Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. rugsėjo 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., K. B., A. D., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas sistemingai platino Alytaus mieste, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Kaltinamasis K. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. rugsėjo 13 d. 2010 m. rugsėjo 15 d. jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. G. vėl buvo laikinai sulaikytas 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. rugsėjo 8 d.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo K. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. G. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teismas pratęsė K. G. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis K. G. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau galimai dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, ankstesni teistumai, tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje nebuvimas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. K. G., anksčiau teistas 5 kartus, šiuo metu kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, o du – labai sunkūs nusikaltimai kategorijoms ir yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Be to, po pirmojo laikino sulaikymo ir paleidimo jis galimai toliau vykdė neteisėtą veiklą, susijusią su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nustatytų pagrindų nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis turi šeimą, užsiregistravęs Darbo biržoje, buvo išlaikomas motinos, niekada nesislapstė.

Ilgai besitęsiantis suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo K. G. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme, kuris nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Kauno apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galimo nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Tai, kad kitiems kaltinamiesiems baudžiamojoje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad kiekvienu atveju teismas, spręsdamas konkretaus asmens kardomųjų priemonių klausimą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis priima individualų sprendimą.

Nors skunde kaltinamasis nurodo, kad šiuo metu jau yra apklausti kiti kaltinamieji ir liudytojai, tačiau šios aplinkybės tęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, jokios reikšmės neturi.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo K. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.