Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 6 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams;

4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme (2020 m. gegužės 15 d. bausmę atlikęs);

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 30 parų arešto bausme, konfiskuojant automobilį ir 3 metus uždraudžiant vairuoti transporto priemones (2021 m. vasario 18 d. bausmę atlikęs);

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13) Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 2 mėnesiais ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2024 m. rugpjūčio 22 d. bausmę atlikęs),

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 2 metų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. F., vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis, 2024 m. gruodžio 10 d., apie 20 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas 0,84 promilių girtumas), vairuojamu automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas iš (duomenys neskelbtini) gatves į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu“, pažeidė 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad „sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“, pažeidė 32 punkto reikalavimą, numatantį, kad „vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos...“, tai yra, jo važiavimo krypties atžvilgiu, jis vairuojamu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo neatsargus ir neatidus, nepraleido ir partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, per (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį, degant žalios spalvos šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją Z. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais R. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. F. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Kaltę pripažįsta. Viskas teisingai parašyta. Neturi, ko pridėti. Su visomis aplinkybėmis sutinka. Partrenkė moterį, ėjusią per perėją. Draudimas turbūt padengė nukentėjusiajai žalą. Neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Žino, kad neturint teisės negalima vairuoti. Daug, kas vairuoja neturėdami tam teisės. Faktas, kad taip ne pirmą kartą vairuoja. Sutinku su alkotesterio duomenimis. Pripažįsta kaltę. Pripažįsta, kad atsirado pasekmės dėl jo kaltės. Draugo automobilis buvo, kurį vairavo. Jam dabar (duomenys neskelbtini) metai. Pataisos namuose dirbo. Turi nagrinėjamų bylų. Ten yra kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Labai gailisi.

2025 m. kovo 28 d. įtariamuoju apklaustas R. F. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d., apie 19:30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), susitiko su pažįstamu J. L., kuris buvo prie parduotuvės su savo dviem automobiliais, „Volvo“ ir „Toyota Previa“. J. L. užkūrinėjo automobilį „Toyota“, nes sėdo akumuliatorius. Po to J. L. pasakė, kad tuoj nuvarys savo vieną automobilį „Volvo“ į savo kiemą, bei ateis pasiimti ir nuvaryti kitą savo automobilį „Toyota“. Jis tuo metu pasiūlė J. L. parvaryti jo kitą automobilį „Toyota“ iki jo kiemo ir jis sutiko. Aišku prieš tai jis buvo išgėręs apie 100 gr. degtinės, bet jautėsi gerai, todėl atsisėdo už automobilio „Toyota“ vairo ir su J. L. pradėjo važiuoti. Nori pažymėti, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Buvo tamsu, buvo šlapia kelio danga, prieš tai lijo. J. L. nuvažiavo su „Volvo“ automobiliu į priekį, jis su „Toyota“ už vairo važiavo iš paskos. (duomenys neskelbtini), jam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, todėl sustojo, o kai užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas, pradėjo važiuoti ir sukti į kairę, iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Visiškai nematė iš karto už sankirtos, pėsčiųjų perėjoje einančios moters, tik staiga pajautė smūgį, pamatė, kad žmogus atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą, po ko parkrito. Ar tą moterį dar ir pervažiavo, negali pasakyti, po partrenkimo iš karto sustojo, išėjo, paskambino J. L., kuriam pasakė apie įvykį. Pastarasis atėjo ir paskambino į policiją. Moteris buvo su šuniuku ir jis mano, kad jis moters nematė dėl to, kad pačioje pėsčiųjų perėjoje moteris pasilenkė ir norėjo pakelti šuniuką, kad pernešti per pėsčiųjų perėją, bet tai tik jo manymas. Taip pat pažymi, kad jei jam užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas, tai aišku, kad ir tai pėsčiajai degė žalios spalvos šviesoforo signalas ir jis sukdamas į kairę, aišku, kad turėjo praleisi pėsčiąją, bet tiesiog nepamatė. Labai gailisi. (1 t., b. l. 195-196)

2025 m. rugsėjo 24 d. įtariamuoju apklaustas R. F. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. (1 t., b. l. 202-203)

Duomenys dėl R. F., gim. (duomenys neskelbtini), neblaivumo: 2024 m. gruodžio 10 d., 20.21 val., nustatytas 0,85 promilių neblaivumas; 2024 m. gruodžio 10 d., 20.35 val. nustatytas 0,84 promilių neblaivumas. (1 t., b. l. 23-25)

