- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 1K-751-211-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
teismo posėdyje, nagrinėdama įtariamojo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nevedusio, aukštojo išsilavinimo, neteisto, įtariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 25 str. 4 d. 199² str. 1 d., gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutarties, kuria R. G. paskirtas suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, pažeidžiant nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, realizavo akcizais apmokestinamas prekes, o būtent:
M. T. (M. T.) ir V. M. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o jis, R. G., pravarde „Rička“, S. L., pravarde „Nosis“, P. B. (P. B.), V. H. (V. H.), A. G. (A. H.), Z. J. (Z. J.), pravarde „Zbynia“, V. S., pravardėmis „Valduk“, „Poliačiok“, E. M. (E. M.), pravarde „Malyj“, P. P., pravardėmis „Poviliukas“, „Šliapa“, A. S. (A. S.), pravarde „Tolstyj“, J. T. (J. T.), N. B., O. K. (O. K.), pravarde „Miagkij“, A. G. (A. G.), pravarde „Arkaša“, A. L. (A. L.), pravarde „Legenda“, A. Z. (A. Z.), pravardėmis „Ryžij“, „Kaštanka“, V. M. (V. M.), pravarde „Kolobok“, V. S. (V. S.), pravarde „Barsuk“, M. M., A. J., V. F. (V. F.), M. S., B. L. (B. L.), A. U., Vytautas J. L., A. V., S. V., E. T., A. S., A. J., R. R., V. V., V. L. (V. L.), A. M., V. S., V. S. (V. S.), V. S., E. S., S. U., V. L. (V. L.), V. D. (V. D.), J. A., D. Ž., G. Ž., D. C. dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
ne vėliau kaip 2005 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. T. ir V. M., turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, Lietuvos Respublikoje organizavo nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199, 199², 216 straipsniuose, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės gabenti privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumą, pažeidžiant nustatytą tvarką įgyti, laikyti, gabenti, realizuoti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, o taip pat, siekiant nuslėpti ir įteisinti iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus atlikti su šiais pinigais susijusias finansines operacijas, sudaryti sandorius ir tokius pinigus naudoti ūkinėje, komercinėje veikloje bei į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kartu įtraukė jį, R. G., S. L., P. B., V. H., A. G., Z. J., V. S., E. M., P. P., A. S., J. T., N. B., O. K., A. G., A. L., A. Z., V. M., V. S., M. M., A. J., V. F., M. S., B. L., A. U., V. J. L., A. V., S. V., E. T., A. S., A. J., R. R., V. V., V. L., A. M., V. S., V. S., V. S., E. S., S. U., V. L., V. D., J. A., D. Ž., G. Ž., D. C., vadovavo šiems asmenims, nurodydami dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje, daryti sunkius nusikaltimus.
Nusikalstamo susivienijimo nariai tiek betarpiškai, tiek ryšio priemonėmis, specialiai įgytomis nusikalstamų veikų darymui, palaikė glaudžius ir ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikė pasiskirstę vaidmenimis. Organizavę nusikalstamą susivienijimą ir įtraukę į jo veiklą aukščiau nurodytus asmenis, M. T. ir V. M. betarpiškai vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai ir jo narių daromiems nusikaltimams, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis, o būtent nurodė Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje už bendras nusikalstamo susivienijimo pinigines lėšas įgyti ir specialiai tam skirtose saugyklose (sandėliuose) laikyti cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, cigarečių gabenimui už bendras nusikalstamo susivienijimo pinigines lėšas įgyti krovininius automobilius, puspriekabes, jose ir gabenamuose kroviniuose įrengti slėptuves, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje į atvykusių iš Lietuvos Respublikos vilkikų puspriekabes pakrauti Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje įgytas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės atgabenti į Lietuvos Respubliką, gabenti cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, iškrauti specialiai šiam tikslui išnuomotose ar įgytose saugyklose (sandėliuose) ir jas realizuoti. M. T. ir V. M., siekdami iš nusikalstamos veiklos gautus pinigus nuslėpti ir juos įteisinti, perduodavo nusikalstamo susivienijimo nariams pinigines lėšas ir nurodydavo su jomis atlikti finansines operacijas, sudaryti sandorius bei naudoti juos ūkinėje, komercinėje veikloje ir tokiu būdu tokias pinigines lėšas legalizuoti, tame tarpe įsigyjant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Be to, nusikalstamo susivienijimo vadovai M. T. ir V. M., teisėsaugos pareigūnams sulaikius nusikalstamo susivienijimo narius bei neteisėtai laikomas ar gabenamas cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, nusamdydavo jiems teisinę gynybą teikiančius advokatus, už kurių paslaugas apmokėdavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.
Vykdydami nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų M. T. ir V. M. nurodymus, jis, R. G., S. L., P. B., V. H., A. G., Z. J., V. S., E. M., P. P., A. S., J. T., N. B., O. K., A. G., A. L., A. Z., V. M., V. S., M. M., A. J., V. F., M. S., B. L., A. U., V. J. L., A. V., S. V., E. T., A. S., A. J., R. R., V. V., V. L., A. M., V. S., V. S., V. S., E. S., S. U., V. L., V. D., J. A., D. Ž., G. Ž., D. C. Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje už bendras nusikalstamo susivienijimo pinigines lėšas įgydavo ir specialiai tam skirtose saugyklose (sandėliuose) laikydavo cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, cigarečių gabenimui skirtose puspriekabėse, gabenamuose kroviniuose įrengdavo slėptuves, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje į atvykusių iš Lietuvos Respublikos vilkikų puspriekabes pakraudavo cigaretes su trečiųjų valstybių banderolėmis, jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės atgabendavo į Lietuvos Respubliką, gabendavo cigaretes Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, iškraudavo specialiai šiam tikslui išnuomotose ar įgytose saugyklose (sandėliuose) ir jas realizuodavo. Taip pat nusikalstamo susivienijimo nariai, vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovų M. T. ir V. M. nurodymus ir gavę iš pastarųjų nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, atliko finansines operacijas, sudarė sandorius bei naudojo tokias lėšas ūkinėje, komercinėje veikloje, įgijo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto.
R. G. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Be to, jis, R. G., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, veikdamas bendrai su M. T., V. M., A. S., V. S., Z. J., A. Z., P. P., O. K., E. M., S. L., pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos dienos iki 2011 m. gegužės 19 d., 18 val., aikštelėje, esančioje Jankiškių g. 43A, Vilniuje, stovinčioje puspriekabėje „Krone“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė akcizais apmokestinamas prekes – 161170 pakelių cigarečių „Premjer“ ir „Fest“ su trečiųjų valstybių banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 1168128,40 litai.
R. G. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, požymių.
Įtariamajam R. G. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikui, teismui nustačius, kad faktinių duomenų pakanka manyti jį nusikaltus, taip pat teismui manant, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, trukdys procesui bandydamas paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, derindamas parodymus tarpusavyje, sunaikindamas ir paslėpdamas daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme (LR BPK 122 str. 1 d. 2 p.), taip pat manant, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus (LR BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Įtariamojo gynėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-25 nutartį. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes surašyta nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų reikalavimų. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis visiškai nepagrįsta, kadangi joje daromos teismo prielaidos, nepagrįstos absoliučiai jokiais ikiteisminio tyrimo duomenimis, o vien 2011-11-23 pranešimo apie įtarimą R. G. tekstu. Taip pat ši nutartis neteisėta dar ir todėl, kadangi ji priimta ir surašyta pažeidžiant galiojančias LR BPK 4 str. 1 d., taip pat 122 str. 6 d., 7 d. nuostatas, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50.
Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam susipažinus su prokuroro pateikta vadinama medžiaga, paaiškėjo, kad ji sudaryta iš visos eilės kitų baudžiamųjų bylų procesinių dokumentų kopijų. Tokiu būdu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateikta absoliučiai nieko bendro su pateiktu įtarimu R. G. neturinčių baudžiamųjų bylų, vykdytų Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau MKT) ikiteisminiuose tyrimuose kopijos, o taip pat tik 2011-05-31 prokuratūros pavedimas MKT atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-136-11 pagal LR BK 199² str. 1 d. dėl vilkike Renault v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabėje v/n (duomenys neskelbtini) aptiktų cigarečių Primjer ir Fest, kurios minimos R. G. įtarime. Taip pat 23 lapų apimties 2011-05-19 UAB „Posūkis“ automobilių stovėjimo aikštelėje aptikto minėto vilkiko su puspriekabe apžiūros protokolo su fotolentele Nr. 1 kopija, automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutarčių kopijos, taip pat UAB „Maxima LT“ MKT Vilniaus skyriaus prašymas pateikti parduotuvės filmuotą medžiagą kopija, Maxima kasos kvito kopija ir viskas. Gynėjo nuomone, šiose išvardintose kopijose apie R. G. bent kokius neteisėtus veiksmus nėra nei vieno žodžio, nekalbant jau apie nusikaltimo, numatyto LR BK 249 str. 1 d. padarymą, o taip pat būtinybę prokurorui pagrįsti kiekvieną suėmimo pagrindą atskirai. Gynėjo teigimu, apylinkės teismo padaryta išvada, remiantis visa ta medžiaga, kad R. G. galėjo padaryti įtarime nurodytas nusikalstamas veikas yra absoliučiai tikrovės neatitinkantis ir neteisėtas teiginys, esantis akivaizdžiausia klaidinga prielaida.
Šalies argumentai
Įtariamojo R. G. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, paskirdamas įtariamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nutartyje tiesiog perašė LR BPK 119 str. dispoziciją, deklaratyviai nurodant, jog kardomoji priemonė – suėmimas įtariamajam skirtina, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, teismas paprasčiausiai nutartyje perašė dar vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų – trukdymą procesui ir pažeidžiant LR BPK 122 str. 3 d. nuostatas, nenurodė, kokie konkrečiai duomenys teismui duoda pagrindą manyti, kad R. G. gali trukdyti procesui. Taip pat, pasak įtariamojo R. G. gynėjo, teismas nutartyje perrašė ir dar vieną pagrindą bei pateikė kitą savo jokia bylos medžiaga nepagrįstą prielaidą – griežtos bausmės grėsmė gali būti priežastis R. G. vengti baudžiamosios atsakomybės teismo nenurodomais neteisėtais būdais. Gynėjo nuomone, visiškai nepagrįstai teismo argumentuojamas ir paskutiniojo, suėmimo skyrimą galinčio sąlygoti, procesinio pagrindo – naujų nusikaltimų darymas buvimas. Tai vėl gi daroma nepaisant LAT senato nutarimo Nr. 50 reikalavimų.
Gynėjas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas ar reikia R. G. skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, privalėjo atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, t.y. į įtariamojo asmenį charakterizuojančius duomenis, išsilavinimą, į tai ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisėtas pajamas, į jo amžių, šeimynines aplinkybes ir kitas aplinkybes, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties to nepadarė, nors į teismo posėdį buvo pateikti visi konkretūs įrodymai, charakterizuojantys R. G..
Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo R. G. gynėjo skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121, 122 str. reikalavimus.
Pirmos instancijos teismo išvada, kad kardomoji priemonė įtariamajam R. G. turi būti skiriama, nes yra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad jis gali būti nusikaltęs, yra teisinga, tą patvirtina šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti faktiniai duomenys: procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti duomenys, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūrų medžiaga, specialisto išvados, liudytojų, įtariamųjų parodymai bei kita bylos medžiaga.
Išnagrinėjus įtariamojo R. G. gynėjo skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos yra, suėmimas paskirtas pagrįstai. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam R. G. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., tai yra, teismui manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje minėti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog R. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nors pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad įtariamasis R. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, dirba, tačiau kita vertus, jis nevedęs, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su veiksmais, atliktais užsienio valstybėse, todėl yra pagrindas teigti, jog įtariamasis turi ryšių užsienyje, kas didina tikimybę, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo proceso. R. G. yra įtariamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 25 str. 4 d. 199² str. 1 d. ir tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 249 str. 1 d., už kuriuos įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu asmuo yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, t. y., tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisėtas pajamas, yra aukštojo išsilavinimo, neteistas, yra svarbios, tačiau nepakankamos, kad jomis remiantis būtų galima naikinti šį kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą. Esant minėtoms aplinkybėms, ikiteisminio tyrimo teisėja padarė pagrįstą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis R. G., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 2 p., tai yra, kad įtariamasis gali trukdyti procesui. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, šis suėmimo pagrindas šiai dienai egzistuoja. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje įtarimai yra pareikšti R. G., yra didelės apimties, daug įtariamųjų, ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, įtariamajam R. G. inkriminuojami nusikaltimai yra susiję su pačia sunkiausia ir sudėtingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, kuriame bendrininkai susieti ilgalaikiais hierarchiniais ryšiais ir turi vaidmenų bei užduočių pasiskirstymą. Kaip nurodo prokuroras, šiuo metu atliekami visi būtini procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti visus ikiteisminiam tyrimui reikšmingus duomenis, surinkti visus daiktus ir dokumentus, reikšmingus šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme, tai stengiamasi padaryti per kuo trumpesnį laiką. Esant šioms aplinkybėms, pagrįsta ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada, kad įtariamajam R. G. paskyrus kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu ir taip neužtikrinus jo visiškos izoliacijos nuo kitų įtariamųjų bei liudytojų, jis, siekdamas išvengti bausmės, tiek betarpiškai, tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis gali susisiekti ir bandyti paveikti kitus įtariamuosius ar liudytojus, derinti parodymus tarpusavyje, sunaikinti ir paslėpti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme, ir tokiu būdu trukdyti procesui (LR BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Įtariamasis R. G. įtariamas tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, kurie susiję su nusikalstamu praturtėjimu. Tai patenka į LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip nurodo prokuroras, galimai veikos nebuvo atsitiktinės, truko ilgą laiką ir buvo suplanuotos. Todėl, pagrįstai atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad įtariamasis įtariamas ne atsitiktinių, o gerai suplanuotų nusikaltimų padarymu, apylinkės teismas suėmimą paskyrė ir vadovaujantis tuo pagrindu, jog R. G., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimas paskirti įtariamajam R. G. kardomąją priemonę – suėmimą motyvuotas ir pagrįstas, laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, įtariamojo asmenybę, ikiteisminio tyrimo stadiją, todėl kardomoji priemonė nėra per griežta.
Esant anksčiau aptartiems Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytiems suėmimo skyrimo pagrindams, taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų bei tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti įtariamojo R. G. gynėjo skundą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.