Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Giedriaus Jasulaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2022 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, kad 2022 m. liepos 3 d. apie 16-17 val. būdama kieme adresu (duomenys neskelbtini), matė, kaip R. G. sudavė mažamečiui V. G. per veidą. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. liepos 28 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, kad 2022 m. liepos 3 d., būnant kieme su savo mažamečiais vaikais ir kaimynės anūkais, matė kaip R. G. vieną kartą ranka sudavė V. G. per veidą.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, nors jai buvo išaiškinta, kad turi sakyti tiesą. Taip pasielgė, nes buvo supykusi ant savo kaimynės R. G.. Dėl savo poelgio ji labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2022-07-12 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad vyr. tyrėja M. S. įspėjo E. P. dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal BK 235 str. 1 d., E. P. pasirašė.

Iš 2022-07-12 liudytojos E. P. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022-07-03 apie 16-17 val. ji su vaikais buvo kieme, adr. (duomenys neskelbtini), jiems būnant kieme namo gyventoja R. G., gyvenanti tuo pačiu adresu, būdama išgėrusi elgėsi su G. G. vaiku V. G. agresyviai, jį vadino necenzūriniais žodžiais, konflikto metu pamatė kaip R. trenkė V. per veidą. Vaikas pabėgo už namo, o ji iš paskos jo. Paskui kiemo vaikai, taip pat ir jos matė kaip R., būdama už namo paėmė V. už kaklo ir jį tąsė. Ji G. sakė, kad eitų žiūrėti, ką tam vaikui daro, nes girdėjosi baisus vaiko spiegimas. G. pasiėmė vaiką ir nuvedė pas močiutę, kuri gyvena tuo pačiu adresu, o R. eidama iš paskos toliau visus koliojo.

Iš 2022-07-28 liudytojos E. P. papildomos apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tą dieną, kai R. G. ranka sudavė per veidą V. G., ji su savo vaikais A. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaimynės R. M. anūkais, kuriems apie 6-7 metus, vardų nei pavardžių nežino, buvo kieme. Vaikai žaidė kieme. V. G. taip pat žaidė. Pamatė, kad V. iš M. anūkės iš rankų išmušė kamuolį ir jį atėmė. Mergaitė pradėjo verkti, prašė atiduoti. Tada iš namo išėjo R., kuri buvo neblaivi, tai pamačiusi ir išgirdusi, kad kažkas verkia, priėjo prie V.. Ji pyktai liepė ir net šaukė ant V., kad mergaitei atiduotų kamuolį. V. pradėjo atsikabinėti, R. pasakė: „tu jai čia neaiškink“ ir R. vieną kartą ranka sudavė V. per veidą ir V. nubėgo už namo, o R. ji vijosi. Kas už namo buvo, ji jau nematė, tik išgirdo V. klyksmą. Šį įvykį galėjo matyti kaimynė R. M., kuri gyvena šalia. R. močiutės tada kieme nebuvo. Ar ji matė įvykį ar ne, nežino. O apie tai, kad V. G. R. sudavė per veidą, ji pasakė vaiko teisių specialistėms, kurios buvo atvykusios pas ją į namus, nes dienos dabar nebepamena, ją R. sumušė ir ji parašė ant jos pareiškimą.

Iš 2022-09-29 liudytojos E. P. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ankstesnius savo parodymus atsimena, prašo vadovautis parodymais, duotais šios apklausos metu. Nori nurodyti, kad 2022-07-03 namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) kieme, tarp jos kaimynės R. G. ir jos mažamečio sūnėno V. G. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio priežasčių ji tiksliai nežino. Girdėjo, kad R. su savo sūnėnu kalbėjo pakeltu tonu, piktai su juo bendravo, rėkė. R. bendraudama su savo sūnėnu ant jo tik rėkė, ji prieš V. G. nesmurtavo. Ji nematė, kad R. būtų trenkusi V. į veidą. V. po konflikto su R. nubėgo už namo, tačiau ji pati nematė kas vyko už namo. Praeitos apklausos metu nurodė, kad matė kai R. trenkė V. į veidą, taip nurodė, nes buvo labai supykusi ant R. už jos netinkamą elgesį, dėl ankstesnių jų konfliktų, todėl pykčio metu taip nurodė. Prašo vadovautis jos šiais parodymais, nes R. prieš V. nesmurtavo.

