Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2019-06-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-357-850/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
A5.-357-850/2019
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00160-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-357-850/2019Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00160-2019-6
Registro Nr. ROIK: 19101691764(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.9
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 3 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės Tauragės rūmų teismo teisėjas Egidijus Mockaitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą,., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ūkininkė G. G. (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviu, neužtikrino, kad dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido N. K., ir D. Č., nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų pareigose jai priklausančiame ūkyje, adresu duomenys neskelbtini. N. K. ir D. Č., paklusdami nustatytai darbo tvarkai, susitarę su darbdaviu bei tiesiogiai jam paklusdami, dirbo pagalbinius darbininko darbus, t. y. dirbo karvių melžimo aikštelėje, adresu (padavinėjo vandenį melžimo aparatų plovimui, nešiojo melžimo aparatus, karvėms uždėjinėjo ir nuiminėjo melžimo aparatus), sukurdami ūkininkei G. G. naudą – savo veiksmais prisidėjo prie bendro produkto kūrimo, siekiant gauti pelno. G. G. teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojų N. K. ir D. Č. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

G. G. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad pripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) atstovas į teismo posėdį neatvyko. Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. G. kaltė be jos paties prisipažinimo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; jos paties rašytiniu paaiškinimu, N. K. rašytiniu paaiškinimu; VSDFV užklausos rezultatų išrašais ir pateikta pažyma iš kurių matyti, kad G. G. pranešimą apie D. Č. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2019 m. gegužės 22 d., t. y. po pradėjus dienai po VDI inspektorių patikrinimo; nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, jog nelegaliai dirbęs D. Č., pastebėjęs atvykusius VDI inspektorius, pabėgo iš karvių melžimo aikštelės, todėl jo neapklausė; administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus; kompaktiniu disku su jame esančiu vaizdo ir garso įrašu.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis, 43 straipsnis).

Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad G. G. jai priklausančiame ūkyje, neužtikrino, kad jame dirbantys asmenys būtų įdarbinami įstatymo nustatyta tvarka, leido N. K., , ir D. Č., , 2019 m. gegužės 20-21 dienomis nelegaliai dirbti gyvulių priežiūros bei karvių melžimo darbus jos ūkyje , ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudariusi su jais rašytinės darbo sutarties, neišdavus jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, bei nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl jos nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 4 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

Šioje byloje jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, nenustatyta. G. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl jos prisipažinimo, pateiktos pažymos apie finansinius įsipareigojimus, sumokėtus mokesčius, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiamai charakterizuojama asmenybė, yra tos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

Teismas , skirdamas nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą – ūkyje nelegaliai dirbo du asmenys, iš kurių sekančią dieną po pažeidimo buvo įdarbintas tik vienas pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G. asmenybę – administracine tvarka bausta, tačiau pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, turi kitą galiojančią nuobaudą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. G. paskyrus didesnę nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje paskirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK:19101691764.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis