- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2SA-75-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Jūratės stiliaus idėjų grupė“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Jūratės stiliaus idėjų grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Jūratės stiliaus idėjų grupė“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Danguolė Štrimaitienė, UAB „Ekspozicijų centras“. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Jūratės stiliaus idėjų grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu antstolės Danguolės Štrimaitienės priimtą 2009-05-27 patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir lėšų kasoje arešto, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė, pritaikiusi vieną arešto rūšį – areštavusi kasoje esančias lėšas 6531 Lt sumai, nemotyvavo, kodėl pareiškėjas privalo pateikti duomenis apie kitą turimą turtą. Antstolei areštavus lėšas 6531 Lt sumai, esančias įmonės kasoje, laikytina, kad patvarkymas buvo įvykdytas. Todėl reikalavimas pateikti duomenis apie kitą įmonės turtą neteisėtas. Pažymėjo, jog antstolei nebuvo kliūčių atvykti į bendrovės patalpas ir išspręsti turto aprašymo klausimą vietoje, o ne bandyti rasti turtą pagal balansus. Patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir lėšų kasoje arešto buvo priimtas, esant galiojančiam lėšų areštui įmonės banko sąskaitoje. Areštavus lėšas banko sąskaitoje bei lėšas įmonės kasoje, buvo areštuota daugiau turto, nei yra nurodyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti neteisėtu 2009-05-27 antstolės patvarkymą aprašyti pinigines lėšas ir saugoti jas skolininko atsiskaitomoje sąskaitoje, nuo šio reikalavimo pareiškėjas atsisakė, kadangi antstolė minėtą patvarkymą panaikino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Danguolė Štrimaitienė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad norint įvykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių arešto, būtina nustatyti skolininko turtą. Siųstame patvarkyme tik pranešama, kad vykdant teismo nutartį, lėšos kasoje yra areštuojamos, tačiau tuo pačiu skolininkas įpareigojamas pateikti patvirtinančius dokumentus, kad lėšų, turto turi, jis įtrauktas į įmonės kasos knygą ar balansą. Antstolis vykdymo procese turi teisę priimti ir kitokius patvarkymus, nei nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal analogiją taikant LR CPK 689 str. 4 d. antstolis gali patvarkymu areštuoti skolininko pinigines lėšas, toks antstolio patvarkymas prilyginamas areštuojamo turto aprašui. Konstatuoti, kad laikinoji apsaugos priemonė įvykdyta, negalima, nes skolininkas nevykdė antstolės reikalavimų ir nepateikė informacijos apie turimą turtą.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Ekspozicijų centras“ prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pagal antstolės pateiktą informaciją lėšų arešto mastas nebuvo viršytas, kadangi skolininkas nevykdė antstolės reikalavimų ir nepateikė informacijos apie kasoje esančias lėšas ieškinio užtikrinimui įvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolė vykdomojoje byloje priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009-05-27 priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir lėšų įmonės kasoje arešto. Pažymėjo, jog vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neturi įgalinimų areštuoti turtą bei surašyti turto arešto aktą. Pagal LR CPK 148 str. 4 d. teismas antstoliui paveda tik surasti ir aprašyti turtą. Be to, LR CPK 675 str. 3 d. nustatyta, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 str. nustatyta tvarka; šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Teismas konstatavo, kad antstolė 2009-05-27 patvarkymu ne pati areštavo, o tik aprašė teismo nutartimi areštuotas pinigines lėšas. Pažymėjo, kad vertinant antstolio priimtų patvarkymų teisėtumą, būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus kaip patvarkymo pavadinimas ar netikslus termino vartojimas, tačiau į pačią patvarkymo esmę, juo siekiamus ir pasiektus tikslus. Antstolės patvarkymu buvo pasiektas teismo nutartimi nurodytas tikslas – neleisti disponuoti skolininkui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau piniginės lėšos nebuvo perduotos antstolio ar kitų asmenų dispozicijon. Tai reiškia, kad antstolė, surašydama 2009-05-27 patvarkymą dėl lėšų įmonės kasoje arešto, iš esmės priėmė patvarkymą dėl areštuotų lėšų aprašymo. Pareiškėjo argumentus, kad antstolė areštavo daugiau turto nei nurodyta teismo 2009-05-06 nutartyje, atmetė. Iš vykdomojoje byloje esančios 2009-06-04 banko pažymos apie sąskaitos likutį matyti, kad skolininkui priklausančioje sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų galimam išieškojimui užtikrinti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas informacijos apie turimą turtą, pinigines lėšas antstolei informacijos nepateikė. Dėl šių motyvų konstatavo, kad vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, kad antstolės taikomi apribojimai viršytų 2009-05-06 nutartyje nurodytą turto arešto mastą. Remiantis LR CPK 585 str. 1 d., antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir t.t., yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl 2009-05-27 antstolės patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo ir lėšų įmonės sąskaitoje arešto yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį ir skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais tenkinti. Nurodė, jog teismas, atmesdamas skundą, rėmėsi ne objektyviais įrodymais, o samprotavimais, spėlionėmis ir prielaidomis. Nurodė, jog pateikė teismui duomenis, kad banko sąskaitoje iki arešto panaikinimo buvo pakankamai lėšų, todėl papildomas kasoje esančių lėšų areštas yra neteisėtas, kaip ir reikalavimas pateikti duomenis apie turtą. Panaikinus antstolei areštą lėšoms sąskaitoje, šios skundo dalies atsisakė. Nurodė, jog sąskaitoje iki arešto panaikinimo buvo pakankamai lėšų, todėl antstolė jas ir turėjo aprašyti. Teismas nevertino, jog antstolė areštavo per daug lėšų, ir nors ėmėsi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, o tai nedaro jos veiksmų teisėtais. Antstolė, vykdydama pareigas, neturi pažeisti skolininko interesų ir privalo laikytis įstatymo. Todėl areštavus banko sąskaitoje esančias lėšas, buvo visiškai nepagrįstai reikalaujama pateikti informaciją apie bendrovės turtą, balansus ir kitus duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Tiek teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, kad atsakovui taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti, užtikrintų ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.
