Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. S. (prisijungus nuotoliniu būdu), jos atstovui advokatui Zigmui Burbai (prisijungus nuotoliniu būdu),

institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Vyteniui Maščinskui (prisijungus nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams G. B., T. S. byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl patikslinto ieškinio – dėl tėvo valdžios ribojimo atsisakymo, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, pagal atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei J. S. dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

14. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas Vytenis Maščinskas teismo posėdyje nurodė, kad be pagrindo ieškovės atstovas akcentuoja pirmines išvadas, kuomet ieškinys reiškiamas dėl tėvo valdžios apribojimo. Šiai dienai akivaizdu, kad atsakovas G. B. nėra biologinis S. tėvas. Tėvystės nuginčijimas galimas tuo atveju, kai yra nustatomas vaiko tėvas. Nors T. S. nėra įsitikinęs, kad 100 procentų yra dukters S. tėvas, vertinant ieškovės viražus, ekspertizės atlikti nepageidauja. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad palieka spręsti teismui dėl ekspertizės skyrimo, ir neneigia, kad socialinė tėvystė ir socialinis ryšys šiuo atveju tarp dukters S. ir atsakovo T. S. egzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Bylos rašytiniais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvu įrašytas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – J. D. (dabartinė santuokinė pavardė – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2024-07-26 Ekspertizės aktu Nr. SL 0014/24 nustatyta, kad atsakovas G. B. nėra biologinis nepilnametės S. B. tėvas. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje ieškovė J. D. (dabartinė santuokinė pavardė – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra sudariusi santuoką su T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Su sutuoktiniu augina sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. B. siuntė pinigų perlaidas ieškovei dukros išlaikymui (2019-04-15 – 200 Eur, 2019-05-22 – 150 Eur, 2019-08-02 – 150 Eur, 2019-08-27 – 150 Eur, 2019-08-31 – 100 Eur, 2019-09-13 – 70 Eur, 2019-10-12 – 100 Eur, 2019-10-17 – 250 Eur, 2019-11-15 – 50 Eur, 2019-11-26 –60 Eur. Ieškovei su vaiku gyvenant (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso ieškovės vaiko išlaikymui atsakovas sumokėjo 1340 Eur.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

16. Tiek 2024-08-20 patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė atsisakanti ieškinio reikalavimų – neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti nepilnametės dukros S. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina; priteisti iš atsakovo vaiko tėvo G. B., išlaikymą jo nepilnametei dukrai S. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę J. D. nepilnametei dukrai skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Tokiai ieškovės pozicijai atsakovas G. B. neprieštaravo, tačiau prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas priima ieškovės J. S. atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovui G. B. ir šioje dalyje bylą nutraukia. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog savo teise pareikšti pradinį ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, nesant nuginčytam tėvystės faktui, ieškovė naudojasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Vien tik faktas, kad asmuo naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir reiškia teismui procesinius reikalavimus, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu. Todėl nenustačius ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, netenkinamas atsakovo prašymas dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Dėl tėvystės nuginčijimo

17. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

18. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

19. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus. Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

20. Uždarosios akcinės bendrovės „UNGE“ pateiktame ekspertizės akte Nr. SL0014/24 nurodyta, kad 2024 m. liepos 2 d. buvo paimti biologiniai mėginiai iš G. B. ir S. B., remiantis DNR tyrimu, o atsakovas G. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Teismas neturi pagrindo abejoti DNR tyrimo išvada, kuri patvirtina, kad ieškovės dukters S. B. biologinis tėvas nėra G. B..

21. Teismas šiuo atveju vertina tai, kad atsakovas G. B. nepilnametės S. B. praktiškai nuo jos gimimo neaugino, todėl darytina išvada, jog tarp atsakovo G. B. ir nepilnamečio vaiko S. B. nėra susiklostęs artimas ryšys, būdingas vaiko ir tėvo santykiams, jų nesieja jokie emociniai ryšiai. Teismo vertinimu, konstatavus, jog G. B. nėra biologinis mergaitės tėvas, nebūtų pažeisti vaiko interesai bei šeimos santykių stabilumas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat ieškovės ir atsakovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas G. B. nėra ieškovės J. D. (dabartinė santuokinė pavardė – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl ieškovės patikslintas reikalavimas dėl atsakovo tėvystės dukrai nuginčijimo tenkinamas.

23. Nuginčijus tėvystę G. B., Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kad G. B. yra vaiko – S. B. tėvas, pripažintina negaliojančia (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

24. Nuginčijus G. B. tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, yra būtina šioje byloje išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.

Dėl tėvystės nustatymo

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 7 punktą; 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 7 punktą). Taip pat tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, 25 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, 31 punktas).

26. Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nurodytos priemonės.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. S. sutinka būti įrašytu dukters S. tėvu. Dukrą S. ir dabar augina, ją rūpinasi. Nurodė, kad nepageidauja, jog byloje būtų paskirta ekspertizė, socialinė tėvystė yra ir ją pripažįsta. Be to, su ieškove (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, kartu augina sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

28. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad mergaitės S. biologinis tėvas yra atsakovas T. S., todėl patenkinus ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo galima nustatyti atsakovo T. S. tėvystę vaikui ir tai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus žinoti savo tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, patikslintas ieškinys dėl tėvystės nustatymo dalyje tenkintinas. Nuginčijus vaiko tėvystę, atsakovas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintinas nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. B. pripažintina T. S. vaiku (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

29. Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistini S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys apie jos tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

30. Atsakovui išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo T. S. tėvystę nepilnametės S. B. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl priešieškinio reikalavimo nepagrįstai sumokėto išlaikymo grąžinimo

31. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises bei pareigas (CK 3.137 str. 3 d.). Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 str.). Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tačiau galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką.

32. Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. B. tvirtina, kad ieškovė yra atsakinga už žalą, kildinamą iš delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, sudarius sąlygas išlaikymo pareigą vykdyti atsakovui, o ne biologiniam vaiko tėvui. Atsakovas nuostoliais laiko ieškovės vaikui teiktą 1340 Eur išlaikymą, kuriuos prašo teismo priteisti jo naudai.

33. Šiuo atveju atsakovas G. B., kurio iniciatyva buvo atliktas tėvystės nustatymo tyrimas, sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, teikė vaikui išlaikymą, kaip nurodo 1340 Eur. Taigi, vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), nulėmė tai, kad atsakovas G. B., nesantis biologinis S. B. tėvas, buvo priverstas vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę ir šiuo pagrindu prašo grąžinti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad analogiška situacija buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2009-07-10 civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę asmens, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 2 d.) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks vaiko motinos elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), todėl vaiko motina yra atsakinga už padarytus nuostolius.

34. Pažymėtina, kad teismas turi remtis ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; kt.). Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), todėl pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

35. Teismas atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad byloje nėra įrodymų, jog ji būtų pasielgusi nesąžiningai, ji pati šio fakto, iki buvo atlikta DNR ekspertizė, nežinojo, išlaikymo lėšos panaudotos vaikui, todėl pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtą išlaikymą negalima išreikalauti kaip įgytą be pagrindo.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, kad ieškovė neatliko veiksmų, kad pranešti atsakovui G. B. apie galimybę ginčo laikotarpiu jai pastoti nuo kito vyro, o atsakovei pastojus nepasakė atsakovui, apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne G. B., o visiškai kitas asmuo, nepranešė atsakovui apie šias svarbias aplinkybes iki ieškovės dukters gimimo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti dukters tėvystės klausimus tiek su atsakovu, tiek su tikruoju dukters tėvu. Byloje ieškovė savo kaltę neigia, nurodydama, kad abejonių dėl vaiko tėvystės nebuvo, nėštumo laikotarpio paskaičiavimą apskaičiavo, tačiau teismo vertinimu, tokios nurodomos ieškovės aplinkybės nepašalina jos, kaip motinos kaltės. Įstatymas numato, kad asmuo kaltas, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šiuo atveju remiantis atidaus žmogaus elgesio standartu teismas laiko, kad atidus, apdairus ir rūpestingas žmogus tokioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, t. y. pranešęs atsakovui G. B. apie kitus turėtus lytinius santykius ginčo laikotarpiu su kitu vyru, apie galimybę jai pastoti nuo visiškai kito vyro ir tokiu būdu susilaukti vaiko ne nuo atsakovo G. B., o nuo kito vyro, ir nesudaręs sąlygų esant nepašalintoms abejonėms ir nepaneigtai kito tėvo tikimybei atsakovo G. B. tėvystės pripažinimui. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl ieškovė yra kalta (CK 6.248 str. 3 d.). Toks ieškovės kaltas (neatidus ir nerūpestingas) neveikimas lėmė nuostolių atsakovui neprivalėjusiam teikti išlaikymą padarymą (CK 6.247 str., 6.249 str.). Taigi, motina, ilgą laiką sąmoningai siekdama, kad vyras išlaikytų ne savo vaiką ir nesiimdama atitinkamų veiksmų nuginčyti jo tėvystę, laikoma kaltai neveikusia, toks vaiko motinos elgesys, laikomas neteisėtais ir nesąžiningais motinos veiksmais, dėl kurių asmuo, kuris nėra vaiko tėvas, patyrė žalą.

38. Atsakovas G. B. nuostoliais laiko ieškovės vaikui teiktą 1340 Eur išlaikymą, ir tokį reikalavimą įrodinėja jo siųstomis pinigų perlaidomis ieškovei dukros išlaikymui (2019-04-15 – 200 Eur, 2019-05-22 – 150 Eur, 2019-08-02 – 150 Eur, 2019-08-27 – 150 Eur, 2019-08-31 – 100 Eur, 2019-09-13 – 70 Eur, 2019-10-12 – 100 Eur, 2019-10-17 – 250 Eur, 2019-11-15 – 50 Eur, 2019-11-26 –60 Eur, ir 60 Eur mokesčiu už šių perlaidų siuntimą.

