Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01859-19, kurioje

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 1) 2014-04-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų; 2) 2014‑11-24 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. kaltinamas tuo, kad 2019-01-13, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilės), smurtavo prieš savo šeimos narę-sugyventinę J. M., tai yra sugriebęs už nertinio parvertė ant grindų, spardė kojomis, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiai J. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad su J. M. gyvena apie 8 mėnesius. 2019-01-13 ryte gėrė su draugu alaus ir namo pas sugyventinę parėjo apie pietus, parsinešė alaus. Alų gėrė kartu su sugyventine. Pašalinių asmenų nebuvo. Su ja begerdamas susipyko. Apie 15.30 val., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nutvėręs sugyventinę J. M. už nertinio, parvertė ant grindų. Nuvirtusiai sudavė kelis kartus rankomis į įvairias kūno vietas, du kartus jai kliuvo į galvą. Neprisimena, ar spyrė. Sugyventinė priešinosi, bet neapsigynė. Paskui ji paskambino policijai. Supranta, kad savo veiksmais nukentėjusiai J. M. sukėlė fizinį skausmą. Prieš sugyventinę smurtavo pirmą kartą. Gailisi sumušęs sugyventinę. Tokiam jo elgesiui įtaką turėjo išgertas alkoholio kiekis (b. l. 43-46).

Kaltinimas be visiško M. L. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Apklausta nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad 2019-01-13 ryte sugyventinis išėjo gerti pas draugą ir apie pietus parėjęs parsinešė alaus. Kartu begerdami susipyko, nes jis jai priekaištavo, jog ji nieko nedirba ir yra jam neva neištikima. Ji viską neigė. Tuomet M. L. susinervinęs stvėrė ją už nertinio ir parvertė ant grindų, sudavė kelis kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kliuvo į galvą. Dėl girtumo neprisimena, kiek tiksliai smūgių jai buvo suduota ir kur kliuvo. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 25-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta (b. l. 9-15).

Iš 2018-04-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad nukentėjusiosios galvoje užfiksuoti patinimai, M. L. alkotesteriu nustatytas 2,34 promilės neblaivumas (b. l. 16-22).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo sygyventinę, atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis M. L. 2019-01-13, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 promilės), smurtavo prieš savo šeimos narę-sugyventinę J. M., tai yra sugriebęs už nertinio parvertė ant grindų, spardė kojomis, sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiai J. M. fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė b, būdamas recidyvistas.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas bei turi išnykusių teistumų (b. l. 51-52), taigi yra linkęs į fizinio smurto naudojimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 53), nedirba.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, M. L. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas - viena para, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-01-13 15.56 val. iki 2019-01-14 11.45 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad M. L. yra atlikęs šešių valandų viešųjų darbų bausmę.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.