- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-1967-611/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01749-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- L. L., E. Ž., P. Ž., R. L.
- Trečiasis asmuo
- AB LESTO, UAB „Trakų vandenys“, UAB „Prienų energija“
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Trakų rajono savivaldybės administracijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams L. L., E. Ž., P. Ž. ir R. L., atstovaujamiems jų atstovės pagal įstatymą L. L., dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, nuomos mokesčio priteisimo, tretieji asmenys AB LESTO, UAB „Trakų vandenys“, UAB „Prienų energija“, Institucija, teikianti išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2010-02-02 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.T-10-84, sudarytą su atsakove L. L. kaip pagrindine nuomininke ir jos šeimos nariais – E. Ž., P. Ž. ir R. L.; 2) iškeldinti atsakovus iš Trakų rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų r., su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 3) priteisti iš atsakovės L. L. 785,73 Lt įsiskolinimą už nuomą; 4) priteisti iš atsakovės L. L. po 23,81 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės L. L. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovės L. L. kitas galimas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybė nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas/butus, esančius (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų r.. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis jam Trakų rajono savivaldybės tarybos 2010-01-28 Nr. S1-6 suteiktais įgaliojimais, 2010-01-25 įsakymu Nr. P2-37, 2010-02-02 sudarė terminuotą savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų r., nuomos sutartį Nr.T-10-84 su L. L. ir jos šeimos nariais E. Ž., gim. 2004-12-03, ir P. Ž., gim. 2008-01-03, nuo 2010-02-02 iki 2013-02-02, t.y. trejiems kalendoriniams metams, o nuo 2012-07-09 ginčo patalpose gyvena ir R. L., gim. 2012-07-09. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovai nevykdo. 2012-07-26 Trakų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus pateiktame Savivaldybės socialinio būsto skolininkų, kurie už nuomą nemokėję tris mėnesius iš eilės ir daugiau, sąraše nurodyta, kad 2012-06-30 atsakovai už gyvenamosios patalpos/buto nuomą yra įsiskolinę 690,49 Lt, 2012-10-15 Apskaitos skyriaus pateiktoje informacijoje matyti, kad įsiskolinimas už nuomą 2012-10-15 yra 761,92 Lt, o UAB „Prienų energija“ 2012-07-01 pateiktame Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų, įsiskolinusių už šildymą ir karštą vandenį sąraše nurodyta, kad atsakovai paslaugų teikėjui yra įsiskolinę 2954,67 Lt. 2012-01-05 Trakų rajono savivaldybės administracija raštu Nr. AP3-87 informavo ir paragino atsakovę L. L. susimokėti įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir nuomą, tačiau pastaroji į šį pranešimą nereagavo, įsiskolinimo nesumokėjo ir toliau vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui.
Tretieji asmenys AB LESTO, UAB „Prienų energija“, UAB „Trakų vandenys“ bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė L. L. nuosavybės teise priklausančio turto, kur galėtų išsikelti su nepilnamečiais vaikais ir santaupų kitam būstui įsigyti ar nuomotis neturi. Ieškinio reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo su nepilnamečiais vaikais pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėtus interesus, tuo pačiu būtu pažeistas CK 3.3. str. 1 d. imperatyvas, numatantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės L. L. 785,73 Lt nuomos mokesčio, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 785,73 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-08-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat valstybei 82,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, nemokėjo nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl 785,73 Lt įsiskolinimo už socialinio būsto nuomą priteisimo iš pagrindinės nuomininkės L. L. yra pagrįstas.
Teismas, nustatęs, kad savivaldybės socialiniame būste pagrindinė nuomininkė atsakovė L. L. gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, pažymėjo, jog sprendžiant iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą būtina atsižvelgti į vaikams nustatomus padidintos teisinės apsaugos reikalavimus. Teismas konstatavo, jog atsakovai teisėtai apsigyveno socialiniame būste 2010-02-02 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. T-10-84 pagrindu. 2012-08-27 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. VT2-1035 (b.l. 52) nurodyta, jog lankantis atsakovės šeimoje nustatyta, kad atsakovė yra registruota darbo biržoje nuo 2010-01-22, nuosavybės teise turto, kur galėtų išsikelti su vaikais ar santaupų kitam būstui įsigyti ar nuomotis neturi, ji viena augina vaikus, berniukų tėvas išlaikymo jiems neteikia, o dėl R. L. tėvystės nustatymo ir išlaikymo skyrimo kreipėsi į teismą. Mėnesio pajamos nesiekia 1000 Lt. Teismo posėdžio metu papildė išvadą, nurodant, jog atsakovė gyvena tik iš socialinių pašalpų, savo įsiskolinimą savivaldybei pripažįsta. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės sunkią materialinę padėtį bei tai, jog atsakovė ir jos šeimos nariai piktnaudžiautų jiems teikiama socialine parama. Teismas konstatavo, jog ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad susidaręs įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą yra ne dėl sunkios atsakovės L. L. materialinės padėties, o dėl piktnaudžiavimo socialinėmis garantijomis bei sąmoningo vengimo savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, preliminarius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybę užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą padarė išvadą, kad atsakovės su nepilnamečiais vaikais iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neproporcinga priemonė ginant ieškovo teises.
Teismas nustatė, jog šalys Sutarties 12.1. p. susitarė, kad nuomininkas gali būti iškeldintas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus jį prieš mėnesį, jeigu nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas. Ieškovo atstovo teigimu, atsakovai dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo įspėti raginimu, tačiau į bylą pateiktas tik 2012-01-05 pranešimas Nr. AP3-87 dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas, kuriuo atsakovė L. L. raginama skolas sumokėti iki 2012-02-04 informuojant, kad nesumokėjus mokesčių iki nurodyto termino savivaldybė kreipsis į teismą. Teismas pažymėjo, jog šiame pranešime nėra jokių duomenų apie tai, jog nuomos sutartis bus nutraukta ir nuomininkai bus iškeldinti. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovai nėra įspėti apie iškeldinimą iš nuomojamų patalpų prieš vieną mėnesį ir ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, pažeistų Sutarties 12.1. p.
Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės L. L. po 23,81 Lt nuomos mokesčio už kiekvieną mėnesį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra sąlyginis, nekonkretus ir todėl negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškinys, t.y. dėl atsisakymo nutraukti 2010-02-02 Savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų raj., nuomos sutartį Nr. T-10-84, sudarytą tarp Trakų rajono savivaldybės administracijos ir L. L. bei jos šeimos narių P. Ž., E. Ž., R. L., dalyje dėl atsisakymo iškeldinti L. L. bei jos šeimos narius P. Ž., E. Ž., R. L. su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, dalyje, kuria atmestas reikalavimas priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe, t.y. po 23,81 Lt už mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą ir nutraukti 2010-02-02 Savivaldybės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų raj., nuomos sutartį Nr. T-10-84, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų, iškeldinti atsakovę L. L. bei jos šeimos narius P. Ž., E. Ž., R. L. su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų iš minėtų patalpų, priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe, t.y. po 23,81 Lt už mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. tarp ieškovo ir atsakovų nuo 2010-02-02 yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai, tačiau atsakovai su ieškovu nebendradarbiauja, vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų neketina ir jų nevykdo, o tai yra tiesioginis ne tik CK 6.611 str. pažeidimas, bet ir pačios nuomos teisinių santykių esmės pažeidimas, nes atsakovai, net ir žinodami, kad įsipareigojimų nevykdo, su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą į ieškovą nesikreipė, dalyvavimą teisme ir procesinių dokumentų pateikimą ignoravo, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai, suabsoliutindamas nepilnamečių nuomininkų-vaikų teises, netaikė ieškovo ieškinyje įvardinto reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo poziciją, jog jis nepilnamečių vaikų be gyvenamojo ploto palikti neketina ir sutinka juos perkelti į jo įsteigtus vaikų globos namus, kur jie turės gyvenamąją vietą.
