- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-83-935/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- H. G.
Skundas Nr. 1S-83-935/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19
2022 m. kovo 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-191 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu H. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų;
- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir H. G. paskirtas laisvės atėmimas trylikai metų ir šešiems mėnesiams.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. birželio 30 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam H. G. pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundą dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo jam buvo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
6. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Komisija ir žemesnysis teismas priimtus sprendimus grindė tik aplinkybėmis, kurios yra nurodytos socialinio tyrimo išvadoje ir kurios niekaip neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Taip pat advokatas pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo kriterijus, t. y. akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra vertinamojo pobūdžio. Sprendžiant klausimą, ar nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, turi būti vertinamas visas bausmės atlikimo laikotarpis, o ne jo dalis.
7. Skunde pažymima, kad nuteistojo H. G. nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, t. y. 2016 m. sausio 5 d. ji buvo įvertinta 48 balais, 2020 m. kovo 30 d. ji buvo įvertinta 47 balais, o 2021 m. balandžio 15 d. ši rizika buvo sumažėjusi iki 46 balų.
8. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis į laisvės atėmimo įstaigą pateko būdamas devyniolikos metų, jis anksčiau nebuvo teistas, iki laisvės atėmimo dirbo, turėjo profesinį išsilavinimą, nebuvo sukūręs šeimos. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei dešimt metų, šią bausmę jis atlieka tuo savo gyvenimo etapu, kai asmuo paprastai siekia išsilavinimo, susiranda darbą, pradeda kurti materialinę gerovę, šeimą ir pan. Laisvės atėmimo vietos aplinka riboja galimybes keisti nusikalstamos elgesio rizikos dinaminius veiksnius, nes nuteistasis negali kurti pilnavertiškos partnerystės, materialinės gerovės, užsiimti norima veikla, pasirinkti draugus ir pan. Taigi dinaminiai veiksniai, turintys poveikį nusikalstamo elgesio rizikai, priklauso nuo aplinkos, o ne nuo nuteistojo valios.
9. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, jis nusikalto tik vieną kartą, būdamas labai jauno amžiaus. H. G. laisvės atėmimo vietoje įgijo vidurinį išsilavinimą, laisvėje turi laukiančius artimuosius, gyvenamąją vietą, darbą. Jis vykdė lygtinio paleidimo Komisijos nustatytas rekomendacijas – siekė įsidarbinti, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu pataisos namuose jis vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamų ir galės paspartinti civilinio ieškinio atlyginimą. Nuteistojo smurtinio elgesio rizika yra žema, o nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.
10. Advokatas nesutinka su socialinio tyrimo išvadoje padarytomis išvadomis, kad nuteistojo elgesio korekcijos procese stebimi nesklandumai, nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas, problemų identifikavimo ir sprendimų priėmimo įgūdžių stoka. Tokios išvados, advokato įsitikinimu, yra neapibrėžtos ir nėra aišku, kokio elgesio yra reikalaujama iš nuteistojo. Be to, socialinio tyrimo išvados objektyvumas kelia abejonių, nes joje nėra pateikta pozicija dėl probacijos sąlygų individualizavimo nuteistajam.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo gynėjo advokato skundas atmestinas.
11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
12. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog H. G. be jokių abejonių atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
13. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui, vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
14. Aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad H. G. dalyvavo socialinės reabilitacijos, užimtumo, tikslinėse kriminogeninių rizikos poreikių valdymo programose ir priemonėse, jis yra devynis kartus skatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo ir baldžiaus profesijas. Nuteistasis dalyvavo dailės terapijos, relaksacijos užsiėmimuose, sporto varžybose. Nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) namus yra stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys. Tam tikru metu buvo stebimi H. G. motyvacijos bei asmeninių iniciatyvų palaikymo sunkumai, siejami su jam priimtais nepalankiais sprendimais, tačiau jis tęsia 2021 m. rugsėjo mėnesį pradėtą elgesio korekcijos programą. Nuteistasis paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, galėtų dirbti, jis palaiko ryšį su artimaisiais, smurtinio elgesio rizika yra žema. Aptarti faktai teigiamai apibūdina nuteistąjį H. G., tačiau net ir aptartų aplinkybių visumos šiuo metu nepakanka tam, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas.
15. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo ne kartą baustas drausmine tvarka už įstaigos turto gadinimą, nurodymų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip išskirtinai pozityvus. Per paskutinius penkerius metus nuteistasis nustatytus režimo reikalavimus bei elgesio taisykles pažeidė aštuonis kartus, visais atvejais režimo bei elgesio taisyklių pažeidimai buvo padaryti 2018-2019 metais, o skatintas jis buvo šešis kartus, iš jų keturis kartus buvo skatintas 2017 metais, po vieną kartą 2018 metais (tuomet buvo padaryti aštuoni nustatyto režimo reikalavimų bei elgesio taisyklių pažeidimai) ir 2020 metais. Pažymėtina, kad nuteistasis savo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje pradėjo keisti pozityvia linkme tik tuomet, kai iki termino, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, pradžios liko mažiau nei vieneri metai. Šis faktas leidžia manyti, kad nuteistojo pozityvius elgesio pokyčius nulėmė ne jo sąmoningas pasiryžimas laikytis nustatytų elgesio taisyklių, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį.
