- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2998-369/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2013-10-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį - 96 MGL dydžio (12480 Lt) bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2016-08-22, apie 18.45 val., namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,32 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu dukrai J. T. vieną kartą ranka trenkė į pakaušį ir vieną kartą ranka trenkė į dešinį žandą, taip sukeldamas dukrai J. T. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. T. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , jam nuosavybės teise priklausiančiame name. Kartu gyvena jo tėvai, žmona L. T., dukra J. T. ir jos draugas M. O.. Su dukra sutaria gerai, tačiau, kai jis pradėjo vartoti alkoholį, su dukra santykiai suprastėjo. Alkoholį jis gėrė paskutinius tris mėnesius, tačiau ne kiekvieną dieną. 2016-08-22, apie 16 val. jis su kaimynu gėrė degtinę miške, jis išgėrė 0,5 litro degtinės. Namo grįžo apie 18 val., buvo labai girtas, kažką žiūrėjo kompiuteryje ir tuomet prasidėjo konfliktas su dukra. Neatsimena, dėl ko kilo konfliktas, tačiau žino, kad dukra pradėjo priekaištauti dėl jo gėrimo. Konflikto metu jis sudavė ranka dukrai Justinai vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į žandą. Dukrai sudavė iš nervų, dėl to kaltas alkoholis. Anksčiau buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje nuo alkoholizmo, ten jam valė organizmą nuo alkoholio, psichikos ligomis neserga. 2013 metais jis buvo teistas už kontrabandos gabenimą, jam buvo paskirta bauda, kurią šiuo metu jis dar moka, bauda taip pat yra išskaitoma per antstolį. Dėl šio įvykio labai gailisi. (b.l. 19, 27)
Iš nukentėjusiosios J. T. pareiškimo matyti, kad 2016-08-22 apie 18.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, neblaivus tėvas V. T. be jokios priežasties prieš ją panaudojo fizinį smurtą, o tiksliau, dešine ranka smogė jai per pakaušį ir ranka sudavė per žandą. Dėl tokių tėvo veiksmų patyrė fizinį skausmą. (b. l. 5)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2016-08-22, apie 18 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, grįžo neblaivus tėvas V. T.. Tėvas grįžo po išgertuvių, alkoholį gėrė kažkur netoli namų su vietiniais gyventojais. Grįžęs namo tėvas pradėjo garsiai šūkauti, keiktis. Ji nusileido iš namo antro aukšto ir paklausė, kas atsitiko. Tada tėvas be jokios priežasties pradėjo šūkauti ant jos, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tada prie jų priėjo jos senelis E. T. ir pradėjo raminti neblaivų tėvą. Šūkaudamas tėvas paėmė automobilio raktelius, įsėdo į automobilį, stovėjusį kieme, garsiai įsijungė muziką, bet automobilio variklio neužvedė. Ji su seneliu išėjo į lauką, prašė tėvo, kad jis grąžintų automobilio raktelius, kadangi bijojo, kad girtas tėvas kur nors neišvažiuotų. Tėvas išlipo iš automobilio, perlaužė mašinos raktelius ir juos išmetė. Tada ji su seneliu grįžo į namus. Netrukus į namus parėjo ir tėvas, vėl pradėjo šūkauti, ant visų kelti balsą. Tuo metu į namo pirmą aukštą nusileido ir močiutė D. T.. Tėvas dar grasino išdaužti durų stiklą, mosikavo rankomis. Tėvą pradėjo raminti ir močiutė. Tada tėvas sugriebė močiutei už plaukų. Tai pamačiusi J. T. iš karto prišoko prie tėvo. Tada tėvas paleido močiutę ir ranka smogė J. T. per pakaušį, taip pat vieną kartą ranka sudavė per žandą. Dėl tokių tėvo veiksmų J. T. patyrė fizinį skausmą, stipriai paraudonavo jos žandas. Dėl tokių tėvo veiksmų J. T. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apginti nuo girtaujančio ir smurtaujančio tėvo. Anksčiau kelis kartus tėvas kodavosi nuo alkoholio, savanoriškai gydėsi psichiatrijos ligoninėje. (b. l. 12)
Motyvuojamoji dalis
Be paties V. T. ir nukentėjusiosios J. T. parodymų, kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: J. T. protokolu –pareiškimu (b. l. 5), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 6-7), Vilniaus apskrities VPK VTV MK 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2016-08-22 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 8-9), alkotesterio kvitu (b. l. 29), kita bylos medžiaga.
Paskelbus V. T. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu sutinka. (b. l. 93)
Skiriant bausmę V. T., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. V. T. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. T. anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka (b. l. 33-38), nedirbantis (b. l. 41-42), registruotas darbo biržoje (b. l. 39), gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl alkoholio vartojimo (b.l. 44). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas vienu trečdaliu.
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo duomenimis, V. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2016-08-22 19:00 val. (b. l. 14), paleistas 2016-08-23 14:57 val. (b. l. 22). Laikinojo sulaikymo laikas (1 para), vadovaujantis BK 65 straipsniu, įskaitytinas į paskirtą bausmę.
V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 20-21), kuri, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teisėjas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-08-22 19:00 val. iki 2016-08-23 14:57 val. (vieną parą), kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
V. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
I. V. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.