39. Teismo posėdžio ieškovė paaiškino, kad K. P., kuriai atsakovo pervesta 200 Eur, šių pinigų ieškovė iš jos nėra gavusi, o J. R. pavardę, dėl 150 Eur pervedimo, girdi pirmą kartą. Likusias atsakovo G. B. perlaidas ieškovė pripažino, nurodydama, kad iš dalies gyveno kartu su atsakovu G. B., ir taip atsakovas prisidėdavo prie bendro ūkio vedimo, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad šalių santykiai galutinai nutrūko 2019 metų vasario mėnesį, kuomet su dukra S. ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), yra tiesa.

40. Nei atsakovo G. B. teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, atsakovas nesiekė, CPK 178 straipsnio tvarka, įrodyti K. P., kuriai atsakovo pervesta 200 Eur, ir J. R., kuriai atsakovo pervesta, 150 Eur, šių sumų ieškovei perdavimo fakto. Įvertinęs tai, bei ieškovės pripažinimą, kad jos santykiai su G. B. galutinai nutrūko 2019 metų vasario mėnesį, kad likusias atsakovo G. B. perlaidas ieškovė yra gavusi, teismas atsakovo reikalavimą dėl 13400 Lt nuostolių priteisimo tenkina iš dalies ir atsakovui iš ieškovės priteisia 978,00 Eur (1340-350-12) nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikydamas, kad tokia suma kompensuoja atsakovo realiai patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atitinka teisingumo, protingumo pricipus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

41. Atsakovas reikalavimą atlyginti 3000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, jog, sužinojęs, kad nėra S. B., biologinis tėvas, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savivertė, jautė diskomfortą bendraujant su pažįstamais, draugais, giminaičiais, yra apkalbų objektas, nes gyvena Šilutėje, kur visi vieni kitus pažįsta, iki šiol negali susitaikyti su tuo, kad mergaitė nėra jo vaikas. Ši žinia atsakovui sugadino vestuvių šventę, buvo blogos, slogios nuotaikos, gėrė raminamuosius vaistus. Patirtas stresas neigiamai atsiliepė atsakovo rankos traumai – suintensyvėjo skausmas, užsitęsė gijimas. Dėl ieškovės veiksmų (neveikimo) atsakovas patyrė dvasinių išgyvenimų, o tai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, remiantis Konstitucijoje įtvirtintu principu. Su tokia atsakovo G. B. dėstoma pozicija teismas nesutinka.

42. Pirma, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad už veiksmus (neveikimą), susijusius su vaiko biologinės kilmės patvirtinimu, neturtinės žalos atlyginimas asmeniui, anksčiau buvusiam įrašytu kaip vaiko tėvas, nėra nustatytas (CK 3.147 str. – 3.153 str.).Taigi, tais atvejais, kai sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko kilmės, įstatymas teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą nenumato.

43. Antra, atsakovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, pirmiausia turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktą, taip pat – šio sutrikdymo priežastinį ryšį su ieškovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sutrikusi jo sveikata ir diagnozuoti kokie nors jos sutrikimai. Priešingai, UAB Medicinos centro „Puriena“ ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad atsakovo sveikatos sutrikdymas susijęs su patirta rankos trauma. Esant aplinkybėms, kad įstatymas nenumato, jog tėvystės bylose atlyginama neturtinė žala, ir byloje nesant duomenų, kad atsakovui, sužinojus, kad nėra biologinis vaiko tėvas, padaryta žala jo sveikatai, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui neturinę žalą, todėl šis reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

45. Ieškovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. kovo 5 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Šioje byloje išlaidų patyrė valstybė, jas sudaro žyminis mokestis – 220 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 20,06 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš tarnybos pateiktos pažymos, šioje byloje yra 806,25 Eur.

46. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovo T. S.. Atsakovas T. S. prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė, ieškinys pareikštas tiek ieškovės ir jos vaiko, tiek atsakovo interesais, dėl susidariusios padėties atsakomybė tenka ieškovei, tačiau ir atsakovas galėjo reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo T. S. priteistina 1/2 dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 110 Eur žyminio mokesčio ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 10,03 Eur, ir 403,12 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

48. Jeigu priešieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas patyrė 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys tenkintas 22 procentus, atsakovui iš ieškovės priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 198,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės J. S. atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų atsakovui G. B. – neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; nustatyti nepilnametės dukros S. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina; priteisti iš atsakovo vaiko tėvo G. B., išlaikymą jo nepilnametei dukrai S. B., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 250 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę J. D. nepilnametei dukrai skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Netenkinti atsakovo G. B. prašymą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.

Pripažinti nuginčytą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad atsakovas G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti negaliojančiais S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini)išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tėvą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)vaikas.

Pakeisti Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus, (duomenys neskelbtini)išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą, nurodant, kad jos tėvas yra T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „B.“ į „S.“.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 978,00 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (978,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 198,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 10,03 Eur (dešimt eurų 03 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662, nurodant mokėjimo paskirtį – mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 403,12 Eur (keturis šimtus tris eurus 12 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Joniškio rūmus.