16. Šio procesinio sprendimo 15 pastraipoje padarytą išvadą sustiprina ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys. Iš socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų matyti, jog H. G. nepakankamai įvertina savo veiksmus ir jų pasekmes, stokoja problemų identifikavimo bei jų sprendimų įgūdžių, taip pat yra stebimas ir nevisiškai tinkamas požiūris į nusikalstamumą, priežiūrą bei visuomenę. Nuteistasis tik esant išoriniam palaikymui geba analizuoti, išskirti pagrindinius dirgiklius, skatinančius nusikalsti, generuoti alternatyvų veikimą panašiose situacijose. Nuteistojo motyvacija keisti probleminį elgesį nėra pakankama, susidūrus su nepalankiomis situacijomis, motyvacija siekti asmeninių pokyčių gali mažėti, jam reikia nuolatinio paskatinimo. Šios aplinkybės, vertinant jas su anksčiau aptartais faktais, leidžia pagrįstai abejoti dėl to, kad nuteistojo elgesys šiuo metu gali būti keičiamas teigiama linkme neizoliavus jo nuo visuomenės.
17. Žemesnysis teismas, remdamasis nuteistojo asmens byloje užfiksuotais duomenimis, tiksliai pastebėjo, kad nors H. G. ir įgijo profesinę kvalifikaciją, tačiau jis dirbo tik besimokydamas (duomenys neskelbtini) centre. H. G. būdingas dviprasmiškas požiūris į darbą, t. y. nuteistasis vertina darbinį užimtumą laisvėje, tačiau darbui pataisos įstaigose reiškė skeptišką požiūrį. Jis yra atsisakęs pataisos įstaigos administracijos pasiūlyto mokamo darbo, yra trauktas drausminėn atsakomybėn už tai, jog be priežasčių atsisakė atlikti darbus pagal sudarytą nuteistųjų grafiką dėl bendro naudojimo patalpų tvarkymo. H. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėl galimybės įsidarbinti iniciatyvą parodė tik 2021 m. birželio 3 d., anksčiau į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti nėra kreipęsis. Pažymėtina ir tai, kad darbinė veikla yra susijusi ir su galimybe atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, o siekis atlyginti nusikaltimais padarytą žalą (šiuo atveju tokio siekio trūkumas) iš dalies parodo ir nuteistojo požiūrį į vykdytinas pareigas. Žemesnysis teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo nenoras įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, pasyvumas ieškant galimybių dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu rodo, jog jis vadovaujasi neformaliomis, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Ši aplinkybė neigiamai apibūdina nuteistąjį. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad nuteistasis laisva valia nesinaudojo turėtomis galimybėmis mažinti dinaminius veiksnius, turinčius poveikį jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui. Duomenų apie skunde nurodomą nuteistojo vykdomą kažkokią individualią veiklą nėra.
18. BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaiga pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Tokia informacija nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta. Sutikti su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad socialinio tyrimo išvada buvo surašyta galimai neobjektyviai, nėra jokio pagrindo. Taip pat niekuo nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, kad socialinio tyrimo išvadoje buvo padarytos nepagrįstos, bendro pobūdžio ir nesuprantamos išvados. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šios išvados yra pagrįstos iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jos atlikimo metu surinktais ir nuteistojo elgesį apibūdinančiais duomenimis, kurie yra užfiksuoti nuteistojo asmens byloje bei pačioje socialinio tyrimo išvadoje. Taip pat visiškai akivaizdu, kad iš nuteistojo tikimasi nuoseklaus sąmoningo elgesio pokyčio, kuris būtų pagrįstas realiais veiksmais, pozityvia linkme.
19. Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, H. G. kriminogeninių poreikių, sričių įverčiai išlieka nepakitę, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Tvirtinti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio dinamika laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra vertintina kaip dvejopa, pozityvia linkme nuteistojo elgesys pradėjo keisti tik pakankamai neseniai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nuteistasis turi visas teisės aktuose numatytas galimybes imtis veiksmų, kurie patvirtins, jog jo elgesio pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio ir jie tęsis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir jam pasibaigus.
20. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs H. G. nusikalstamo elgesio rizikos kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 59-191, kuriuo buvo atsisakyta H. G. taikyti lygtinį paleidimą. Dėl šios priežasties nuteistojo gynėjo advokato skundas yra atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo H. G. gynėjo advokato skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.