vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrojo reklamos pateikimo tikslo, t. y., jei skleidžiama informacija iš esmės yra nukreipta ne į skatinimą įsigyti atitinkamų prekių ar naudotis atitinkamomis paslaugomis, visiškai neturinčių ryšio su tabako gaminiais, o į skatinimą naudoti tabako gaminius, kas ir yra tikrasis paslėptosios reklamos tikslas. Paslėptąja reklama siekiama reklamos vartotojo dėmesį atkreipti tik į tabako gaminius ir juos vartoti, prisidengiant ne tabako gaminių reklama, kuria nesiekiama jos tikslų arba jei ir siekiama, tai jie nėra pirmaeiliai bei atspindintys tikruosius visuomenei pateikiamos informacijos siekius.

Pagal administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis nepaneigtina, kad tikslas reklamuoti nekilnojamąjį turtą galimai buvo, bet bendras reklamos darinys - vaizdinys, buvo sudarytas iš keletos dalių, kurios tik didesnių pastangų dėka, su tam tikrais paaiškinimais galėtų būti vertintinas kaip reklama nukreipta į nekilnojamąjį turtą. Tačiau atskiros bendros reklamos dalys, pagal pareiškėją sudarančios visumą, akivaizdžiai, vidutinio vartotojo požiūriu traktuotinos atskira reklama. Viena vadinamos bendros reklamos ginčo dalis jungiamosiomis pastarosios reklamos dalyje esančio vaizdinio dalimis, fragmentais, spalvomis ar užrašais niekaip nesusijungia su kitomis tos pačios vadinamos bendros reklamos dalimis. Reklamos dalyje atvaizduotas vyras, rūkantis cigarą, ir pateiktas užrašas ,,Įžūlus pranašumas“ leidžia teigti, kad tokiu būdu siūloma rinktis tabako gaminių rūšį – cigarus, kuriuos rūkant suteikiamas pranašumas kitų visuomenės narių atžvilgiu, o ne rinktis nekilnojamąjį turtą. Cigaro rūkymas siejamas su vyriškumu, dvasine bei fizine stiprybe, tai įtvirtinant pridedamu užrašu. Vidutinio reklamos racionaliai mąstančio vartotojo požiūriu, visų pirma, tai yra informacijos skleidimas apie tabako gaminius, bet jokiu būdu ne apie nekilnojamąjį turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo reklamos dalimi buvo reklamuojami tabako gaminiai, o tai prieštaravo Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 daliai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn, nes uždaroji akcinė bendrovė „Protingi sprendimai“ tik sukūrė vaizdinį, bet nebuvo išreikšta jos valia šį vaizdinį panaudoti.

Iš tabako gaminių reklamos sąvokos, paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokos spręstina, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį yra draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminius, skatinant įsigyti ar vartoti, draudžiama bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją apie tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą, prekės ženklą ar veiklą, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Išskiriamas draudimas veikti skleidžiant informaciją, bet nei Tabako kontrolės įstatyme, nei Reklamos įstatyme (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamas tik reklamos skleidėjas, kuris yra bet kokiomis informacijos perteikimo priemonėmis reklamą skleidžiantis asmuo) nepateikiama žodžio „skleisti“ reikšmė, todėl kyla jos aiškinimo klausimas, šiuo atveju, lemiantis ekonominės sankcijos subjektą.

Aiškinant taikytinos teisės normos esmę, kylant disputui dėl sąvokos „skleisti“, pasitelktinas vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis (Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius atsižvelgtina į jų vartojimo kontekstą, lemiantį žodžio ar sakinio prasmę).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) pateikia keletą žodžio “skleisti” reikšmių. Viena iš jų suprantama kaip platinimas, t. y. darymas, kad plistų, apimtų daugelį ir atskleidžia interpretuojamos teisės normos esmę (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas). Todėl aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį teigtina, jog įstatymų leidėjas išreiškė valią dėl draudimo gaminti (daryti) informaciją (tame tarpe ir vaizdinius) apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančią įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Vadinasi, pareiškėjas, kaip draudžiamos reklamos gamintojas (ir net tik gamintojas, nes pagal sutartį sudarytą su uždarąja akcine bendrove “Imobiliar” pareiškėjas įsipareigojo sukurti, pagaminti išorinę (lauko) reklamą bei ją patalpinti – b.l. 51-56), tinkamas subjektas, kuriam buvo pritaikyta ekonominė sankcija už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Ekonominės sankcijos dydžio nustatymo taisykles reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalis, kurioje išvardintos aplinkybės, galinčios būti pripažintos lengvinančiomis bei lemiančiomis baudos mažinimą, tačiau tokių administracinėje byloje nėra.

Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 15 dalyje nenurodytas aplinkybes, bet tokios aplinkybės, kaip pareiškėjo bendradarbiavimas su atsakovu siunčiant savo atstovą į bylos nagrinėjimą, neturėjimas galimybės padaryti įtakos teisės pažeidimo pašalinimui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, negali būti pripažintos lengvinančiomis. Nesant nustatytų ir pripažintų lengvinančiomis kitų aplinkybių, nėra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl paskirtos sankcijos dydžio.

Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde įvardinti motyvai pripažintini niekuo neparemtais bei nesuponuojančiais priimti kitokio sprendimo nei numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Protingi sprendimai“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius