Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovei G. N., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį ir ieškinyje suformuluotus reikalavimus palaikė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia administracinio nusižengimo byla. 2018 m. rugpjūčio 22 d. protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje atsakovė nubausta už tinkamą gyvūno, šuns Molės nepriežiūrą, atsakovė patvirtino savo parašu, o taip pat, sumokėjo jai skirtą 150,00 Eur baudą. Ieškovė nurodė, kad dėl paminėto įvykio geria vaistus, patiria didelius psichologinius išgyvenimus. Kurį laiką negalėjo valgyti ir miegoti naktimis, dėl šių priežasčių lankėsi pas psichologą. 440,00 Eur turtinę žalą sudaro šuns priežiūros išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti veterinarijos išrašai. Šiuo metu Jorkšyro terjero veislės šuniukas kainuotų nuo 200,00 Eur iki 600,00 Eur, priklausomai ar šuo su dokumentais ar be jų. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 29 d. įvykio metu, ieškovė išgirdo garsų savo šuns Kris cypimą, išbėgusi į kiemą, ji pamatė, kad šuo draskomas kito šuns, kuris buvo panašus į atsakovės auginamą šunį. Ieškovė nurodė, kad atsakovės šuo visada pasižymėjo agresyviu būdu. Ieškovė bandė šią situaciją su atsakove išspręsti taikiai, bet atsakovė ignoravo šį ieškovės siekį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovei, jos vyrui ir kaimynui V. T. miške palaidojus šunį, grįžus namo, prie jų priėjo atsakovės tėvas ir pažymėjo, kad atsakovės šuo Molė, namo grįžo kruvinu snukiu, bei sutiko atlyginti su įvykiu susijusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Jorkšyrų terjero veislės šuo, vardu Kris, nuosavybės teise priklausė ieškovei, o mišrūnas šuo – Mona, nuosavybės teise priklauso atsakovei (b. l. 10-11, 31-32). Ieškovė su 2018 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą, kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 29 d., apie 8.30 val., didelis šuo, būdamas be pavadėlio ir antsnukio užpuolė ieškovės dekoratyvinį, vos 3 kg., sveriantį Jorkšyro terjero veislės šuniuką (b. l. 5). Įvykio metu ieškovės šuo patyrė didelius sužalojimus, dėl kurių veterinarijos klinikoje nuspręsta šuns atžvilgiu taikyti eutanaziją. Administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18090542392, 2018 m. rugpjūčio 22 d. atsakovei surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas (b. l. 7-8). Protokole ir nutarime nurodyta pažeidimo esmė: „G. N. šuo, būdamas palaidas, be antsnukio, nubėgo prie Vynuogių g. 10 namo ir mirtinai sudraskė H. K. priklausantį Jorkšyro terjero veislės šunį. Tokiais savo veiksmais G. N. nesilaikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 6.2. punkto bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalies“. Administracinio nusižengimo protokole yra pažymėti atsakovės paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo - „šuo ištrūko netyčia, kodėl jis taip pasielgė nežinau, labai gailiuosi dėl nusižengimo“, minimą protokolą ir nutarimą atsakovė patvirtino savo parašu, taip pat, atsakovė sumokėjo jai paskirtą 150,00 Eur baudą. Duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. protokolas ir nutarimas, būtų panaikinti, byloje nėra. Ieškovė į bylą pateikė V. S., A. S. rašytinius liudijimus, kuriuose yra nurodyta, kad baltos spalvos šuo su tamsiomis ausimis, priklausantis atsakovės šeimai, yra agresyvus, puldinėja kitus rajono šunis (b. l. 94-95). Liudytojas, ieškovės kaimynas V. T. teismui patvirtino, kad ieškovei ir jos vyrui 2018 m. liepos 29 d. padėjo palaidoti sudraskytą šunį Kris. Palaidoję šunį, liudytojas, ieškovė ir ieškovės vyras grįžo į ieškovės namus, netrukus atvyko atsakovės tėvas ir pasakė, kad atsakovės šuo namo grįžo kruvinu snukiu, svarstė klausimą padengti visas išlaidas susijusias su šuns gydymu. Liudytoja atsakovės motina D. N. pažymėjo, kad iki įvykio kaimynų santykiai buvo geri, šuo Molė visada laikoma voljere, arba namuose, patvirtino, kad atsakovės tėvas buvo nuvykęs pas ieškovę ir pažymėjo, jei bus pripažinta, jog atsakovės šuo sudraskė ieškovės šunį, ieškovei atlygins šuns eutanazijos išlaidas.

6. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš deliktinės atsakomybės teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Šioje teisės normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) civilinė atsakomybė be kaltės (t. y. griežtoji atsakomybė). Tokias atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvūno savininko (valdytojo) kalte. Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

7. Rašytine bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis šuo, vardu Mona, 2018 m. liepos 29 d., apie 8.30 val., Vynuogių tako gatvėje, Žiaukių kaime, Klaipėdos r. sav., užpuolė ieškovei nuosavybės teise priklausiusį Jorkšyro terjero veislės šunį Kris, kuriam dėl patirtų sužalojimų, tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 29 d., pritaikyta eutanazija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais, šiuo atveju neveikimu, neužtikrinus tinkamos šuns priežiūros, nepadarytų kitam asmeniui ar jo turtui žalos. Atsakovė pažeidė šią pareigą, todėl jai kyla prievolė atlyginti ieškovei padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsakovei atsirado be kaltės, nes nustatyta, kad žala padaryta dėl neprižiūrėto atsakovei nuosavybės teise priklausančio naminio gyvūno, šuns Monos. Atsakovė įrodinėjo, kad žala atsirado dėl ieškovės didelio neatsargumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovė privalo ir įvykio metu privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatyme nurodytų nuostatų. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nustatyta, kad būdamas palaidas, be pavadžio ir antsnukio atsakovės šuo užpuolė, taip pat palaidą ir buvusį be priežiūros ieškovės šunį Kris. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad dėl ieškovei kilusios žalos iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė, kadangi ieškovė, savo pasyviais veiksmais neužtikrino tinkamos šuns Kris priežiūros, ko pasėkoje, ieškovės šuo buvo užpultas ir stipriai sužalotas.

Dėl padarytos žalos.

8. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto. Ieškovės teigimu, ieškovė patyrė 440,00 Eur turtinę ir 100,00 Eur neturtinę žalą.

9. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kitaip nei žalą padariusio asmens, nukentėjusiojo kaltė nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454). Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą turtinę žalą byloje įrodinėja, privataus vet. gydytojo V. P. pažyma, kurioje yra nurodyta, kad H. K., veterinarijos klinikoje, Jorkšyro terjero veislės šuns Kris priežiūrai, gydymui ir žymėjimui išleido 350,00 Eur sumą, ir mokėjimus atliktus UAB „Lino veterinarijos klinika“ patvirtinančiais kvitais, kuriuose nurodytos klinikai sumokėtos 22,55 Eur ir 68,10 Eur sumos, už šuns apžiūrą įvykio metu ir eutanazijos taikymą. Vertinant šioje byloje teismo nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaip jau buvo pasisakyta 7 punkte, turi būti taikytinos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos - kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas. Ištyrus ir įvertinus ieškovės elgesį nagrinėjamoje situacijoje, laikytina, kad ieškovė yra kalta dėl nepakankamo rūpestingumo siekiant apsaugoti savo turtą. Ieškovė nebuvo tiek rūpestinga, kiek akivaizdžiai buvo būtina tomis aplinkybėmis – ieškovė 2018 m. liepos 29 d. vykusio įvykio metu, neprižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausiusio Jorkšyro terjero veislės šuns. Ieškovė, žinodama, kad jos gyvenvietėje kartkartėmis pasirodo vietiniai neprižiūrimi šunys, turėjo galimybę atkreipti dėmesį į tai, kad vos 3 kilogramus sveriantį, dekoratyvinį šunį Kris palieka kieme be jokios priežiūros. Konstatavus, kad ieškovei padaryta 440,00 Eur turtinė žala, nustačius ieškovės neatsargumą, turtinės žalos atlyginimas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažintinas 55 procentais ir laikytina, kad dėl atsakovės kaltės ieškovei padaryta 200,00 Eur turtinė žala.

Dėl priežastinio neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšio.

10. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais užtikrintų tinkamą mišrūno šuns Monos priežiūrą ir nepadarytų kitam asmeniui žalos, nes dėl šių veiksmų (neveikimo) įvyko Jorkšyro terjero veislės šuns Kris netektis. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes įvykio metu buvo sužalotas ieškovei nuosavybės teise priklausęs turtas – šuo Kris, kuris vėliau mirė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 100,00 Eur neturtinę žalą, savo reikalavimą ieškovė grindžia dėl mylimo šuns netekties patirtomis neigiamomis emocijomis, kurios sąlygojo ieškovės psichologinės depresijos požymius, ieškovė po šuns netekties yra priversta vartoti vaistus, jai sunku užmigti naktimis. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų neturtinių teisių gynimo būdų, suteikiantis galimybę nukentėjusiam asmeniui įsigyti alternatyvų komfortą teikiančių dalykų, t. y. kompensacija už moralinius praradimus reiškia tam tikrą substituciją, kuria asmuo gali pakeisti tai, kas buvo prarasta. Be to, neturtinės žalos atlyginimu siekiama atkurti ir pažeistų interesų pusiausvyrą, pripažįstant, kad asmuo netenka to, kas yra jo dalis ir neatskiriama nuo jo asmenybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatytas ir ieškovės neatsargumas, sąlygojęs ieškovei atsiradusią žalą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais neturtinės žalos atlyginimas mažintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 50,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, dalį žalos, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinio dalis dėl 200,00 Eur turtinės ir 50,00 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintina kaip įrodyta ir pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 3 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Nr. 2.3 (NTP-2)-18-T-1895-17276, 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 19). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. patikslintos pažymos „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-3113 matyti, kad už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 332,57 Eur išlaidų (b. l. 114). Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriu suma lygi 100,00 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 45 procentai ieškinio reikalavimų) iš atsakovės valstybės naudai priteistini 149,66 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 9,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 ir 2 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. N., (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 ct) turtinės žalos ir 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur 00 ct) neturtinės žalos ieškovės H. K., (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. N. 149,66 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės G. N. 9,00 Eur (devynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš ieškovės H. K. 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. N. už atsakovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.