Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. Ž. kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-10-17 sprendimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-03-06 sprendimą Nr. (9.8E)I-2739 ir įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad per savo įgaliotą atstovą – tėvą J. Ž., kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su 2022-09-28 prašymu dėl jai priskaičiuotų privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų perskaičiavimo. Pažymi, kad ginčijamais 2022-10-17 sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ir 2023-03-06 sprendimu Nr. (9.8E)I-2739 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo netenkino, argumentuodami, kad perskaičiuoti PSD įmokų nėra pagrindo, nes Singapūrui nėra taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Paaiškina, kad nuo 2013-08-20 pareiškėja negyvena Lietuvoje, nes išvyko studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau į Jungtinę Karalystę. Pabrėžia, kad studijų užsienyje metu pareiškėja neturėjo ir negavo informacijos, jog nuo 2019-08-31 baigiasi jos sveikatos draudimas valstybės lėšomis ir nuo 2019-09-01 ji privalės mokėti PSD įmokas Lietuvoje. Nurodo, kad 2019-07-05 pareiškėja išvyko gyventi į Singapūrą, kur iki šiol gyvena. Akcentuoja, jog atvykus į Singapūrą, pareiškėja negalėjo deklaruoti išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nes neturėjo galimybių elektroniniu būdu prisijungti prie Lietuvos Respublikos institucijų savitarnos svetainių (neturėjo e. bankininkystės ir kt. priemonių). Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. rudenį Pietryčių Azijoje prasidėjo Covid-19 pandemija, iki 2022 metų balandžio buvo uždarytos sienos Singapūre, todėl pareiškėja negalėjo grįžti į Lietuvą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos garbės konsulas Singapūre rekomendavo susisiekti su Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, per kurią 2020-08-20 ir buvo deklaruotas pareiškėjos išvykimas iš Lietuvos Respublikos. Tvirtina, jog tik 2022 m. birželio mėn. grįžusi į Lietuvą, pareiškėja sužinojo apie 493,92 Eur PSD įmokų nepriemoką už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20. Pabrėžia, kad 2022-12-01 pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė „Pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus“, kurioje nurodė statusą – „galutinai išvykstantis iš Lietuvos 2019-07-05“. Argumentuoja, jog nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20 pareiškėja negyveno Lietuvoje ir nesinaudojo jokiomis paslaugomis Lietuvos sveikatos įstaigose. Mano, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai neužtikrina teisinio reguliavimo aiškumo, nes nenumato tvarkos, kaip asmuo galėtų pavėluotai deklaruoti savo faktinį išvykimą iš Lietuvos, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms (pandemija, prisijungimo prie Lietuvos Respublikos informacinių sistemų teisių neturėjimas ir pan.). Prašo panaikinti ginčijamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-10-17 sprendimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-03-06 sprendimą Nr. (9.8E)I-2739, kuriais atsakovai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl PSD įmokų perskaičiavimo. Vertina, kad ginčijamų sprendimų motyvai, jog Lietuvoje galioja Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, o su Singapūru Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties dėl socialinio (sveikatos) draudimo teisės aktų taikymo, diskriminuoja pareiškėją ir pažeidžia Lietuvos Respublikos piliečių lygiateisiškumo principą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) atsiliepime su pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad 2022-09-28 pareiškėja pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti PSD skolą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20. VSDFV Panevėžio skyrius, pareiškėjos pageidavimu, atsakymą 2022-10-17 pateikė el. paštu, nurodydamas, jog nemokėti, perskaičiuoti PSD įmokas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nėra pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjai apskundus VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmus privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VSDFV), šios institucijos 2023-03-06 sprendimu Nr. (9.8E)I-2739 pareiškėjos skundas atmestas. Argumentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalies nuostatas, asmenys, kurie nepriskiriami šio įstatymo 17 straipsnio 2-10 dalyse ir 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, nuo 2019-01-01 kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pabrėžia, kad prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, siejama su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta prievolė išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei 6 mėnesiams deklaruoti savo išvykimą. Remiasi Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų VĮ Registrų centro direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24, nuostatomis, pagal kurias deklaruoti savo išvykimą asmenys gali net 3 alternatyviais būdais 1) internetu (per Elektroninius valdžios vartus); 2) seniūnijose ar savivaldybėse (savivaldybių administracijos padaliniuose); 3) Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja deklaravo studijų laikotarpius, išvykimus iš Lietuvos (2016 m., 2020 m.), todėl mano, jog G. Ž. buvo susipažinusi su teisės aktais ir žinojo prievolę deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. Pareiškėjos argumentus, kad ji negalėjo deklaruoti išvykimo dėl Covid-19 pandemijos bei dėl to, kad neturėjo el. bankininkystės, VSDFV Panevėžio skyrius laiko nereikšmingais, nes pareiškėja išvykimą deklaravo per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę. Pabrėžia, jog Valstybinė ligonių kasa teikia duomenis VSDFV apie asmenų įregistravimą Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą bei jų išregistravimą iš šio registro. Pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, pareiškėja drausta sveikatos draudimu valstybės lėšomis nuo 1996-04-05 iki 2014-04-30, nuo 2015-09-01 iki 2016-08-20 ir nuo 2016-11-25 iki 2019-08-31. Teigia, kad šiuo metu pareiškėja skolinga 425,52 Eur PSD įmokų, nes dalis sumos (68,40 Eur iš 493,92 Eur) buvo išieškota iš pareiškėjos priverstine tvarka. Pažymi, jog 2022-12-01 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikdama pajamų mokesčio deklaraciją, pareiškėja atliko mokestinę prievolę, bet nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka. Nurodo, kad pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis pareiškėja buvo drausta sveikatos draudimu valstybės lėšomis iki 2019-08-31. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20, kai pareiškėja negavo pajamų, kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nuo kurios skaičiuojamos PSD įmokos, ir nebuvo draudžiama privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai apskaičiavo 493,92 Eur mokėtinų PSD įmokų. Mano, jog pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pagrindas perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotas PSD įmokas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-10-17 sprendimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-03-06 sprendimo Nr. (9.8E)I-2739 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2022-09-28 prašymu G. Ž. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama panaikinti PSD skolą už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20, nes nurodytu laikotarpiu dirbo ir gyveno Singapūre. Atsakymą pareiškėja prašė jai pateikti el. paštu. 2022-10-17 VSDFV Panevėžio skyrius el. paštu išsiuntė sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, jog nėra pagrindo nemokėti PSD įmokų ir perskaičiuoti PSD įmokų pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus. Nesutikdama su 2022-10-17 VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu, G. Ž. 2023-02-07 skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2023-03-06 sprendimu Nr. (9.8E)I-2739 pareiškėjos skundo netenkino, nurodydama, jog VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai skaičiuojant PSD įmokas yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėja su aukščiau nurodytais sprendimais nesutinka, nes 1) laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20 gyveno Singapūre ir jokiomis sveikatos paslaugomis Lietuvoje nesinaudojo; 2) negalėjo deklaruoti išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nes neturėjo galimybių elektroniniu būdu prisijungti prie Lietuvos Respublikos institucijų savitarnos svetainių (neturėjo e. bankininkystės ir kt. priemonių).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 256 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (nuo 2023-07-14 galioja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-07-13 įsakymu Nr. A1-461 patvirtintos Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės).

Remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalis numato, kad asmenys, kurie nėra draudžiami valstybės lėšomis ir už kuriuos PSD įmokos nėra sumokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimalios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra draudžiama privalomuoju sveikatos draudimu. Tarptautinė sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo su Singapūru, kurioje pareiškėja gyveno (-a) nėra sudaryta. Ginčo laikotarpiu – nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20 G. Ž. nebuvo draudžiama valstybės lėšomis, už ją Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo mokamos PSD įmokos, todėl pareiškėja turėjo Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą pareigą mokėti PSD įmokas savarankiškai.

Taisyklių 28 punkte numatyta, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Ankstesnė, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Taisyklių redakcija numatė, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai arba Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikę fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją, privalomojo sveikatos draudimo įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos.

Byloje neginčijama, kad pareiškėja išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravo 2020-08-20 per Lietuvos Respublikos ambasadą Japonijoje. Nors G. Ž. teikė teismui eilę rašytinių įrodymų, kuriais siekė patvirtinti, jog laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-08-20 ji gyveno ir dirbo Singapūre ir jokiomis sveikatos paslaugomis Lietuvoje nesinaudojo, tačiau privalomasis sveikatos draudimas yra sietinas ne su faktiškai iš karto gaunamomis paslaugomis už jas „sumokant“ privalomojo sveikatos draudimo įmoką, o su šių paslaugų teikimu įvykus draudiminiam įvykiui. Todėl aplinkybė, kad tam tikru laikotarpiu asmuo nesinaudojo sveikatos priežiūros paslaugomis, neatleidžia jo nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo.