2025 m. balandžio 1 d. nukentėjusiąja apklausta Z. P. parodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d., apie 20.00 val., vedžiojo savo šunį. Vaikščiojo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Ji turėjo pereiti (duomenys neskelbtini) g., todėl sankirtoje sustojo prie šviesoforo, kuris degė raudona šviesa. Už kiek laiko jai, kaip pėsčiajai, užsidegė žalios spalvos šviesoforo signalas ir ji pradėjo eiti. Ji nedaėjo iki kelio vidurio, kur yra tik dvi eismo juostos į kiekvieną pusę, kai pačioje perėjoje buvo staigiai partrenkta automobilio, kuris galimai suko iš (duomenys neskelbtini) g., bet ji jo nematė. Po smūgio ji prarado sąmonę ir nieko daugiau neatsimena. Buvo tamsu, tačiau nei snigo, nei lijo, buvo sausa. Sankryža yra apšviesta, kodėl vairuotojas jos nepamatė, nežino. (1 t., b. l. 118-122)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1639/2025(01) nurodyta:

1. Z. P. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairėje šlaunyje, žaizda dešinės akies viršutiniame voke, minkštųjų audinių kraujosruvomis abipus kaktinėse srityse, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po voratinklinių galvos smegenų dangalu abipus kaktinėse skiltyse ir kairėje momeninėje skiltyje, pakraujavimu į kairįjį šoninį skilvelį, kraujosruva šalia šlapimo pūslės, kairio gaktikaulio abiejų šakų, kryžkaulio kairės šoninės masės lūžiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.14 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VSĮ RVUT 2024 m. gruodžio 10 d. Detaliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, kadangi sužalojimų makromorfologinis vaizdas medicininiuose dokumentuose neaprašytas.

3. Sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.14 punktu dėl dubens kaulų lūžių, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4. Tikėtina kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, Z. P. nukentėjus kaip pėsčiajai. (1 t., b. l. 131-133)

2025 m. sausio 3 d. liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d., apie 20:00 val., jis savo automobiliu, kuriame yra vaizdo registratorius, važiavo (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Privažiuojant prie sankryžos (duomenys neskelbtini) g., jam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Tuo metu pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) g. pasuka į kairę, į (duomenys neskelbtini) g., vienatūris, lyg tai Toyota. Sukant į kairę, šis automobilis partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią senyvo amžiaus moterį, kuri vedė šuniuką ir netgi tą moterį pervažiavo. Po to, šis vienatūris sustojo. Taip pat sustojo ir jis. Kai jis išlipo iš savo automobilio, tai Toyotoje jau vairuotojo nebuvo ir kas vairavo negali pasakyti, tačiau prie partrenktos moters stovėjo moteris ir du vaikinai, vienas iš kurių kvietė greitąją pagalbą. Po to jis patraukė savo automobilį. Kai grįžo į įvykio vietą, tai pamatė policiją, suprato, kad vienas iš vaikinų jau buvo sulaikytas. (1 t., b. l. 110-112)

2024 m. gruodžio 18 d. liudytoju apklaustas J. L. parodė, kad jis turi pažįstamą R. F., kurį pažįsta apie 10 metų. Jis turi savo vardu registruota automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 10 d., apie 19:30 val., jis su šiuo automobiliu buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur išsikrovė šio automobilio akumuliatorius, todėl jis nuėjo prie savo namo, pasiėmė kitą automobilį „Volvo“, bei atvažiavo užkurti išsikrovusį akumuliatorių. Kai užkūrė, tai pamatė pažįstamą R. F., su kuriuo pasisveikino, jis pasakė, kad išsikrovė akumuliatorius, po ko pasakė, kad gal gali pasaugoti jo automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol jis nuvažiuos paliks kitą automobilį „Volvo“. R. F. pasakė, kad gali jam padėti nuvaryti automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jo namo kiemą. Jis sutiko, nes negalvojo, kad R. F. yra neblaivus. Jis pradėjo pirmas važiuoti ir nuvažiavo į namo kiemą, jam kaip ir R. F. su jo automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikėjo nuvažiuoti iki sankryžos (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), po to sukti (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) važiuoti (duomenys neskelbtini). Kai jis atvažiavo su automobiliu „Volvo“ iki savo kiemo, jam paskambino R. F., pasakė jam staigiai grįžti iki sankryžos (duomenys neskelbtini) g., kur jis partrenkė žmogų. Kai jis grįžo, pamatė ant kelio gulinčią moterį, jo automobilyje iš kairės pusės buvo sudaužytas priekinis stiklas. Jis tada iškvietė greitąją pagalbą. Po to atvyko policija, moterį išvežė į ligoninę, R. F. nustatė kažkokį girtumą. (1 t., b. l. 101, 102)

