Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G. (A. G.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo termino sutrumpinimo ar panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir iš jo mirusio nukentėjusiojo broliui V. V. priteista 19 802,77 Eur žals atlyginimo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 357-322 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. G., įpareigojant jį per likusios neatliktos bausmės dalį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) dirbti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos probacijos skyriaus vykdoma probuojamojo A. G. priežiūra nutraukta prieš terminą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas A. G. prašymas dėl teistumo termino sutrumpinimo ar panaikinimo, kuriame nurodyta, kad jis nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. lapkričio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar dėl susidariusios epideminės situacijos negali išvažiuoti ir laikinai nedirba.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. paaiškino, kad gyvena padoriai, nieko nėra prisidirbęs per visą šį laikotarpį, nei bausmės metu, nei po bausmės, visą laiką dirbo, administracinių nuobaudų neturi, šie laikai neramūs, gal reikės prašyti kitos pilietybės ar dar ką nors, neramu jam čia Lietuvoje, todėl mano, kad kažkur kreipiantis kitos pilietybės, teistumas būtų toks nereikalingas kabliukas, kuris jį varžo. Jis nemato reikalo rinkti ir teikti teismui kažkokias pažymas, kadangi visą informaciją šiais laikais galima matyti valstybės registruose. Vien tai, kad jis kreipėsi į teismą su prašymu, rodo, jog jam teistumo klausimas yra svarbus. Nuosprendžiu buvo priteista atlyginti apie 20 000 Eur žalą nukentėjusiajam, jokios šios sumos dalies jis nėra sumokėjęs, pats nukentėjusysis yra miręs, atlyginti nėra kam tikrąja to žodžio prasme, kažkoks brolis prisiteisė savo dalį, bet nieko bendro tas brolis neturi, nukentėjusysis buvo daug artimesnis žmogus jam negu tam broliui.

Teismo posėdžio metu prokurorė J. S. prašė nuteistojo prašymo netenkinti, nes jis buvo padaręs sunkų nusikaltimą, buvo net du epizodai, paskirtas realus laisvės atėmimas bei buvo įvertintas visas nusikalstamų veikų padarymo pavojingumas dar priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis rašydamas prašymą turėjo pateikti kokius nors jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaip jis pasitaisė, ką jis tokio teigiamo padarė, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, tačiau jis to nepateikė, iš jo paaiškinimų matyti, kad jis net nesiteikė nors kažkiek atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ir laiko teistumą našta, kuri asmeniškai jam trukdo, kas rodo, kad bausmės tikslai dar nėra pasiekti ir nuteistasis kritiškai nevertina nei savo elgesio, nei kokias sukėlė pasekmes, todėl šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą yra visiškai netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo A. G. prašymas atmestinas.

Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką. Asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikaltimą teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa.

Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu bei 5 metus po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 97 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina įvertinti tiek formalias, tiek materialias teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį.

Pažymėtina, kad nei BK 97 straipsnis, numatantis galimybę sutrumpinti teistumo laiką ar panaikinti teistumą, nei BPK 363 straipsnis, įtvirtinantis šio klausimo nagrinėjimo tvarką, nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos sprendžiant teistumo panaikinimo ar teistumo laiko sutrumpinimo klausimą. Tačiau, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan., t. y. tam tikrą padėties išskirtinumą.

Nuteistasis A. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, viena iš kurių priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, šias nusikalstamas veikas padarė melagingai prisistatęs socialiniu darbuotoju ir pasinaudodamas psichine nukentėjusiojo negalia, tuo pačiu nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, mirusio nukentėjusiojo broliui V. V. iš jo priteista pakankamai didelė 19 802,77 Eur suma žalos atlyginimui. Iš teismo posėdžio metu duotų nuteistojo A. G. paaiškinimų matyti, kad jis nėra nukentėjusiojo broliui atlyginęs jokios priteistos žalos dalies, manydamas, kad pastarasis dėl jo santykių su mirusiu broliu to net nevertas, kas rodo, kad nuteistasis kritiškai nevertina savo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų laikymasis yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi aplinkybė, jog nuteistasis pastaruoju metu laikosi įstatymų, savaime nėra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai pasiekti anksčiau laiko ir yra pagrindas naikinti teistumą ar trumpinti jo laiką.

Nuteistasis savo prašyme nurodė, kad teistumas gali turėti įtakos jo darbinei veiklai, o teismo posėdžio metu nurodė, kad teistumas ateityje gali apsunkinti kitos šalies pilietybės įgijimą, tačiau jokių minėtas aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Atsižvelgiant į teistumo esmę bei paskirtį, konstatuotina, kad įrodinėjimo našta prašant panaikinti teistumą tenka pačiam nuteistajam, kuris turi teismui pateikti įtikinamus argumentus bei įrodymus, kurie leistų teismui spręsti, kad yra pagrindas panaikinti teistumą. Teismo posėdžio metu A. G. buvo priminta jo teisė teikti įrodymus, tačiau jis nurodė, kad neturi ką pateikti, be to, jam jau daug metų, kad tokiais dalykais užsiimtų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad nuteistojo turimas teistumas nepagrįstai varžo jo teises ir/ar yra neproporcingas, sukelia itin sunkius padarinius ir pan.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam A. G. panaikinti teistumą ar sutrumpinti teistumo terminą, tačiau įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo A. G. prašymas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. (A. G.) prašymo dėl teistumo termino sutrumpinimo ar panaikinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.