Iš 2022-07-26 įtariamosios R. G. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su pranešimu apie įtariamą susipažino, kuo įtariama suprato, kalta neprisipažįsta. V. G. yra jos sūnėnas. Jis kartu su tėvu G. G. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). Ji juos įleido gyventi, nes G. ankščiau gyveno pas močiutę adresu: (duomenys neskelbtini), ir jis panašiai prieš tris mėnesius susipyko su močiute ir su sūnumi V. atėjo gyventi į jos butą. Ji tuo metu buvo užsienyje. Pati grįžo š. m. birželio 23 d. ir dabar visi trys kartu gyvena. G. savo būsto neturi. Tą dieną, liepos 3 d., buvo sekmadienis, su savo artimaisiais, bet G. nebuvo, ir kaimyne R. M.- G. šventė savo išleistuves, nes turėjo pirmadienį išvykti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu sūnėnas V. žaidė kieme su kitais vaikais. Vakare, laiko tiksliai nežino, ėjo į savo butą, o namo laiptinėje žaidė, šūkavo vaikai, tame tarpe buvo V. G. ir kaimynės E. P. du vaikai. Ji ant vaikų surėkė, kad netriukšmautų laiptinėje, nes gyvena ir kiti žmonės ir kad eitų žaisti kieme. Surėkė, tikrai garsiai. Jai V. pasakė: „neaiškink pideraste“. Ji tada pasakė, kad ji duoda jam viską, perka dovanas, jį myli, jeigu taip kalba, pasakė atiduoti jai telefoną. Jis tuo metu su savimi neturėjo telefono. Tada ji pati ar G. nuėjo ir paėmė iš namų telefoną, nelabai gerai pamena, nes buvo neblaivi. Ji tą telefoną pasiėmė ir pasidėjo kieme prie savęs ir pasakė, kad telefono daugiau nebegaus. V. tada nubėgo kažkur ir tuoj pat atėjo G. į kiemą ir jai papriekaištavo, kad ji, būdama neblaivi, neauklėtų vaiko. Ji V. tikrai nemušė, netrenkė per veidą, ir nepurtė paėmusi už kaklo. Būtent tą dieną įvyko konfliktas su kaimyne E. P. dėl interneto, nes ji V. atjunginėja „vaifajų“. O tuo metu, kai ji rėkė ant V., P. kieme nebuvo ir ji negirdėjo.

Iš 2022-09-13 akistatos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. parodė, kad 2022-07-03 namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) kieme tarp R. G. ir jos mažamečio sūnėno V. G. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio priežasčių tiksliai nežino. Girdėjo, kad R. su savo sūnėnu kalbėjo pakeltu tonu. R. G. paaiškino, kad jos sūnėnas V. G. būdamas namo kieme elgėsi negražiai keikėsi, todėl ji ant jo supyko, pradėjo rėkdama aiškinti, kad taip elgtis negalima ir liepė eiti į kambarį. E. P. parodė, kad 2022-07-03 R. G. konflikto metu kieme V. G. netrenkė, prieš jį nesmurtavo. Taip pat E. P. nurodė, kad jos mažametis sūnus A. D. atvykusioms vaiko teisių specialistėms nurodė, kad matė kaip R. būdama už namo paėmė V. G. už kaklo ir jį purtė. Vėliau sūnus jai papasakojo, kad V. nuėjus už namo R. nuėjo iš paskos, jos (E. P.) sūnus nematė kaip R. V. buvo suėmusi už kaklo, jis tik galvojo, kad R. smurtaus prieš V.. R. G. parodė, kad už namo prieš V. nesmurtavo. E. P. parodė, kad 2022-07-12 apklausoje nurodė, kad R. G. smurtavo prieš mažametį V. G., buvo supykusi ant R. G. dėl ankstesnių jų konfliktų, todėl pykčio metu taip nurodė.

Iš 2022-09-21 liudytojo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra V. G., kada gimęs nežino, gimtadienis (duomenys neskelbtini), jis nelabai mėgsta meluoti, sakys tiesą. Buvo vasara, mėnesio nepamena, buvo šviesu, apie pirmą antrą valandą, buvo lauke, atsimena, kad paėmė savo šuniuką ir išėjo pasivaikščioti, kas dar buvo kieme nepamena. Teta R. jam nesudavė tik barė, parėkė, nes netyčia ištarė negražų žodį, ji biški parėkė ir viskas. Kaip R. rėkė ant jo girdėjo tėtis, jis taip mano, nes jis buvo kambary, langas buvo atidarytas. R. per veidą netrenkė, net neišdrįstų, nieko nėra darius. Jis tą dieną kieme niekam neleido paimti kamuolio, nes jis nebuvo gerai pripustas, ir niekam jo nedavė ir R. jo nedavė, ji buvo supykus, kieme buvo mergaitė M., jai irgi nedavė kamuolio, pavardės jos nežino, jai devyni metai. Jis paskui paslėpė kamuolį ir R. jį gaudė, jis nuo jos bėgo, ji, kai vijosi, jis pergriuvo, kai ji pagavo, liepė jam duoti kamuolį. Kai R. jį vijosi, matė daug kas, jo tėtis, močiutė M., teta, daug kas matė. Visi sėdėjo už namo ir matė, jo draugė matė. R., kai jį vijosi, pyko ant jo, bet jis jos nebijojo. R. jo nemušė ir neskriaudė. E. jo kaimynė, bet, kai jį R. barė ir vijosi, jos kieme nebuvo. Su R. sutaria gerai, mėgsta žaisti krepšinį, jos nebijo.