2025 m. vasario 28 d. objektų apžiūros protokole (kūno kamerų) nurodyta, kad apžiūrimas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241210-200407UTC+0200“. Vaizdo įrašas rašomas tamsaus poros metu, neryškus, bet spalvotas su garsu. Vaizdo įrašo trukmė - 00:17:02 min. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai atvyko į įvykio vieta - kelių eismo įvykį. Matoma, kad vienas iš pareigūnų kažkur bėga. Prie eismo kelio aplink stovi žmonės. Atbėgus į įvykio vietą ant kelio matomas gulintis asmuo (galimai moteris) ant pravažiuojančios dalies eismo kelio. Pareigūnas iškarto paskambino į centrą ir pranešė, kad paskubintų greitoji pagalbą, todėl ,kad „kraujuoja iš galvos, moteris buvo be sąmonės“. Pareigūnas paklausė gulinčią, ar girdi ji pareigūną. Šalia stovintis vyras pasakė, kad ji be sąmonės. Vaizdo įraše matoma gulinti ant žemės su kruvinu veidu, pagyvenusi moteris. Jau minėtas šalia stovintis vyras su (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ji nešneka, be sąmonės. Pareigūnas paprašė jo nejudinti moters. Vaizdo įraše girdima kaip pareigūnas klausė: „Kas vairuotojas Tojotos?“. Matoma, kad kelio pakraštyje stovi žmonės: du vyrai ir moteris su šuniuku. Vienas iš vaikinų, apsirengęs juodu sportiniu kostiumu su gobtuvu ant galvos, iškėlė rankas į viršų. 00:04:22 min. vaizdo įraše matoma jau atvažiavusi greitoji pagalba. Darbuotojai apžiūri nukentėjusiąją (jos veidas visas kruvinas), pakėlė ir paguldė į greitosios pagalbos automobilį. Medikai pasakė, kad veš sužalotą moterį į Lazdynų ligoninę. Vaizdo įraše matoma kelio dalis su perėja. Vaizdo įraše matosi sankryža. Dešinėje pusėje matomas šviesoforas. Vienas iš pareigūnų daro nuotraukas. Body kameros vaizdo įrašo laiku 00:15:08 min. girdima, kad priėjo prie pareigūno kitas pareigūnas ir pasakė, kad už vairo sėdėjo vairuotojas be teisių. Automobilyje sėdėjo du vyrai. „Vairavo tas kuris neturi teisių ir kuris durniavo, šitas nevairavo (pareigūnas laiko rankose asmens tapatybės kortelę vieno iš vyrų, parodė pareigūnui) ir 0.85 prom.“. Pareigūnai priėjo prie stovinčių žmonių ir paklausė: „Kas vairavo mašiną?“. Vienas iš vyrų prisistatė ir buvo pasodintas į tarnybinę kolbą. Kiti pokalbiai arba negirdimi, arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui. (1 t., b. l. 87-89)

2025 m. kovo 28 d. objektų apžiūros protokole (liudytojo pateikto vaizdo įrašo) nurodyta, kad apžiūros objektas yra liudytojo T. R. pateiktas vaizdo įrašas iš automobilio registratoriaus, dėl 2024 m. gruodžio 10 d. eismo įvykio. Įrašo pavadinimas: GRMN-2024-12-10_20-24-09-exportedVideo. Įrašo trukmė: 00:34 min. Įrašo pradžioje laikas yra 2024-12-10, 19:56:09 val. Įraše filmuojamas vaizdas iš automobilio priekio, automobilis važiuoja gatve link šviesoforais reguliuojamos sankryžos. Tolimoje sankryžoje šiam važiuojančiam automobiliui dega raudonos spalvos šviesoforų signalai. (Nuotrauka Nr. 1). 19:56:14 val. įraše matosi, kad į sankryžą, į pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės įžengia ir eina žmogus, tuo metu į sankryžą iš dešinio kelio įvažiuoja automobilis, kuris pasuka link einančio per perėją žmogaus. (Nuotrauka Nr. 2). Sankryžoje šiam važiuojančiam dar automobiliui dega raudonos spalvos šviesoforų signalai. 19:56:15 val. įraše matosi, kad įvažiuojantis į sankryžą automobilis iš dešinės pusės, partrenkia pėsčiųjų perėjoje einantį žmogų. (Nuotrauka Nr. 3). 19:56:19 val., po žmogaus partrenkimo, automobilis dar galimai pervažiuoja gulintį žmogų ir nuvažiuoja šiek tiek toliau. (Nuotrauka Nr. 4). 15:56:22 val., filmuojančiam automobiliui arčiau privažiavus prie šviesoforų, iš dešinės pusės matosi, kad pėsčiajam dega žalios sp. šviesoforo signalas, bet tuo metu jau partrenktas žmogus guli iš kairės pusės pravažiuojamojoje kelio dalyje. (Nuotrauka Nr. 5). 19:56:31 val. įsijungia žalios spalvos šviesoforo signalas automobiliui, kuriame filmuoja registratorius. Automobilis jau stovi kelkraštyje prie šviesoforo. (Nuotrauka Nr. 6). (1 t., b. l. 71-76)

