Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui V. K. , ieškovo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovei E. K. , išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. K. , suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo bei ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1987 m. Ginčo butas įsigytas 1993 m. Santuoka nutraukta teismo sprendimu 1996-06-05. Ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pareikštas 2007-08-10.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant teisingai kvalifikuoti susidariusią teisinę situaciją, būtina nustatyti kokios teisės normos turi būti taikomos šiuo atveju. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad LR CK, įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 str. 2 d. nuostatomis, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki LR CK įsigaliojimo, LR CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Paminėtas teisinis reguliavimas tampa aktualus šios bylos kontekste, nes ieškovas įgyvendina savo teisę dalį turto šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu gauti asmeninėn nuosavybėn, įsigaliojus LR CK.

Sprendžiant taikytinos teisės klausimą šioje byloje, būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki LR CK įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK 3.129 str., kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, LR SŠK 23 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Vadovaujantis LR SŠK 10 str. ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ginčo šalių santuoka pasibaigė 1996-06-05, kai buvo įregistruota ištuoka (b. l. 7). Tačiau po ištuokos įregistravimo ieškovas ir toliau naudojosi jam ir atsakovei priklausančiu butu. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo jis ir atsakovė vėl kartu gyveno ginčo bute 1999–2005 m. Susirgus ieškovui atsakovė išlaikė ir rūpinosi juo. Ieškovas 2005-03-08 išregistruotas iš ginčo buto. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės parodymai nėra nuoseklūs, t. y. pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (b. l.7, 69) atsakovė patvirtino, kad ieškovas gyveno ginčo bute, kad juo rūpinosi. Apeliacinės instancinės teismo posėdžiuose, atsakovės parodymai keitėsi, t. y. ji nurodo, kad ieškovas ginčo bute nebegyveno, kad ateidavo aplankyti sūnaus ir pan. (b. l. 198). Atsakovės poziciją patvirtino ir šalių sūnus (b. l. 145). Teismas kritiškai vertina šiuos parodymus ir konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad nuo 1999 m. iki 2005 gyveno ginčo bute. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškinio senatis neprasidėjo įregistravus ištuoką, nes ieškovo teisės į butą buvo pažeistos tik 2005 m., kai jis buvo išregistruotas, todėl LR SŠK 23 str. 2 d. negali būti taikomos. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, pagrįsti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys gyveno santuokoje nuo 1987 m. iki 1994 m. vedė bendrą ūkį. Ginčo butą įsigijo 1993 m., t. y. santuokos metu. Išaiškintina, kad nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio įgytas turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nutraukus santuoką ieškovas pagrįstai prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis netaikytina bei ginčo turtui taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rėžimas, dalintinas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, pagal LR CK 3.127 str. nuostatas. Aiškinant ir taikant minėtos teisės normos nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal LR CK 3.127 str. 3 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu taip galima padalyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. LR CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši taisyklė reiškia tai, kad, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, neturi esminės reikšmės, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo. Pagal LR CK 3.123 str. 1 d. galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų arba kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju šalių santuokoje įgytas turtas dalytinas lygiomis dalimis. Byloje nėra pateikta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti siekiama padalyti jį taip, kad natūra priteisiamo turto dalis būtų kiek galima proporcingesnė nustatytoms sutuoktinių dalims bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pripažintina ieškovui nuosavybės teisė į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustatytina naudojimosi butu tvarka, t. y. paskirtina ieškovui naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 26-4 (12,01 kv.m) ir 26-5 (12,08 kv.m), o atsakovei paskirtina naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 26-2 (17,90 kv.m) ir 26-3 ( 12,83 kv.m), kitas buto patalpas – koridorių, virtuvę, vonią, tualetą, patalpas rūsyje – paskirtina bendram šalių naudojimuisi.

Apeliacinės instancijos teismui, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.). Iš atsakovės ieškovui 150 Lt žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą, ir 6192 Lt priteistina valstybės naudai, t. y. ta žyminio mokesčio dalis nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su teisine pagalba, todėl jos neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, nepakankamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką (LR CPK 185 str.) bei pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias senaties terminą bei santuokoje įgyto turto padalijimą (LR CK 3.127 str. , 3.129 str., 1.126 str.). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinis teismas gali ištaisyti padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 sprendimą.

Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: padalinti santuokoje įgytą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovui V. K. nuosavybės teisę į ½ buto. Nustatyti naudojimosi butu tvarką, t. y. paskirti ieškovui naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 26-4 (12,01 kv.m) ir 26-5 (12,08 kv.m), o atsakovei paskirti naudotis kambarius, plane pažymėtus indeksais 26-2 (17,90 kv.m) ir 26-3 ( 12,83 kv.m), kitas buto patalpas – koridorių, virtuvę, vonią, tualetą, patalpas rūsyje – paskirti bendram šalių naudojimuisi.

Iš atsakovės E. K. ieškovui V. K. priteisti 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 6192 Lt žyminio mokesčio.