Iš 2022-07-26 liudytojo G. G. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra V. G. tėtis. Jį augina vienas nuo mažens. Sūnaus motina yra mirusi prieš septynis aštuonis metus. Savo būsto neturi, stovi eilėje. Šiuo metu gyvena pas seserį R. G., adresu: (duomenys neskelbtini). Po konflikto, kurią dieną įvyko, neprisimena, R. jį su sūnumi išvijo ir jie laikinai apsigyveno pas jo močiutę M., kuri gyvena tame pačiame name, tik kitas butas. Koks butas nepasakys. Sesuo R. su jos sūnumi V. sutaria labai gerai. Jiems padeda abiem, nuperka drabužių, kartu išeina pažaisti. Tą dieną matė, kaip V. gulėjo ant žemės kieme ir šalia stovėjo R.. Jis nematė kad ji muštų V., smaugtų, kaip sakė jam E. P.. Kieme, kad daugiau būtų vaikų, tuo metu jis nematė. V. jam nesiskundė, kad R. jį būtų mušusi, sakė nei smaugė, nei spardė. Kitą dieną buvo pas juos atvažiavę iš Vaiko teisių, apžiūrėjo V. ir nieko nerado, nebuvo nei mėlynių. Sūnų buvo nuvežęs pas medikus ir medikai taip pat pasakė kad nebuvo nei smaugimų, nėra nei mėlynių. Močiutė šio įvykio nematė. E. P. jam pasakė, kad Ra. mušė, smaugė V., daugiau nieko nesakė. Iš kur ji tai sužinojo, negali pasakyti.

Iš 2022-08-19 liudytojos R. M.-G. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šalimais (duomenys neskelbtini) gyvena R. G. kartu su savo broliu G. G. bei jo sūnumi V. G.. 2022 m. liepos mėn. pradžioje, dienos tiksliai nežino, pas ją į namus buvo užėjusi policijos pareigūnė, iš kurios sužinojo, kad atliekamas tyrimas byloje dėl R. G. smurto prieš jos brolio sūnų V. G.. Dėl šio įvykio ji nieko pasakyti negali, jokio R. G. smurtavimo prieš V. ji nematė. Mano, kad tokio dalyko galėjo nebūti, nes R. G., kiek žino, rūpinasi brolio sūnumi V. G., niekada nematė jų kaip nors pykstantis. Kiek žino tą dieną R. buvo susipykusi su tame pat name gyvenančia E. P., todėl E. P. galėjo taip jai kerštauti. Daugiau tuo klausimu neturi ką papildyti.

Iš 2022-08-19 liudytojos M. Š. apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pat name (duomenys neskelbtini) gyvena jos anūkė R. G.. Ji turi sūnų M., bei kartu su ja gyvena jos brolis G. G. ir jo mažametis sūnus V. G.. 2022 m. liepos mėn. pradžioje kuri diena buvo nepasakys, kieme sutiko E. P., kuri taip pat gyvena tame pat name (duomenys neskelbtini) kuri pradėjo sakyti, kad pranešė policijai, kad neva R. G. smurtavo prieš V. G.. Nori pasakyti, kad tai yra E. P. prasimanymai, jokio smurtavimo prieš V. G. iš R. pusės ji nematė, bet gali patikinti, kad to nebuvo, kadangi anūkė R. labai myli V., daug laiko būna kartu. Kodėl E. P. pranešė apie tai ji nežino, gal ji dėl ko nors pyksta ant anūkės R.. Daugiau neturi ką pasakyti.

Kaip matyti, kaltinamoji E. P. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, kad 2022 m. liepos 3 d. apie 16-17 val. būdama kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), matė, kaip R. G. sudavė mažamečiui V. G. per veidą. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2022 m. liepos 28 d. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą parodymų davimą pagal LR baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, kad 2022 m. liepos 3 d., būnant kieme su savo mažamečiais vaikais ir kaimynės anūkais, matė kaip R. G. vieną kartą ranka sudavė V. G. per veidą. Šie jos parodymai sutampa su kitais bylos duomenimis. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji E. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apklausiama kaip liudytoja bei būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 str. 1 d. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu, melagingai liudijo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia E. P. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamosios E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. E. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka bausta, nedirbanti, duomenų apie kaltinamosios registraciją psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai E. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis bei, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – trumpesnę už prokuroro siūlomą, kartu skiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis arba dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį mokytis arba dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. P. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį mokytis arba dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti E. P., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.