Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-09-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-1885-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
A11.-1885-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01151-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Pažeidėjas
V. R.
Advokatai
Nerijas Makauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-1885-1049/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01151-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.4; 1.5.7; 12.1; 12.7; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 30 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusižengimų aplinkybės

2018 m. birželio 29 d. – liepos 9 d., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-339 nustatyta, kad V. R., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi ir būdamas atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą įmonės veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neužtikrino, kad dvi laikomos veiklavietėje atliekos – Mišrios statybinės ir griovimo atliekos nenurodytos 17 09 01, 17 09 52 (atliekos kodas 17 09 04) 52.907 t., ir popieriaus ir kartono atliekos (atliekos kodas 20 01 01) – 47.344 t., viršija nustatytus Įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane (Planas yra neatsiejama Taršos leidimo Nr. 1/455/TLK-K.4-41-2015 dalis (sąlyga), 2018 m. balandžio 3 d., suderinta su AAA ) vienu metu leidžiamus laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekius, t. y. atlieką, kodu 17 09 04, vienu metu leista laikyti 5.000 t., o atlieką, kodu 20 01 01 – 1.000 t., pažeidžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas, t. y. nesilaikoma Taršos leidimo sąlygos, už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

Taip pat V. R. nevykdė įmonės 2018 m. balandžio 30 d., su AAA suderinto Atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo reglamento reikalavimų, t. y. vykdant atliekų surinkimo, apdorojimo ir laikymo veiklą nesilaikė Reglamente nustatytų zonų. Tikrinimo metu nustatyta, kad Antrinių žaliavų ir statybinio laužo atliekos laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas: antrinės žaliavos turi būti laikomos zonoje Nr. 3, o laikomos B2; statybinio laužo atliekos laikomos turi būti zonoje, pažymėtoje Nr. 9, tačiau laikomos zonoje Nr. 1,. Šia veika nevykdomi Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamento 3.4. punkto, 3.5. punkto, 4.4. punkto reikalavimai ir tokiais savo veiksmais V. R. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkto reikalavimus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje.

II. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo paaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. R. protokole nurodė, jog savo kaltę pripažįsta dėl Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamento reikalavimų nevykdymo – zonų nesilaikymo, tačiau nesutinka padaręs pažeidimą, dėl atliekų laikymo viršijant leistinus laikyti kiekius (b. l. 5).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas, advokato padėjėjas Nerijus Makauskas, teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl institucijų nesusikalbėjimo ar dėl interesų nesuderinimo turi kentėti ūkio subjektas, kuris sąžiningai dirba, stengiasi ištaisyti trūkumus, mokėti mokesčius, bet institucija jį baudžia. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavosi tais teisės aktais, kurie šiandienai yra galiojantys, yra suderinti Aplinkos apsaugos ministerija, visi dokumentai, reikalingi vykdyti veiklą, kurie pateikti teismui, turi ir yra tikėtina buvo pateikti patikrinimo metu, tačiau protokolas surašytas, nes neva pažeistas teisės aktas, kuris įsijungia įmonės bankroto ar kitos rūšies įmonės veiklos nutraukimo metu. Paaiškino, kad yra ir įmonės garantinis raštas ir įmonės civilinės atsakomybės draudimas, iš ko būtų dengiamos išlaidos, be to įmonė gauna pajamas ne tik iš atliekų surinkimo, bet ir pardavimo, o tai reiškia, kad įmonė pardavus popieriaus ir kartono atliekas taip pat gauna pajamų, o bankroto atveju nebūtų sudėtinga utilizuoti ir valstybei tai nieko nekainuotų. Nurodė, kad Reglamente nėra nustatytas atliekų laikymo kiekis, o atliekų šalinimo planas skirtas tik pateikti bankui, kad jis išduotų garantinį raštą. Derinant veiklos nutraukimo planą agentūrai buvo žinoma, kokį didžiausią kiekį atliekų gali laikyti įmonė veiklavietėje vienu metu, o tai kaip minėjo liudytojas, nebuvo pažeista, kadangi iš galimų laikyti 500,132 t, o buvo rasta 100 t. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ar įgyvendinimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašas reglamentuoja Plane numatytų priemonių taikymą Įmonės bankroto ar kitu atveju, kai Įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno valdybos aplinkos apsaugos inspektorius, vyriausiasis specialistas, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Artūras Kolupaila surašė administracinio nusižengimo protokolą, nurodydamas, jog V. R., dirbdamas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, būdamas atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą, pažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytus reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodymus, o už tai ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Paaiškino, jog su šia administracinio nusižengimo protokolo dalimi nesutinka, kadangi administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo esmė nėra įrodyta, kadangi V. R., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būdamas atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą, įmonės veiklavietėje, nepažeidė šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų, kadangi: 1. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota Atliekų tvarkytojų registre; 2. turi galiojantį Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos išduotą taršos leidimą, kuris yra teismui pateiktas kaip rašytinis įrodymas, pagal kurį vienu metu veiklavietėje gali būti laikoma 5132 t. atliekų, o patikrinimo metu bendras veiklavietėje laikomų atliekų kiekis buvo 100,251 t. Akivaizdu, kad V. R., atliekų naudojimo leidime taip pat Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento nustatytų sąlygų nepažeidė, kadangi vadovaujantis atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu, reglamentas yra neatsiejama Taršos leidimo dalis. Tą faktą, kad kiekiai, leistini laikyti veiklavietėje vienu metu, nebuvo pažeisti patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas; 3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi parengtą Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuris suderintas su aplinkos apsaugos agentūra. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti, neketina artimiausiu metu nutraukti vykdomos veiklos todėl įmonės veikla negali būti tikrinama, ir ar vertinama pagal veiklos nutraukimo plane numatytus įsipareigojimus. Veiklos nutraukimo atveju, jeigu tokie ir būtų, turi akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ garantinį raštą, taip pat civilinės atsakomybės draudimą, dėl galimos žalos, padarant gamtinei aplinkai, jeigu tokia būtų. Todėl vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, liudytojo apklausa, kur jis daug ką patvirtino, ir pripažįsta, kad nėra to pažeidimo, nes kaip ir pats pasakė, nėra susikalbėjimo tarp institucijų, negali būti traukiamas asmuo administracinėn atsakomybėn. Dėl kito teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, V. R. sutinka, ir gailisi, kad neapsižiūrėjo, kadangi Reglamentas buvo perimtas iš kitos įmonės, ir dėl nubraižyto kiemo schemos plano, nebuvo įvertintos galimybės, kaip bus sustatyti konteineriai, šiuo metu dėl surašyto naujo nurodymo yra parengtas naujas planas, kuris pateiktas tvirtinti Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl šiuo metu padarytą minimą pažeidimą V. R. yra ištaisęs. Be to, liudytojas pažymėjo, kad patikrinimo metu, nustatant šį pažeidimą, nebuvo padaryta jokia žala, todėl tai yra mažai pavojingas, mažareikšmis administracinės teisės pažeidimas. Todėl prašo teismo šioje dalyje atsižvelgti į tai, kad V. R. pripažino kaltę, ištaisė trūkumus, kad pažeidimas yra mažai pavojingas ir atleisti nuo administracinės atsakomybės.