Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nubaustas už tai, kad 2015-05-12 apie 10 val. nuosavo namo dviejuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka įformintų dyzelino įsigijimo ir importo akcizo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, laikė 5-iose neregistruotuose Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-08-07 įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), nustatyta tvarka kilnojamose talpyklose, 638,6 litro arba 529,4 kg dyzelino, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. I-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų (sieros kiekis laikytame dyzeline nustatytas 2023 mg/kg (0,2 % masės)), kuris automobiliniuose degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti mažiau kaip 7 % tūrio (leistina paklaida minus 0,5 %), o laikytame dyzeline nustatyta, kad RRME (biodyzelino priedo nėra) nėra, išskyrus talpą Nr. 5-5 (tyrimo protokolas Nr. 15M-LT2675, nustatyta biodyzelino priedo ~ 2 % tūrio), t. y. atgabento į Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos ir neturinčio Bendrijos prekių statuso, kurio bendra muitinė vertė, įskaičius privalomus sumokėti mokesčius, yra 533,34 eurai (14 MGL). Tokiais veiksmais J. R. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 16, 19 punktų reikalavimus, Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-08-07 įsakymu Nr. VA-56 (Žin., 2009, Nr. 98-4162), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 str. 1 d. 4 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 171² str. 1 d., 163² str. 3 d.

Skunde teigiama, kad priimdamas nutarimą teismas pažeidė ATPK 286 str. 2 d. numatytus reikalavimus, kadangi motyvuotai neįvertino ir nenustatė aplinkybių leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, kas įtakojo priimto procesinio sprendimo neteisėtumą. J. R. nurodo, kad pagal įstatyminį reglamentavimą, teismas turėjo nagrinėti ne tik pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir jo kaltę lengvinančius įrodymus, o to nepadarydamas pažeidė rungtyniškumo principą. Nevertino rašytinių įrodymų. Apeliantas mano, kad jis neprivalo atsakyti už degalinėje įsigyto kuro kokybę. Apeliantas kurą įsigijo iš anksčiau, kadangi tuo metu kuro kainos buvo nedidelės, o automobiliais naudojasi ne tik apeliantas, bet ir kiti jo šeimos nariai, todėl taupant pinigus, buvo įsigytas minėtas kuras. Apeliantas nurodo, kad traukiant asmenį pagal šiuos ATPK straipsnius, privalo būti nustatyta jo kaltė, o šiuo atveju matyti, kad jo kaltės nėra, kadangi kuro įsigijimas šeimos reikmėms negali būti traktuojamas kaip pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

J. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

J. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis neteisėtai, be įsigijimą patvirtinančių dokumentų, laikė 638,6 litrus dyzelinio kuro, kuris neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, kurą laikė penkiose neregistruotose teisės aktų nustatyta tvarka kilnojamose talpyklose. Nors pirmos instancijos teisme savo kaltę pripažino, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su priimtu nutarimu nurodydamas, kad neįrodyta jo kaltė, pritaikyta nepagrįstai griežta bausmė.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai ištyręs administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes.

Atsakomybė pagal ATPK 171² str. 1 d., už kurio pažeidimą J. R. buvo pripažintas kaltu, numato administracinę atsakomybę už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimus, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje. Pagal ATPK 163² str. 3 d. atsakomybė kyla už akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL).

Atsižvelgiant į šių teisės normų dispoziciją, akivaizdu, kad jos suformuotos kaip blanketinės, todėl jų taikymui būtinos nuorodos į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarką, akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką. Šias tvarkas reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės, VMI viršininko 2009-08-07 įsakymu Nr. VA-56 patvirtintos Kuro objektų ir naftos produktų apskaitos priemonių registravimo taisyklės, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto išsakytai pozicijai, kad nutarimas nėra išsamus ir motyvuotas. Minėtos taisyklės, įstatymas, kuriuose reglamentuojama kuro, šiuo atveju – dyzelino, įsigijimo ir laikymo tvarka ir J. R. pažeistos atitinkamos šių taisyklių normos buvo išsamiai aptartos nutarime.

Pažymėtina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, duomenų, leidusių pažeidėjui inkriminuoti nurodytus ATPK straipsnius, o pirmosios instancijos teismui, ištyrus visą byloje surinktą medžiagą, visas aplinkybes, nustatytas tiek pareigūnų, tiek Muitinės laboratorijai pateikus tyrimo protokolus, AB „Kauno metrologijos centrui“ pateikus išvadas, pripažinti J. R. kaltu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pažeidėjas J. R. pirmos instancijos teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, paaiškino visas aplinkybes, kad dokumentus dėl kuro įsigijimo turėjo tik tuos, kur kurą pirko kolonėlėje, tačiau tas kuras jau faktiškai buvo sunaudotas ir jo buvo likę jau nedaug, o protokole nurodytam kurui įsigijimo dokumentų neturėjo (b.l. 60).

Apeliaciniame skunde iškelta versija dėl to, kad į bylą pateikti kuro įsigijimo kvitai patvirtina būtent konfiskuoto kuro pirkimą teismo yra vertinami kritiškai, kaip gynybiniai, siekiant visiškai išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad visas kuras negalėjo būti įgytas degalinėje, patvirtina į bylą pateikti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad iš J. R. konfiskuotas ir tirti paimtas dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų Privalomųjų Kokybės rodiklių reikalavimų (b.l. 29-43), o tai reiškia, kad tokiu kuru Lietuvoje prekiauti yra draudžiama.

Apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, apylinkės teisme pažeidėjo duotus parodymus bei apeliacinio skundo motyvus, mano, kad apylinkės teismas savo nutarime išsamiai išanalizavo ir aptarė kokiai duomenimis grindžiamas ir kokiais pagrindais, įrodymais remiantis J. R. pripažintas kaltu ir nubaustas.

Apeliaciniame skunde J. R. skundžia ir jam paskirtą bausmę teigdamas, kad ji per griežta. Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str.. Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sutinkamai su ATPK 30² str. nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Apygardos teismas pažymi, kad už pažeidimą, numatytą ATPK 171² str. 1 d. numatyta bauda nuo 289 iki 5792 eurų, o už pažeidimą numatytą ATPK 163² str. 3 d. bauda nuo 1448 iki 2896 eurų su prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. J. R. paskirta nuobauda – 1448 eurų bauda su dyzelinio kuro, paimto 2015-05-12 daiktų paėmimo protokolu, konfiskavimu. Kaip matyti, paskirtos baudos dydis yra ATPK 171² str. 1 d. sankcijos ribose ir ATPK 163² str. 3 d. minimali bauda. Teismas, skirdamas nuobaudą J. R. atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau tik kaip į charakterizuojančią medžiagą, o ne atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaip kad nurodė pažeidėjas savo apeliaciniame skunde. J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nors ši aplinkybė pateiktame apeliaciniame skunde neatsispindi, tačiau nesant Institucijos prašymo paskirtą nuobaudą griežtinti, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Šiuo aspektu įvertinus apeliacinio skundo argumentus, administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei išanalizavus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.