3. Teismas pažeidė CK 6.611 str., 4.98 str., 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi nepagrįstai suabsoliutindamas vaikų teises, suteikė teisę pažeidžiant teisės normas nuomojamame daikte – gyvenamojoje patalpoje gyventi ir pagrindinei nuomininkei atsakovei L. L., kuri piktybiškai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš nuomos teisinių santykių.
4. Teismas neatsižvelgė į ieškovo bandymus bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat, kad jis prašė iškeldinti atsakovus su visais priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ne formaliais CK 6.611 str. įtvirtintais pagrindais, o tai darė grįsdamas tuo, kad į mažesnes ar kitas gyvenamąsias patalpas atsakovų perkelti negali, nes jų neturi. Ieškinys teismui pateiktas tik po to, kai atsakovai buvo paraginti vykdyti įsipareigojimus, o jų nevykdant ir nuomos sutartiniams santykiams tarp šalių klostantis nuo 2010-02-02 bei atsakovams nei karto nemokėjus nuomos mokesčio per visą sutarties galiojimo laikotarpį, bei į įsiskolinimo dydį, ieškovui atsirado teisinis pagrindas reikalauti ir pagrįstai tikėtis, kad teismas nutrauks nuomos sutartį ir iškeldins atsakovus su visais priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
5. Teismas pažeidė CK 6.611 str. antrąjį savarankišką pagrindą asmens iškeldinimui, kadangi neatsižvelgė į tai, kad atsakovai yra įsiskolinę ir paslaugų tiekėjui už šilumos energiją. Tokiu būdu teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei kelia grėsmę kilti neigiamoms ekonominėms-finansinėms pasekmėms ieškovui, kadangi atsakovai nėra sudarę paslaugų teikimo sutarties su šilumos tiekėju ir būtent ieškovui teks padengti jų skolas už šildymą, o tai iškreipia ne tik nuomos teisinių santykių esmę ir prasmę, bet ir teikiamos socialinio būsto paramos esmę ir prasmę.
6. Jeigu teismas tenkintų ieškovo ieškinio reikalavimus dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų su visais jiems priklausančiais daiktais, tuomet, atsižvelgiant į teismo sprendimo apskundimo ir geranoriško nevykdymo aplinkybę, ieškovas patirtų nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio, todėl reikalavimas priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe, t. y. po 23,81 Lt už mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos yra teisėtas, apibrėžtas, pagrįstas ir racionalus, o teismas šį reikalavimą atmetė nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo, iškeldinant socialinio būsto nuomininką iš gyvenamųjų patalpų dėl nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuolatinio nemokėjimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas/butus, esančius (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų r. (b.l.20 – 21). Pagal 2010-02-02 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.T-10-84 atsakovei L. L. ir jos šeimos nariams E. L., gim. 2004-12-03, ir P. Ž., gim. 2008-01-03, terminuotai iki 2013-02-02 buvo išnuomota vieno kambario gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Aukštadvario mstl., Trakų raj. (b.l. 10-13). Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų nustatyta, kad nuo 2012-07-09 minėtoje patalpoje gyvena ir atsakovės L. L. dukra R. L., gim. 2012-07-09 (b.l. 52).
Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.583-6.584 str.), už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, ši nuomotojo teisė nėra absoliuti. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būstą prasme ginčus dėl iškeldinimo nagrinėjantys teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan. Kadangi ginčo patalpoje gyvena mažamečiai vaikai, nagrinėjant šį ginčą taip pat turi būti atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo nuostatas, pagal kurias nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos (šio įstatymo 4 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad atsakovų, t.y. pagrindinės nuomininkės L. L. ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ginčo būsto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, šiuo atveju būtų neproporcinga ir todėl netaikytina priemonė. Atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė piktybiškai nevykdo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš nuomos teisinių santykių, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė L. L. skolą savivaldybei pripažįsta, prievoles nors ir iš dalies, tačiau vykdo pagal savo turtines galimybes, t.y. kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „Lesto“ atsiliepimo į ieškinį, atsakovai neturi įsiskolinimo už elektros energiją (b.l. 53-54), be to, pats apeliantas nurodo, kad atsakovai be nuomos mokesčio yra skolingi tik paslaugų tiekėjui už šilumos energiją. Pažymėtina, kad atsakovė L. L. yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje, privalo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra dar kūdikis, kas dar labiau apsunkina minėtų prievolių vykdymą. Atsakovė ir jos nepilnamečiai vaikai yra socialiai pažeidžiami, dėl ko jiems ir buvo suteiktas socialinis būstas, o esant dabartinei jos turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis ir yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Be to, teisė nuomoti socialinį būstą negali būti siejama su nuomininkų mokumu ir faktas, kad socialinio būsto nuomininkai moka už buto nuomą ar komunalinius mokesčius nereguliariai, turi skolų, automatiškai nereiškia, kad jie piktybiškai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas ir turi būti keldinami vien dėl to, kad turi skolų už buto nuomą ar komunalines paslaugas. Šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovės L. L. nesąžiningumo, jos piktnaudžiavimo savo teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino nepilnamečių vaikų teises. Kaip jau minėta, galimybę taikyti iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos nesuteikiant kito gyvenamojo būsto kaip nuomos sutarties pažeidimo teisinę pasekmę teismas kiekvienu atveju turi įvertinti individualiai, atsižvelgdamas į faktines kiekvienos bylos aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik nepilnamečių vaikų gyvenimo ginčo bute faktą, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes – atsakovės turtinę padėtį, jos pastangas bent iš dalies vykdyti iš nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus. Kaip jau minėta, nesutikti su pirmosios instancijos pateiktu šių aplinkybių vertinimu nėra pagrindo, be to, jų iš esmės neginčija ir pats apeliantas.
Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais pirmiausia privalo rūpintis jų tėvai. Tačiau nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams, todėl savivaldybė, vykdydama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatytą pareigą, privalo padėti tėvams įgyvendinti vaiko teisę į būstą bei dėti maksimalias pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nepilnamečiai vaikai neprarastų turimo būsto. Ieškovas net ir savo turtinių teisių gynimo atveju privalo pirmiausia atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus. Įvertintina tai, kad iškeldinus atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus, atsakovė, esant dabartinei jos turtinei padėčiai, kito būsto neturės galimybės susirasti, o apelianto siūlymas atskirti vaikus nuo motinos ir apgyvendinti juos globos namuose neatitinka vaikų interesų ir teisės būti auklėjamiems motinos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka savivaldybės kaip gyvenamųjų patalpų savininko ir kaip viešųjų interesų gynimo subjekto teisių ir pareigų pusiausvyrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde neišdėstė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jo kaip ginčo būsto savininko teisių gynyba esamu atveju galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpa yra specialios paskirties – socialinis būstas. Pabrėžtina, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai yra praradę teisę į socialinio būsto nuomą (CPK 178 str.).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu atsižvelgta tik į nuomininkų interesus, o savininko teisės yra ignoruojamos. Minėtas proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės ir įstatymo saugomi interesai. Tačiau be nuomos santykių nutraukimo bei iškeldinimo galimi ir kitokie, nuomininkų atžvilgiu švelnesni ieškovo teisių gynimo būdai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats ieškovas nesilaikė tarp šalių sudarytos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 12 punkto reikalavimų (b.l. 10-13), t.y. kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktas 2012-01-05 pranešimas Nr. AP3-87 dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas (b.l. 7) negali būti laikomas tinkamu įspėjimu minėtos sutarties 12 p. prasme.
Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti nuomos mokestį už visą laikotarpį, kurį atsakovai naudosis savivaldybės nuosavybe, t.y. po 23,81 Lt už mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis ieškinio reikalavimas savo prasme yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinių ieškinio reikalavimų nutraukti ginčo nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais nesuteikiant gyvenamosios vietos, t.y. jis galėtų būti tenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pagrindinių ieškinio reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pagrįstai netenkino ir išvestinio reikalavimo.
Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.