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Liudytojas Artūras Kolupaila teismo posėdžio metu parodė, kad birželio 29 – liepos 9 dienomis, buvo patikrinta įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nustatyti pažeidimai. Nustatyta, kad įmonė, 2018 m. balandžio 30 d., suderintame su Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų naudojimo ir pašalinimo reglamento, kuriame nustatytos atliekų laikymo zonos veiklavietėje, tikrinimo metu dvejos atliekos buvo laikomos ne tam skirtose zonose, t. y. antrinės žaliavos, kaip minėta protokole, turėjo būti laikomos zonoje, pažymėtoje schemoje Nr. 3, o buvo laikomos B2 zonoje, o statybinio laužo atliekos buvo laikomos zonoje Nr. 1, nors turėjo būti laikomos zonoje Nr. 9. Paaiškino, kad tokiais veiksmais buvo nevykdomi Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamento tam tikrų punktų reikalavimų, pagal ką yra nustatyta atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 30 dalyje, ir šio pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija. Nurodė, kad patikrinimo metu nustatytas antras pažeidimas, kad įmonės veiklavietėje, (duomenys neskelbtini), dvi laikomos atliekos, t. y. mišrios statybinės ir griovimo atliekos bei popieriaus ir kartono atliekos viršija nustatytus įmonės atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plane nustatytus vienu metu leidžiamus laikyti kiekius, pagal kiekvieną atlieką atskirai. Šie veiksmai skaitytini pažeidimu, kadangi įmonė, norėdama užsiimti atliekų tvarkymo veikla turi gauti Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidimą, kuris suteikia teisę užsiimti šia veikla, prie kurio, paraiškos rengimo metu, pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2014 m. kovo 6 d., įsakymu Nr. 2159, kad leidimą sudaro specialioji paraiškos dalis, atliekų apdorojimas, kur įmonė turėtų pateikti atliekų naudojimo, šalinimo techninį reglamentą, parengtą pagal tokių tvarkymo atliekų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, ir atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, parengtą pagal atliekų naudojimo ir šalinimo tvarkos plano rengimo, derinimo, įgyvendinimo tvarkos aprašą. Turint šiuos dokumentus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra, išdavus vieną taršos leidimą, veiklos nutraukimo planas įsigalioja ir galioja lygiagrečiai su taršos leidimo galiojimu, tik papildomai jis kas du metus turi būti atnaujintas su tam tikrais parametrais. Veiklos nutraukimo planas pradėda galioti visa apimtimi, kuomet įmonei škeliama bankroto byla arba įmonė nutraukia veiklą, tokiu atveju turi būti laikomasi plane nustatytos tvarkos, t. y. kiek atliekų gali būti saugoma vienu metu, per kokį terminą jos bus sutvarkytos, kokiems atliekų tvarkytojams bus priduotos ir kokia pinigų suma bus banko garantas. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad remiantis į veiklos nutraukimo planu suderintus vienu metu leistinus laikyti kiekius įmonė juos viršija 10 kartų, kadangi Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nurodyta, kad bendras atliekų kiekis, į kurį įeitų mišrios statybinės ir griovimo atliekos bei popieriaus atliekos, yra 5 132, 300 t, o patikrinimo metu mišrių statybinių ir griovimo atliekų buvo rastra 50 t., nors leistinas kiekis yra 5 t., o popieriaus ir kartono rasta 47 t., nors leista laikyti 1 t. Šio pažeidimo esmė yra ta, kad laikomų atliekų kiekis yra didesnis nei suderintas leistinas laikyti atliekų kiekis, kadangi įmonei nutraukiant veiklą ar įsijungus kitiems parametrams, esamas banko garantas nepadengtų atliekų sutvarkymo išlaidų. Nurodė, kad nors įmonė faktiškai nepažeidė reglamento nuostatų, tačiau nesilaikė Veikos nutraukimo plane numatytų vienu metu leistinų laikyti atliekų kiekių, kadangi šio plano nuostatos galioja visada, kaip kontroliuojantis saugiklis. Įmonei užsiimanti atliekų tvarkymu, pagal nustatytą schemą, įmonės teritorijoje yra išdėstytos zonos, kur turi būti laikomos atliekos, o schema pridedama prie leidimo, o procedūros, kaip turi būti tvarkomos atliekos, aprašytos Reglamente. Patikrinimo metu dvejos zonos nesutapo ir tai traktuojama kaip pažeidimas. Kadangi reglamente aprašytas atliekų laikymas, jį privaloma vykdyti ir laikytis, tačiau nors nustatytos atliekos, kurių laikymas buvo pažeistas, gamtai žalos nepadarė, tačiau buvo nesilaikoma teisės aktų ir tai buvo trunkamasis pažeidimas. Įmonė dėl šio pažeidimo buvo tikrinama pirmą kartą. Nurodė, jog priimtas 2018 m. liepos 11 d., sprendimas panaikintas ir šiuo metu laukiama teismo sprendimo šioje byloje, nuo kurio viskas priklausys. Paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sprendime dėl 2018 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-31, duoto Apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, turinio nėra aišku, kokių atliekų rūšių kiekiai viršija vienu metu leidžiamus laikyti kiekius, nes administracinio nusižengimo protokole tai įvardinta abstrakčiai.

ANK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenims, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims, atsakomybė pagal šio straipsnio dalies nuostatą kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą.

V. R. kaltę įrodo ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, su pažeidimais V. R. sutiko iš dalies (b. l. 5–6); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. AD1-37 kuriuo įgaliojimas atstovauti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos teismuose, suteiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjai V. G. (b. l. 3); Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros 2018 m. birželio 29 d., liepos 9 d., patikrinimo aktas Nr. KP-339 iš kurio matyti, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atliktas planinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog įmonė – atliekų tvarkytoja, nustatyta tvarka įsiregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ATVĮR), kur nurodytos leistinos tvarkyti atliekos ir jų tvarkymo būdai. Minėtoje įmonėje už aplinkosaugą, išduoto Taršos leidimo sąlygų laikymąsi, kitų aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir vykdymą, atliekų apskaitos žurnalų vedimą veiklavietėje adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. sausio 2 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 2 d. direktoriaus įsakymu Nr. Tarša 1, paskirtas įmonės darbuotojas – komercijos direktorius – V. R.. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2018 m. liepos 4 d., suvestines, sukauptų ir laikomų ir faktiškai laikomų atliekų kiekiai veiklavietėje, su įrašais Atliekų apskaitos žurnale vizualiai sutampa, tačiau dvi laikomos atliekos, viršija nustatytus įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane (Planas yra neatsiejama Taršos leidimo, 2018 m. balandžio 3 d., suderinto su AAA, dalis) vienu metu leidžiamus laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekius, todėl padaryti pažeidimai atliekų tvarkymo sektoriuje, o būtent: Miršrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09, 52 (atliekos kodas 17 09 04), patikrinimo metu rasta 52,907 t., nors vienu metu leista laikyti 5.000 t., o popieriaus ir kartono atliekos (atliekos kodas 20 01 01) patikrinimo metu rasta 47.344 t., o leista laikyti 1.000 t., ir taip pažeidžiami Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai, t. y. nesilaikoma Taršos leidimo sąlyga. Taip pat patikrinimo nustatyta, kad Antrinės žaliavos ir statybinio laužo atliekos laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente (2018 m. balandžio 30 d., suderinta su AAA), nustatytas zonas: antrinės žaliavos turi būti laikomos zonoje Nr. 3, o rastos laikomos zonoje B2; statybinio laužo atliekos turi būti laikomos zonoje, pažymėtoje Nr. 9, tačiau laikomos zonoje Nr. 1. (b. l. 7–10); UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. R. 2018 m. sausio 2 d., įsakymas Nr. Tarša 1 dėl atsakingo asmens skyrimo, kuriuo nuo 2017 m. sausio 2 d., kuriuo V. R. paskirtas atsakingu asmeniu už Taršos leidimo Nr. 1/455/TLK-K.4-41/2015 sąlygų laikymąsi (b. l. 11); UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. R. 2018 m. vasario 20 d., patvirtintas ir 2018 m. balandžio 3 d., su Aplinkos apsaugos agentūros direktoriumi suderintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas (b. l. 12–15, 43– 65); UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimo ir laikymo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas (b. l. 16–21); AB (duomenys neskelbtini) banko 2016 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo garantinis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui – Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, 1 019 (vieną tūkstantį devyniolika eurų), gavęs pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą iki 2018 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 22, 38); AB (duomenys neskelbtini) banko 2016 m. rugsėjo 21 d., mokėjimo garantinio rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1 (b. l. 39) Sukauptų (laikomų) atliekų išrašas (b. l. 23); Aplinkos apsaugos agentūros Taršos leidimas Nr. 1/455/TL – K.4-41/2015, pakeistas 2016 m. spalio 11 d., kurį sudaro: 1. Specialioji dalis (Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas; 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugsėjo 24 d., išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 1-455 (koreguotas 2012 m. rugpjūčio 2 d.); 3. Leidimo priedai (b. l. 24, 65); Taršos leidimo Nr.1/455/TL-K.441/2015 priedai 1. Patikslintos leidimo lentelės; 2. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas; 2. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas; 4. 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo ir veiklos nutraukimo plano derinimo ir laidavimo draudimo sutarties arba banko garantijos pakeitimo“. Priedų surašymo data – 2018 m. balandžio 30 d. (b. l. 66); Specialioji leidimo dalis – Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas, nepavojingosios atliekos. 1 Lentelė, kurioje nurodyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis yra 5132,3 tonų (b. l. 67–72); Specialioji leidimo dalis – Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas, pavojingosios atliekos (b. l. 73–76); UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų laikymo išdėstymo schema (b. l. 25); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 27 d., įsakymas Nr. AD1-38 dėl įgaliojimo L. M. (b. l. 29); „(duomenys neskelbtini)“ filialo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas) Serija BCA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–36); „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimas apie draudimo įmokų mokėjimą (b. l. 37); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d., sprendimas dėl 2018 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-31, kuriame nurodyta, kad nors Patikrinimo akte Nr. PT-339 konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. nesilaikė Taršos leidimo sąlygos, tačiau Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos įpareigoja atliekas naudojančią ar šalinančią įmonę turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame turi būti numatyta didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi šiuos reikalavimus atitinkantį Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Tačiau kadangi iš minėto privalomojo nurodymo nėra aišku, kokių atliekų rūšių kiekiai viršija Atliekų naudojimo ar Šalinimo veiklos nutraukimo plane vienu metu leidžiamus laikyti kiekius, kokių priemonių turi imtis įmonė, kad pažeidimas būtų nutrauktas ir kokius aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus Įmonė pažeidė, priimtas sprendimas panaikinti nurodymą ir perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo (b. l. 40–42);

