- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-30
- Bylos Nr.
- II-1523-1170/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01578-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- A. L.
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui – vyriausiajai specialistei T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. SAVAD- 13- ANR_N-15537-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-15537-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2025 m. birželio 18 d., 11.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 150.5 punkto reikalavimus, dėl ko jam paskirta 50 Eur dydžio bauda (b. l. 6).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nutarime nurodyta, kad jis transporto priemonę sustabdė ir stovėjo ant šaligatvio, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nėra šaligatvio, todėl nurodyta nusižengimo vieta neatitinka faktinių aplinkybių. Transporto priemonė buvo aptarnaujantis transportas, kuris trumpam sustojo važiuojamosios dalies pakraštyje, siekiant pakrauti ar iškrauti krovinį. Toks sustojimas, pasak A. L., yra laikomas leistinu pagal Kelių eismo taisyklių 149 punktą, kai atliekami aptarnavimo darbai. Šiuo atveju transporto priemonė buvo sustabdyta tik trumpam, todėl tai negali būti laikoma stovėjimu (b. l. 46).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į A. L. skundą, kuriuo su skundo argumentais nesutiko ir prašė skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nepritarta A. L. teiginiams, kad įvykio metu automobilis stovėjo ne ant šaligatvio, o važiuojamosios dalies pakraštyje ir kad (duomenys neskelbtini) gatvėje iš viso nėra šaligatvio. Tiek iš byloje esančių nuotraukų, tiek iš viešai prieinamų „Google Maps“ duomenų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi būtent ant šaligatvio – pėstiesiems skirtos kelio dalies. Byloje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo užfiksuotas A. L. automobilis, važiuojamoji kelio dalis aiškiai skiriasi nuo pėstiesiems skirto šaligatvio. Šioje Vilniaus miesto vietoje važiuojamoji kelis dalis yra grįsta nedidelėmis pilkos spalvos plytelėmis. Iš abiejų važiuojamosios kelio dalies kraštų yra sudėtos penkių plytelių eilės, jos išdėstytos kitokia tvarka ir sudaro nedidelius įdubimus. Po minėtų įdubimų matosi stambios juodos spalvos plytelės, kurios ir atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies. Šaligatvis yra aiškiai matomas, kadangi jis yra išklotas kitokios spalvos plytelėmis nei važiuojamoji kelio dalis. Institucijos atsiliepime pažymėta, kad visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra būtent toks važiuojamosios kelio dalies ir pėstiesiems skirtų šaligatvių atskyrimas, todėl A. L. negalėjo nesuprasti, kad automobilį stato būtent ant šaligatvio. Be kita ko, pasak Institucijos, byloje esantys duomenys patvirtina, kad vieta, kur yra užfiksuotas stovintis A. L. automobilis ne tik atitinka šaligatvio požymius, bet ir kitų asmenų yra naudojama pagal paskirtį – atlieka šaligatvio funkciją ir akivaizdžiai nėra skirta transporto priemonėms. Juo labiau, šiuo atveju neturi reikšmės ar automobilis buvo sustojęs tik trumpam, krovos darbams atlikti – nesant kelio ženklo, leidžiančio sustoti ir stovėti ant šaligatvio, net ir trumpas sustojimas ant šaligatvio pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiamas ir užtraukia administracinę atsakomybę, o toks ženklas šioje kelio dalyje nebuvo užfiksuotas (b. l. 57-60).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra padaryta infrastruktūra, atskiriamas šaligatvis nuo važiuojamosios kelio dalies. Tai matosi ir pateiktose teismui nuotraukose: juodos trinkelės atskiria šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, matosi, kad ten vaikšto žmonės. Analogišku atveju dėl to paties pareiškėjo kitoje byloje priimtas apylinkės teismo kito teisėjo sprendimas 2025 m. lapkričio 12 d., kur ši vieta laikytina šaligatviu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo) 2 straipsnio 67 punkte numatyta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas dėl to, kad A. L. 2025 m. birželio 18 d., 11.30 val., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo it stovėjo adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. neginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde. Ją taip pat patvirtina ir įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. vairuotos transporto priemonės fotonuotraukos. Kita vertus, A. L., nesutikdamas su skundžiamu Institucijos Nutarimu, akcentavo, kad jis įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje sustojęs tą padarė ne ant šaligatvio, o ant važiuojamosios kelio dalies, o ir toks sustojimas yra leidžiamas pagal Kelių eismo taisyklių 149 straipsnį, kadangi sustojimas buvo tik laikinas kroviniui iškrauti/pakrauti.
Teismas, šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. argumentus įvertinęs byloje surinktų duomenų ir aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, neturi pagrindo su jais sutikti ir pripažinti, kad A. L. vairuota transporto priemonė buvo palikta ne ant šaligatvio, kaip tą konstatavo Institucija.
Iš byloje pateiktų fotonuotraukų, taip pat viešai prieinamų „Google Maps“ duomenų matyti, kad įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), pasižymi tam tikra specifika – tiek važiuojamoji kelio dalis, tiek ir kelio dalis, skirta pėstiesiems yra išgristos trinkelėmis. Kita vertus, vien ši aplinkybė jokiu būdu nesudaro pagrindo pripažinti, kad šioje kelio dalyje nėra šaligatvio, kaip tą numato Saugaus eismo automobilių keliais 2 dalies 67 punktas. Byloje pateiktose nuotraukose yra akivaizdžiai užfiksuota, kad A. L. vairuotas automobilis buvo paliktas kairės automobilio pusės ratais užvažiavęs ant trinkelių, pagal savo formą ir išdėstymo būdą akivaizdžiai besiskiriančių nuo važiuojamosios kelio dalies. Iš pirmiau paminėtos vaizdinės medžiagos akivaizdžiai matyti, kad važiuojamoji kelio dalis nuo pėstiesiems skirtos dalies yra atribota tamsesnės spalvos ir didesnio dydžio, pailgos formos trinkelėmis. Juo labiau, važiuojamoji kelio dalis, esanti šalia pirmiau paminėtos tamsesnės trinkelių linijos, pasižymi tam tikru nuolydžiu, iš abiejų kelio pusių, suformuojančiu nedidelius įdubimus. Kai tuo metu už tamsios trinkelių linijos esančios trinkelės yra lygios, išdėstytos tiesiai, o ir jų kiekis nėra didelis – trinkelės yra išdėstytos po 5 kiekvienoje eilėje. Akivaizdu, kad esant tokiam trinkelių išdėstymo būdui, skirtingam jų reljefui bei kiekiui, o taip pat spalva ir forma šias trinkeles beskiriančiai trinkelių linijai, nekyla objektyvių abejonių, kad ta vieta, kur buvo paliktas A. L. automobilis, yra šaligatvis. Be kita ko, kaip matyti iš jau teismo pirmiau paminėtos vaizdinės medžiagos, būtent toks teismo aptartas kelio išdėstymas yra būdingas visai (duomenys neskelbtini) gatvei, kur transporto priemonės važiuoja būtent ta kelio dalimi, kuri yra platesnė ir nuo kitų trinkelių atskirta tamsia plytelių linija, o pėstieji juda būtent ta siauresne kelio dalimi, esančia už tamsios trinkelių linijos. Todėl vien tai, kad aptariamos kelio dalys – važiuojamoji ir pėstiesiems – nėra atskirtos akivaizdžiai nuo žemės pakilusiais atitvarais, nepaneigia, kad vizualiai atskirta siauresne trinkelių linija nėra šaligatvis.
Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ir tai, kad toje vietoje, kur A. L. buvo palikęs jam priklausančią transporto priemonę, yra leidžiama tai padaryti laikinai, kaip tą numato Kelių eismo taisyklių 149 punktas. Joks tokį automobilio stovėjimą būdą numatantis kelio ženklas bylai aktualioje vietoje nėra užfiksuotas. Anaiptol, tiek ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, tiek ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę iš abiejų pusių stovi kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, kas neabejotinai patvirtina, kad A. L. paliekant automobilį byloje užfiksuotu būdu ir vietoje buvo akivaizdžiai matomi pirmiau paminėti ženklai.
Galiausiai, įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktą A. L. charakterizuojančius duomenis, akivaizdu, kad pastarasis yra sistemingai baudžiamas už netinkamą transporto priemonių palikimą būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje, kas patvirtina, kad A. L. su šioje Vilniaus miesto dalyje esančiu kelių žymėjimu ir kelio ženklais yra susipažinęs, tačiau nepaisant jų, šių nepaiso ir kartotinai daro to paties pobūdžio administracinius nusižengimus.
Teismas, apibendrinęs anksčiau nutartyje aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykių aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat įvertino įvykdyto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, dėl ko A. L. už padarytą nusižengimą buvo paskirta įstatymo nuostatas atitinkanti administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (A. L.) skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės T. B. 2025 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-15537-2025.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.