Pareiškėja savo skundą iš esmės grindė tuo, kad neturėjo galimybių deklaruoti išvykimo iš Lietuvos Respublikos, nes iškart po studijų Jungtinėse Amerikos Valstijose 2019-07-05 atvyko į Singapūrą ir Lietuvoje dėl Covid-19 pandemijos apsilankė tik 2022 m. birželį. Elektroniniu būdu deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimo taip pat negalėjo, nes nesinaudojo el. bankininkystės paslaugomis.

Pareiga Lietuvos Respublikos piliečiams deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, jei išvykstama ilgiau kaip 6 mėnesiams, įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje nustatytas šios pareigos įvykdymo terminas - per vieną mėnesį nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamąją vietą nuo deklaravimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 15 dalis).

Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2019-03-26 iki 2020-04-04) 7 punktu, asmenys gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaruoja šiose deklaravimo įstaigose: 1) seniūnijose arba savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu seniūnijose ir kituose savivaldybės administracijos padaliniuose, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, kituose savivaldybės administracijos padaliniuose; 2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybėse ir konsulinėse įstaigose šių Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka, jei užsienio valstybėse gyvenantys asmenys prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos deklaracijos apie išvykimą į užsienį nepateikė. Minėtų taisyklių 8 punktas numato, kad elektroniniu būdu deklaracijas pateikti gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais. Pabrėžtina, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 13 punktą, asmenys, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos patikslintame skunde nurodytos priežastys dėl kurių ji negalėjo laiku deklaruoti išvykimo iš Lietuvos Respublikos yra subjektyvios, priklausančios nuo pačios pareiškėjos valios. Nors G. Ž. argumentavo, kad jos elgesį įtakojo Covid-19 pandemija, tačiau oficialiais viešai prieinamais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis pandemija pradėjo plisti Kinijoje 2019 m. gruodį, o Singapūre pirmasis Covid-19 atvejis fiksuotas 2020-01-23, t. y. praėjus ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui nuo pareiškėjos apsigyvenimo Singapūre 2019-07-05. Be to, pareiškėja pasinaudojo jai prieinamu gyvenamosios vietos deklaravimo būdu, numatytu Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 7.2 papunktyje – deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos per ambasadą Japonijoje, tačiau jokių objektyvių priežasčių, kodėl laiku nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu išvengti neigiamų pasekmių (PSD įmokų mokėjimo), pareiškėja nenurodė. Sveikatos draudimo įstatymas garantuoja išvykusiems iš Lietuvos Respublikos asmenims teisę nemokėti PSD įmokų, tačiau ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva – laiku ir tinkamai deklaruojant savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, o tai reiškia, kad asmuo, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje nustatytu terminu neatlikęs pareigos tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, prisiima ir iš to kylančias pasekmes.

Atmetant pareiškėjos argumentus dėl diskriminacijos ir lygiateisiškumo principų pažeidimų, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime, spręsdamas dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, kad pasirinkęs sveikatos priežiūros finansavimo modelį, grindžiamą inter alia privalomuoju sveikatos draudimu, įstatymų leidėjas turi nustatyti juo draudžiamus asmenis, draudimo įmokų dydį (dydžius), mokėjimo terminus, poveikio už šių įmokų nesumokėjimą arba sumokėjimą ne laiku priemones, galimas lengvatas, draudimo galiojimo laiką, draudimą vykdančių institucijų įgaliojimus, iš draudimo lėšų finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, šių lėšų paskirstymo sveikatos priežiūros įstaigoms principus, kitus esminius šio draudimo elementus. Reguliuojant santykius, susijusius su privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo laiku, privalu paisyti iš Konstitucijos, inter alia jos 53 straipsnio 1 dalies, konstitucinių visuomenės solidarumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principų, kylančių reikalavimų. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja buvo diskriminuojama, juo labiau, kad pareiga ginčo laikotarpiu nemokėti/mokėti PSD įmokas priklausė nuo pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog VSDFV Panevėžio skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo, tinkamai aiškino ginčui aktualias teisės normas ir informavo pareiškėją apie jos prašymo netenkinimo priežastis, todėl skundžiamo sprendimo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo įpareigoti atsakovą VSDFV Panevėžio iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Kartu konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-03-06 sprendimu Nr. (9.8E)I-2739 išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pagrįstai nusprendė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmai administruojant PSD įmokas yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjos prašymas šį sprendimą panaikinti taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. Ž. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus Baziulis Giedrė Kairienė Irena Varžinskienė