Tokiu būdu nustatyta, kad V. R., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės komercijos direktoriumi ir būdamas atsakingu už aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi ir jų vykdymą įmonės veiklavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeidė Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane, kuris yra neatsiejama Taršos leidimo Nr. 1/455/TLK-K.4-41-2015 dalis, 2018 m. balandžio 3 d., suderinto su Aplinkos apsaugos agentūra, nustatytus vienu metu leidžiamus laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekius. 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno agentūros patikrinimo aktu Nr. KP-339 nustatyta, kad įmonės veiklavietėje, Mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 52 (atliekos kodas 17 09 04), patikrinimo metu rasta 52 907 t., nors vienu metu leista laikyti 5 000 t., o popieriaus ir kartono atliekų (atliekos kodas 20 01 01) patikrinimo metu rasta 47.344 t., o leista laikyti 1.000 t. Taip pat V. R. nevykdė įmonės 2018 m. balandžio 30 d., su AAA suderinto Atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo reglamento reikalavimų, t. y. vykdant atliekų surinkimo, apdorojimo ir laikymo veiklą nesilaikė Reglamente nustatytų zonų. Tikrinimo metu nustatyta, kad Antrinių žaliavų ir statybinio laužo atliekos laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas: antrinės žaliavos turi būti laikomos zonoje Nr. 3, o laikomos B2; statybinio laužo atliekos laikomos turi būti zonoje, pažymėtoje Nr. 9, tačiau laikomos zonoje Nr. 1,. Šia veika nevykdomi Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamento 3.4. punkto, 3.5. punkto, 4.4. punkto reikalavimai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė kad, V. R. pripažįsta kaltę dėl ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyto atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymo, t. y. antrinių žaliavų ir statybinio laužo – laikymo ne tam skirtose zonose ir nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog šį pažeidimą pašalino. Taigi, šis nusižengimas laikytinas pilnai įrodytu byloje surinkta rašytine medžiaga, liudytojo A. Kolupailos parodymais, kitais bylos duomenimis, kadangi patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Antrinių žaliavų ir statybinio laužo atliekos laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas, kadangi antrinės žaliavos buvo laikomos zonoje B2, o statybinio laužo atliekos buvo laikomos zonoje Nr. 1. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų laikymo išdėstymo schemos (b. l. 25), veiklavietėje antrinės žaliavos turi būti laikomos zonoje Nr. 3, o statybinio laužo atliekos turi būti laikomos zonoje Nr. 9, tad atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atlikto patikrinimo metu buvo pažeista UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų laikymo išdėstymo schema (b. l. 25), to pakanka daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo – komercijos direktorius V. R. neužtikrino, kad vykdant atliekų surinkimo, apdorojimo ir laikymo veiklą įmonėje būtų laikomasi Reglamente nustatytų zonų, antrinių žaliavų ir statybinio laužo atliekos buvo laikomos ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas, taip pažeidžiant Atliekų naudojimo ir šalinimo reglamento reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su nusižengimu, numatytu ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ginčydamas faktą, jog buvo pažeistos Taršos leidime nustatytos sąlygos ir viršyti leistini laikyti minėtų atliekų kiekiai. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti, neketina artimiausiu metu nutraukti vykdomos veiklos todėl įmonės veikla negali būti tikrinama, ir/ar vertinama pagal Veiklos nutraukimo plane numatytus įsipareigojimus, todėl V. R., Taršos leidimo, taip pat Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento nustatytų sąlygų nepažeidė, kadangi vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu reglamentas yra neatsiejama Taršos leidimo dalis, o Reglamente nurodytas 5123,3 tonų didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis yra gerokai didesnis, nei buvo nustatyta atlikus patikrinimą, kurio metu konstatuota, jog viršyti vienu metu leidžiami laikyti (pagal kiekvieną atlieką atskirai) atliekų kiekiai.