Pagal LR CPK 148 straipsnio 4 dalį, jeigu areštuojamas Turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba teismo nutarties dėl turto arešto taikymo priėmimo dieną nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, tai teismo nutartyje išsamūs turto duomenys gali būti nenurodomi, o surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t.y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Antstolis neturi teisės vertinti pateikto vykdyti dokumento teisėtumo ar pagrįstumo, nes viršytų jam suteiktus įgalinimus ir pažeistų LR CPK 585 straipsnio 3 dalies nuostatas. Antstolis vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tik surasdamas ir aprašydamas atsakovo turtą pagal teismo nurodytą eiliškumą bei neviršydamas nutartyje nurodyto arešto masto.
Bylos duomenimis antstolė vykdė teismo 2009-05-06 nutartį civilinėje byloje Nr.N2-12550-600/2009, kuria kreditoriaus UAB “Ekspozicijų centras” reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui UAB “Jūratės stiliaus idėjų grupė”, esančių pas jį arba trečiuosius asmenis, areštą 6531 Lt sumai. Vykdydama minėtą teismo nutartį, antstolė 2009-05-27 patvarkymu įpareigojo pareiškėją per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie įmonės turtą, balansą. Be to, šiuo patvarkymu antstolė informavo pareiškėją, nuo patvarkymo gavimo dienos 6531 Lt sumai piniginės lėšos įmonės kasoje areštuojamos.
Pagal LR CPK 675 str. 3 d. antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą LR CPK 677 str. nustatyta tvarka. Taigi, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis neturi teisės surašyti turto arešto akto, nes tokios teisės jam nesuteikia LR CPK, tačiau sudaro turto aprašą, jame surašydamas konkretų turtą, kuriam taikomos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir paskirdamas jam turto saugotoją (LR CPK 148 str. 4 d.). Tačiau tokie veiksmai negali būti sudaromi antstolio patvarkymu. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamame antstolio 2009-05-27 patvarkyme esantis pranešimas apie arešto taikymą negali būti prilyginamas nei turto arešto aktui, nei turto aprašui, todėl nesukelia turto arešto akto ar turto aprašo pasekmių, todėl toks įrašas patvarkyme laikytinas tik informavimu apie teismo nutartimi pritaikytą areštą.
LR CPK 677 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog antstolė areštavo per daug lėšų ir nors ėmėsi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti, tai nepadarė jos veiksmų teisėtais. Apeliantas patikslintame prašyme (b.l. 34-35) nurodė, jog tokio reikalavimo, antstoliui patvarkymu panaikinus apribojimus banko sąskaitai, atsisako, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas atsisakymą nuo šios skundo dalies priėmė, šioje vietoje bylą nutraukė ir minėtas argumentas negali būti atskirojo skundo dalyku. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų įrodančių, jog antstolė nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas didesne sumos apimtimi, nei buvo nustatęs teismas, todėl teigti, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau nėra pagrindo.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad antstolės reikalavimas pateikti jai informaciją apie pareiškėjo turimą turtą ir kitus įmonės duomenis yra neteisėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis LR CPK 585 str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko (pareiškėjo) turtą ir pan., yra privalomi visiems asmenis ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad aprašyti skolininko turtą, turi surinkti visą būtiną informaciją apie skolininko turtinę padėtį ir nustatyti skolininko turimą turtą, kurį galėtų įtraukti į turto aprašą. Todėl antstolis turi teisę reikalauti skolininką pateikti jam reikalingą informaciją, kad atlikti minėtus veiksmus. Pareiškėjui jokios antstolio prašomos informacijos ar negalint jos suteikti, jis vis tiek apie tai privalo informuoti antstolį (LR CPK 645 str.). Pažymėtina, jog antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jam nebuvo žinoma ar pareiškėjo sąskaitose banke yra piniginių lėšų, ar pareiškėjas turi piniginių lėšų kasoje, nebuvo jam žinoma apie pareiškėjo turimą kilnojamąjį turtą ir turines teises, todėl jo reikalavimas pateikti skundžiamame patvarkyme nurodytą informaciją yra teisėtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus, reikalaujant skolininką pateikti informaciją, teisėtais. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl antstolio veiksmų, reikalaujant pateikti informaciją, neteisėtumo atmetami, kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kadangi pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
n u tarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.