Kelių eismo įvykio apžiūros protokolas su priedais. (1 t., b. l. 26-35)?

Transporto priemonės apžiūros protokolas su priedais. (1 t., b. l. 38-49)

2024 m. gruodžio 11 d. tarnybinis pranešimas. (1 t., b. l. 20-21)

Draudimo bendrovės Compensa Vienna insurance group pranešimas, kuriuo informuojama, kad yra įvertintos ir išmokėtos šios sumos: nukentėjusiosios neturtinė žala - 6 000 ,00 Eur; turtinė žala Valstybinei teritorinei ligonių kasai -11 072,00 Eur; turtinė žala už patirtas gydymo išlaidas - 80, 00 Eur. (1 t., b. l. 179)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir šią veiką padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. F. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. R. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. gruodžio 10 d., apie 20 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), šviesoforais reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,84 promilių girtumas, vairuojamu automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į kairę – į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo neatsargus ir neatidus, nepraleido ir partrenkė iškart už gatvių kelių sankirtos įrengta reguliuojama pėsčiųjų perėja, jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, per (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį, degant žalios spalvos šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją Z. P.

R. F. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, numatantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, kuris numato, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, vairuotojas privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Be kita ko, pažeidė KET 32 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1639/2025(01) konstatuota, kad Z. P. padaryti sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.14 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, taip pat paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vairavo draugo automobilį, be to, vairavo prieš tai išgėręs 100 g. degtinės ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pripažino, kad partrenkė per perėją ėjusią moterį, savo kaltės dėl kilusių padarinių neneigė.

Teismas, įvertinęs tai, kad R. F. vairavo transporto priemonę prieš tai išgėręs alkoholio, taigi, suvokdamas, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali, be kita ko, vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kaip pats kaltinamasis teigė, taip elgėsi jau ne pirmą kartą, konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, R. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. F. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltės formą – R. F. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. F. anksčiau ne kartą teistas, turi neišnykusį teistumą, administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas, dažnos smulkios vagystės, baudos nesumokėtos. Bylos duomenimis kaltinamasis psichiatrinėje ligoninėje ar nuo priklausomybės ligų nesigydė.

BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. F. padarė 2024 m. gruodžio 10 d. Teismo turimais duomenimis, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę kaltinamasis atliko 2024 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, R. F. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už ankstesnę veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamasis nededa pakankamai pastangų koreguoti savo netinkamo elgesio, jis iš esmės yra abejingas dorovinėms ir vertybinėms nuostatoms bei nesureikšmina jam kilsiančios teisinės atsakomybės, kadangi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę sąmoningai tą daro, kaip pats kaltinamasis patvirtino – jau ne pirmą kartą. Nagrinėjamu atveju jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje padarymą paskyrus 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, R. F. skirtina galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmės nebendrinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodamas automobilį, kuomet jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat, neturėdamas tokios teisės, kaltinamasis R. F. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, taip pat sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (atimti galimybę artimiausiu metu įgyti šią specialiąją teisę). Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, vairuoja ne pirmą kartą, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant R. F. naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 28 d.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos 1 tomo galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, teisė pareikšti civilinį ieškinį nukentėjusiajai buvo išaiškinta.

2024 m. gruodžio 18 d. J. L. raštišku pasižadėjimu įsipareigojo saugoti automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol baigsis procesas. Nuosprendžiui įsiteisėjus J. L. turtui taikomi apribojimai panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. F. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti R. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 28 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.

Kaltinamajam R. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. L. turtui – automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikomus apribojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.