Tokie argumentai yra nepagrįsti ir iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Viena iš privalomų sąlygų, norint vykdyti atliekų naudojimo, šalinimo ar tvarkymo veiklą yra nustatyta tvarka įmonei išduodamas leidimas, kuris išduodamas tik įmonei parengus Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, kuriame, be kitų privalomų kriterijų, turi būti nustatytas didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų kiekis (Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog Taršos leidimo Nr.1/455/TL-K.441/2015 (pakeistas 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. spalio 11 d.) priedai yra 1. Patikslintos leidimo lentelės; 2. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas; 2. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas; 4. 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo ir veiklos nutraukimo plano derinimo ir laidavimo draudimo sutarties arba banko garantijos pakeitimo“ (b. l. 66); Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą ir šis Reglamentas yra neatsiejama Taršos leidimo dalis.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18 punktu, atliekų tvarkymas, tai atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas ir šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. 2018 m. birželio 29 – liepos 9 d., atlikto patikrinimo metu, įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti pažeidimai atliekų tvarkymo sektoriuje.

Nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtintas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas reglamentuoja Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių taikymą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą (3 punktas), tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog remiantis to paties Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 26 punktu, Aplinkos apsaugos departamentas turi kontroliuoti (t. y. atlikti įmonės veiklos organizavimo stebėseną), kad būtent šiame suderintame įmonės veiklos nutraukimo plane numatytos priemonės būtų įgyvendinamos visu įmonei išduotu Garantijos galiojimo laikotarpiu, o ne vien įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą.

Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Taršos leidimo Nr. 1/455/TL-K.4-41/2015 (pakeistas 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. spalio 11 d.) specialiosios dalies, 1 Lentelės, didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, negali būti didesnis nei 5132,3 tonų, tačiau čia nėra nurodyta koks kiekis gali būti laikomas vienu metu pagal kiekvieną atliekos rūšį atskirai (b. l. 65–72). Kadangi Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas turi būti vykdomas visu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės garantijos laikotarpiu (Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 26 punktas), todėl darytina pagrįsta išvada, kad organizuojant įmonės veiklą turi būti laikomasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 1 lentelėje „Informacija apie Įmonėje leidžiamas laikyti ir atliekų tvarkymo metu susidarančias atliekas“ konkretizuotų didžiausių vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekių. Šios lentelės 30 punkte nurodyta, kad popieriaus ir kartono, pagal kodą 20 01 01 vienu metu įmonės veiklavietėje leidžiama laikyti 1 toną (b. l. 44), o 62 punkte nurodyta, kad mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09 02, 17 09 03, pagal kodą 17 09 04, vienu metu galima laikyti 5 tonas (b. l. 46). Faktiniai patikrinimo metu nustatyti šių atliekų kiekiai, kurie buvo laikomi įmonėje gerokai viršijo Plane nurodytus ir tai akivaizdūs nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje požymiai.

Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo įgaliotojo atstovo pateiktas Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos interpretavimas prieštarauja ir teisingumo bei protingumo principams, kadangi darant prielaidą, jog Plano nuostatų įmonė privalo laikytis tik jos bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, toks teisės norminis aktas iš viso netenka prasmės, nes tuomet per įmonės veikos laikotarpį sukauptos atliekos, pradėjus bankroto ar kitą procedūrą, kuomet įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, paprasčiausiai negalės būti efektyviai sutvarkytos, nes iš banko gaunama finansinė garantija apima tik Plane nurodytus konkrečius atliekų kiekius pagal atskiras jų rūšis, kurių sutvarkymo kaštai, priklausomai nuo jų rūšies yra skirtingi, tam ir reikalingas Plane nurodytas atliekų diferencijavimas pagal jų kodus, tad jeigu šie kiekvienos atskirai atliekos kiekiai būtų didesni, kiltų grėsmė, jog įmonė nebebus finansiškai pajėgi jų galutinai sutvarkyti ir taip kiltų reali grėsmė aplinkai. Reglamente, kuriuo vadovaujasi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas, yra nurodytas bendras visų atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis, kuris yra 5132 t., tačiau Plane šis skaičius yra išskaidytas kiekvienai atliekos rūšiai ar/ir jos grupei atskirai (pažymėtina ir tai, kad pirminis taršos leidimas buvo išduotas kitai įmonei ir tik vėliau perrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. Taršos leidimas Nr. 1/455/TL-K.4-41/2015 pakeistas 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. spalio 11 d., kas galėjo nulemti didesnį faktinį saugojimo vietoje esančių atliekų kiekį, nei tas, kuris buvo įrašytas Plane rengiant pirminius dokumentus ir pasikeitus leidimą aptarnaujančioms įmonėms, liko nepakeistas). Tai kokius konkrečius atliekų kiekius, neviršijant bendrai Reglamente nurodyto skaičiaus – 5132 t., Plane įrašyti ir pateikti tvirtinti sprendžia pati Planą rengianti įmonė, tad šiuo atveju pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina atsakinga ir įsipareigojusia laikyti įmonės teritorijoje būtent tokius ir būtent tokios rūšies atliekų kiekius, kurie ir nurodyti Plane, o tai, kad tokie kiekiai Plane galėjo būti įrašyti ir pateikti tvirtinti kitokie, pažeidimo nustatymui esminės reikšmės taip pat neturi.

Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, kaip vienas kitą papildantys, kompleksiškai įmonės veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotojo atstovo argumentu, jog Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas gali būti taikomas tik įmonei nutraukiant ar kitais atvejais baigiant vykdyti veiklą, todėl konstatuoja, jog Patikrinimo akte Nr. KP-339, nustatyti pažeidimai, atitinka ANK 235 straipsnio 4 dalies nusižengimo sudėtį.

