Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, kurioje suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., išieškotojas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį V. M. su skundu, prašydamas panaikinti skundžiamus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukti dėl suėjusio senaties termino. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Antstolis V. M. 2017 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. S-17-240-3627 neteisėtai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.6.-300-851/2010, nes yra pasibaigęs terminas, per kurį vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti – pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pateikiami vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

1.2. Nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įvertinta, ar nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos, ar nebuvo praleistas administracinių nuobaudų vykdymui taikomas dvejų metų senaties terminas, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Tuo atveju, jeigu nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

1.3. Antstolis, priimdamas 2017 m. birželio 6 d. Patvarkymą Nr. S2-91162 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nesilaikė CPK 611 straipsnio reikalavimų, t. y. nesiuntė skolininkui raštiško siūlymo dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo ir pan. Be to, antstolis, žinodamas, kad pareiškėjas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, visus procesinius dokumentus turėjo siųsti į laisvės atėmimo vietą, tačiau siuntė adresu (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėjas patyrė papildomų išlaidų.

2. Antstolis V. M. 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad:

2.1. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 2 d. pateikė antstolio kontorai nutarimą Nr. A2.6.-300-851/2010 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G., tą pačią dieną šis nutarimas priimtas vykdyti. Šiuo atveju senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo nutrauktas, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 1 dalimi, nes vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti kitam antstoliui, kuris 2017 m. vasario 22 d. grąžino jį išieškotojui, todėl nuo šios datos, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 3 dalimi, skaičiuotinas naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti.

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 672 straipsnio 4 dalimi, išieškotojas, laikydamasis šešių mėnesių termino, perdavė antstoliui vykdomąjį dokumentą dėl priverstinio baudos išieškojimo, todėl senaties terminai pažeisti nebuvo. Skunde nurodomas nutarimo vykdymo senaties terminas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti tik 2017 m. birželio 2 d.

2.3. Skųsdamas vykdymo išlaidų išieškojimą, skolininkas vadovaujasi sena CPK redakcija (galiojusia iki 2011 m. lapkričio 1 d.). Pagal šiuo metu galiojančias CPK nuostatas vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdomoji byla užvesta pagal skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri yra (duomenys neskelbtini), todėl iš pradžių procesiniai dokumentai skolininkui siųsti nurodytu adresu, tačiau nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, visi procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ten bei įteikti 2017 m. birželio 12 d. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu dokumentai nebesiunčiami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad:

3.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-300-851/2010 įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 9 d., o antstolei N. L. pateiktas vykdyti 2011 m. lapkričio 9 d., t. y. vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus 3 (trijų) mėnesių pateikimo vykdyti senaties termino (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.);

3.2. Antstolė N. L. 2017 m. vasario 22 d. užbaigė vykdomąją bylą, vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir su išieškojimo negalimumo aktu grąžino išieškotojui. Išieškotojas 2017 m. birželio 2 d. kreipėsi į antstolį V. M. su vykdomuoju dokumentu Nr. A2.6.-300-851/2010, kuris 2017 m. birželio 2 d. priimtas vykdyti. Pagal CPK 607 straipsnio 3 dalį, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. ANK 672 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius. Nagrinėjamu atveju nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (2017 m. vasario 22 d.) iki jo pateikimo vykdyti antstoliui V. M. dienos (2017 m. birželio 2 d.) nepraėjo šeši mėnesiai, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, remdamasis senaties termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti praleidimu;

3.3. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi pareigos tikrinti, ar kitas antstolis, anksčiau vykdęs tą patį vykdomąjį dokumentą, tinkamai laikėsi vykdymo terminų. Išieškotojui pateikus nutarimą Nr. A2.6.-300-851/2010 dėl skolos išieškojimo iš A. G., antstolis, patikrinęs aplinkybes, numatytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, pagrįstai 2017 m. birželio 2 d. patvarkymu priėmė jį vykdyti.

3.4. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis 2017 m. birželio 6 d. surašė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Reg. Nr. S2-91164 ir Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Reg. Nr. S2-91165. Antstolio taikytos priverstinio vykdymo priemonės atitinka CPK 624 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmiau nurodytų antstolio patvarkymų, priimtų vadovaujantis CPK nuostatomis.

3.5. Dėl pareiškėjo skundžiamo 2017 m. birželio 6 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Reg. Nr. S2-91163, taip pat Patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Reg. Nr. S2-91162 teismas pažymėjo, kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui CPK nustatyta tvarka. Priverstinis vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir atlyginimą už vykdymą nustato valstybė. Antstoliui teisėtai pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, jis turi teisę iš skolininko išieškoti vykdymo išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmiau nurodytų antstolio patvarkymų, nes jie priimti vadovaujantis CPK nuostatomis (CPK 609-611 straipsniai).

3.6. Antstolis procesinių dokumentų dalį siuntė skolininkui pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, visi procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ten bei tinkamai įteikti pareiškėjui 2017 m. birželio 12 d. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teisė gauti informaciją nebuvo pažeista.

3.7. Įvertinus įstatymines nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, antstolio veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/01102 yra teisėti, nutraukti vykdomąją bylą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Pareiškėjas A. G. (A. G.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį ir jo skundą patenkinti – vykdomąją bylą nutraukti dėl antstolio padarytų pažeidimų ir suėjusio senaties termino. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4.1. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų apie vykdymo veiksmus laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. vasario 22 d. Šiuo laikotarpiu jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Taigi pažeistas dvejų metų administracinių nutarimų vykdymo senaties terminas.

4.2. Pirmosios instancijos teismas neatliko savo funkcijos ir nenagrinėjo antstolės N. L. atskirų procesinių veiksmų. Antstolė N. L. privalėjo vykdyti savo profesines pareigas, griežtai laikydamasi įstatymų, laiku priimti procesinius veiksmus vykdymo procese, sekti vykdymo senaties termino eigą.

4.3. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatytas 5 metų pateikimo vykdyti senaties terminas. 2010 m. gegužės 11 d. nutarimą išieškotojas pakartotinai pateikė antstoliui vykdyti tik 2017 m. birželio 2 d., t. y. praleidęs 5 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą. CPK 606 straipsnio 2 dalies pakeitimo įsigaliojimo tvarkos įstatymų leidėjas nenustatė, vadinasi, turi būti taikomi bendrieji proceso galiojimo laike principai.

4.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti pareiškėjo skundą ir nutraukti vykdomąją bylą, kaip pradėtą neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai savo funkcijos neatliko, aplinkybės ir atskiri antstolių procesiniai veiksmai buvo nagrinėjami netinkamai, neatsižvelgta į teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

7. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ir vykdymo senatį, taip pat vykdymo išlaidas reglamentuojančias teisės normas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-300-851/2010, kuris įsiteisėjo 2011 m. rugsėjo 9 d., apeliantui (pareiškėjui) paskirta 579, 24 Eur (2000 Lt) dydžio bauda. Šis nutarimas 2011 m. lapkričio 9 d. buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei N. L.. Ši antstolė vykdomąją bylą užbaigė 2017 m. vasario 22 d. CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, grąžindama vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Išieškotojas vykdomąjį dokumentą pakartotinai pateikė vykdyti antstoliui V. M. 2017 m. birželio 2 d.

9. Pabrėžtina tai, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/17/01102 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo funkcijos ir nenagrinėjo antstolės N. L. atskirų procesinių veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Vykdomoji byla, kurią vykdė antstolė N. L., yra užbaigta 2017 m. vasario 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti užbaigtoje vykdomojoje byloje kito antstolio atliktų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės N. L. veiksmais šios antstolės vykdytoje vykdomojoje byloje, turėjo teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

10. Atskirojo skundo argumentai, kad antstolis V. M. privalėjo atsisakyti priimti vykdyti nurodytą nutarimą dėl praleisto CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Aptariamu atveju teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, įsiteisėjusio 2011 m. rugsėjo 9 d., pateikimo vykdyti senaties terminai nustatytini ne pagal CPK, bet pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje antstolei N. L. buvo pateiktas vykdyti nepraleidus 3 (trijų) mėnesių pateikimo vykdyti senaties termino, įtvirtinto ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.). Antstolė N. L. vykdomąją bylą užbaigė ir 2017 m. vasario 22 d. grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. CPK 631 straipsnyje nustatyti atvejai, kada vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, grąžinamas išieškotojui. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 607 straipsnio 3 dalį, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Minėta, šiuo atveju antstolė N. L. vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu išieškotojui grąžino 2017 m. vasario 22 d. Taigi, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuo 2017 m. vasario 22 d. prasidėjo naujas terminas aptariamam vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 672 straipsnio 4 dalį nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per šešis mėnesius.

13. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, antstolei N. L. 2017 m. vasario 22 d. grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, pakartotinai vykdomasis dokumentas antstoliui V. M. 2017 m. birželio 2 d. pateiktas vykdyti nepažeidžiant ANK 672 straipsnio 4 dalyje nustatyto šešių mėnesių termino.

14. Atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pažeistas administracinių nuobaudų vykdymui taikomas dvejų metų senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti. Antstolis V. M. nutarimą administracinio teisės pažeidimo priėmė vykdyti tik 2017 m. birželio 2 d., taigi apelianto nurodomas dvejų metų nutarimo vykdymo senaties terminas nagrinėjamu atveju nepažeistas.

15. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, kurios detalizuotos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje pateiktas akivaizdžių kliūčių sąrašas nėra baigtinis. Kitų, CPK 651 straipsnio 2 dalyje neįvardytų, akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, buvimo konstatavimas priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad akivaizdžiomis laikomos tik labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-633-565/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-76-565/2016).

16. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi pareigos tikrinti, ar kitas antstolis, anksčiau vykdęs tą patį vykdomąjį dokumentą, tinkamai laikėsi vykdymo terminų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti šį vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnis).

17. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, ir priėjo teisiškai pagrįstos išvados, kad pareiškėjo kvestionuojami antstolio veiksmai buvo teisėti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.