Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui J. P. B. (J. P. B.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo; išvadas byloje teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. P. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. B. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nutartyje pažymėjo, jog nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, kad faktinė ieškovės ir jos nepilnametės dukros B. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs duomenis apie B. B. lankomą (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželį, medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad B. B. gydoma VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei (duomenys neskelbtini)pedagoginės psichologinės tarnybos raštą, kuriame nurodyta, kad mergaitė lanko individualius psichologo užsiėmimus (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Pažymėjo, kad ieškovės atstovės advokatės V. P. kontoros adresas – (duomenys neskelbtini); atsakovo gyvenamoji vieta Švedijoje. Teismas sprendė, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 30 straipsnio 4 dalis) ir išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį dėl ieškinio priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šiuo atveju turi būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB)Nr.2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“, kurio 8 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka teisman, turi tos valstybės teismo jurisdikciją.Ieškovės faktinė gyvenamoji vieta ir šeimos būstas yra Vilniuje. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. deklaravo savo ir dukters gyvenamąją vietą pas mamą I. S., adresu (duomenys neskelbtini), kadangi grįžo iš Švedijos be asmeninių daiktų ir pinigų; dukrą pradėjo leisti į (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį. Mama padėjo išgyventi kurį laiką. Teigia Vilniuje turinti nuosavą butą, kurį vasaros pabaigoje buvo apsisprendusi parduoti ir likti gyventi su mama, tačiau šių savo ketinimų atsisakė. Pasak apeliantės, kai pavyko susitarti dėl darželio lankymo Vilniuje, persikėlė gyventi į Vilnių, į savo nuosavą butą; nuo 2018 m. kovo 2 d. dukrą pradėjo leisti į vaikų darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dukra registruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale. Sutvarkė gyvenamosios vietos deklaraciją pagal faktinę gyvenamąją vietą. Teigia, kad pagal CK 2.16 straipsnį bei CPK 30 straipsnio 4 dalį, ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. gegužės 18 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (S. B. bei nepilnametės B. B. gyvenamoji vieta nuo 2018 m. gegužės 18 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)), 2018 m. gegužės 21 d. išrašą iš medicinos dokumentų, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, 2018 m. kovo 2 d. Paslaugų teikimo sutartį, vaikų darželio (duomenys neskelbtini) išduotą B. B. charakteristiką, 2018 m. gegužės 18 d. pažymą apie darželio lankymą, I. S. 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškimą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. gegužės 18 d. raštą ieškovei S. B.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, be to, atsižvelgdamas į tai, jog pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, naujus įrodymus prijungia prie bylos.

Dėl atskirojo skundo esmės

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad faktinė ieškovės ir jos nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip minėta, vienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų - priteisti iš atsakovo išlaikymą. CPK 30 straipsnio 4 dalyje (šia norma vadovavosi pirmosios instancijos teismas) numatyta, jog ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad informacija daugumoje su ieškiniu pateiktų įrodymų teismui leido manyti, kad ieškovė faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškinyje aplinkybės apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nebuvo atskleistos. Tačiau, kaip minėta, šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl kilus neaiškumų dėl ieškovės gyvenamosios vietos (ieškovės nurodytos gyvenamosios vietos adresui nesutapus su nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais) teismas galėjo nustatyti ieškovei terminą trūkumams pašalinti ir įsitikinti ieškovės teise pareikšti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nors ieškovės po skundžiamos nutarties priėmimo atlikti veiksmai (gyvenamosios vietos deklaravimas, apsilankymas su nepilnamečiu vaiku gydymo įstaigoje Vilniaus mieste) neįrodo jos gyvenamosios vietos pasikeitimo, tačiau būtent VšĮ (duomenys neskelbtini) išduota pažyma bei vaiko B. B. charakteristika, kuriuose nurodoma, kad B. B. nuo 2018 m. kovo 6 d. lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes apie jos bei nepilnametės dukters faktinį persikėlimą gyventi į Vilniaus miestą. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 2 d. Paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su (duomenys neskelbtini) dėl darželio lankymo Vilniuje (sutartyje nurodyta ieškovės gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) buvo pateikta kartu su ieškiniu, tačiau skundžiamoje nutartyje joje nurodyti duomenys neįvertinti. Aktualus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą.Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti, jog ieškovės ir jos nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 4 dalimi, atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, nepasisako dėl valstybės juridikcijos nagrinėti šią bylą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės S. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.