Pažymėtina, jog nors Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 1 d., sprendime dėl 2018 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-31, konstatuota, jog nėra aišku, kokių atliekų rūšių kiekiai viršija Atliekų naudojimo ar Šalinimo veiklos nutraukimo plane vienu metu leidžiamus laikyti kiekius, kokių priemonių turi imtis įmonė, kad pažeidimas būtų nutrauktas ir kokius aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus Įmonė pažeidė ir dėl to priimtas sprendimas panaikinti nurodymą, perduodant jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo (b. l. 40–42), tačiau administracinei atsakomybei kilti, pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės kokių konkrečiai būtent tos rūšies atliekų kiekiai buvo viršyti, kadangi Plane nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kiekis yra nustatytas ne vien tai konkrečiai atliekai, šiuo atveju su kodu 20 01 01, bei kodu 17 09 04, o visai tokių atliekų vienarūšei grupei, pirmuoju atveju visos Plano eilutės nuo Nr. 27 iki Nr. 30 (didžiausias leistinas kiekis iš viso 1 t., kai buvo rasta 43,344 t.), antruoju atveju Nr. 62 Plano eilutė (didžiausias leistinas atliekos kiekis 5 t., kai buvo rasta 52,907 t.). Antruoju atveju net ir sudėjus visas panašaus pobūdžio atliekas, kurių Plano eilutės nuo Nr. 54 iki Nr. Nr. 62, vis vien gaunamas gerokai mažesnis bendras leistinas laikyti atliekų kiekis, nei buvo rastas patikrinimo metu, todėl konstatuotina, kad atskiros jo kategorijos esminės reikšmės nusižengimo įvykiui neturi ir gali būti svarbios tik sprendžiant klausimą dėl pažeidimo pasekmių pašalinimo pagal privalomąjį nurodymą. Tuo tarpu aptariamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, pakanka nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio dalyje nurodytų požymių, kas šiuo atveju yra nesilaikymas Taršos leidime nustatytų sąlygų viršijus vienu metu leidžiamus laikyti konkrečių atliekų kiekius, todėl administracinis nusižengimas, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje taip pat laikytinas pilnai įrodytu.

IV. Veikų kvalifikavimas ir administracinių nuobaudų parinkimas bei skyrimas

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, bei ANK 247 straipsnio 30 dalį ir dėl to jis baustinas.

Duomenų, apie V. R. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 30 dalyje, laikytina tai, kad prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių abiem nusižengimų atvejais nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas prašo V. R. nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje vertinti kaip mažareikšmį, nesukėlusį realių pasekmių, nes pažeidimas buvo pašalintas, ir taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Byloje nėra objektyvių pagrindų švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Aptariamuoju atveju buvo nustatyti du akivaizdūs ANK 235 straipsnio 4 dalyje, bei ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyti nusižengimai, susiję su aplinkos apsauga. Šie pažeidimai yra tęstinio pobūdžio ir tęsėsi, kol buvo konkrečiai nustatyti patikrinimu, vienas iš jų, dėl atliekų laikymo ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotasis atstovas, buvo pašalintas, kitas, susijęs su nesilaikymu Taršos leidime nustatytų sąlygų viršijus vienu metu leidžiamų laikyti konkrečių atliekų kiekių, atsakomybėn traukiamo asmens nepripažįstamas, ginčijamas, ir byloje nėra duomenų, kad buvo nutrauktas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaip nustatyta, viršyti vienu metu leidžiami laikyti konkrečių atliekų kiekiai yra ženklūs (Mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nenurodytų 17 09 01, 17 09, 52 (atliekos kodas 17 09 04), patikrinimo metu rasta 52 907 t., nors vienu metu leista laikyti 5 t., o popieriaus ir kartono atliekų (atliekos kodas 20 01 01) patikrinimo metu rasta 47.344 t., o leista laikyti 1 t.), o nusižengimas, susijęs su atliekų laikymo ne pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nustatytas zonas, taip pat tęsėsi nenustatytą laiko tarpą, kol buvo išsiaiškintas patikrinimo metu, todėl negali būti laikomas nepavojingu ir nesukėlusiu žalingų pasekmių aplinkai. Taigi nė vieno iš tokių formalios sudėties nusižengimų nėra pagrindo laikyti mažareikšmiais ar nesukeliančiais pasekmių aplinkai, todėl atsisakytina taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir daro išvadą, jog V. R. už administracinių nusižengimų padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalų dydį ir dydį artimą vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 235 straipsnio 4 dalimi, 247 straipsnio 30 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. R., gimusį (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 235 straipsnio 4 dalyje, bei 247 straipsnio 30 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalyje, skirti 120 (vieno šimto dvidešimties) eurų baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6802, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18088585023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis