Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiajai specialistei D. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neįgalus, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d.,

kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d. ir 307 str. 3 d.;

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 307 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Šiame epizode Z. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino reikalavęs iš nukentėjusiosios K. Ž. pinigų, o vėliau dalį jų ir paėmęs, tačiau teigdamas, kad K. Ž. buvo jam skolinga, Z. T. iš esmės teigia, kad jis ne prievartavo K. Ž. turtą, o savavaldžiavo. BK 181 str. 1 d. numatytas turto prievartavimas padaromas tada, kai kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir panaudodamas psichinę prievartą, savo ar kitų asmenų naudai verčia nukentėjusįjį atlikti tam tikrus turtinius veiksmus. Turto prievartavimo atveju vertimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti visada yra neteisėtas – nesusijęs su jokiais turtiniais santykiais. Paprastai nukentėjusysis elgtis kaip nurodyta aukščiau verčiamas nurodant konkrečią to priežastį, pavyzdžiui mokėti pinigus už tai, kad turi pajamas ir gerai uždirba, už ramų gyvenimą, už pagrobtą turtą ir kt. Paprastai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų turtą. Turto prievartavimas laikomas baigtu tada, kai panaudojant psichinę prievartą, tame tarpe ir grasinant panaudoti fizinį smurtą, pateikiamas reikalavimas atlikti tam tikrus turtinius veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Tuo tarpu savavaldžiavimas panaudojant psichinę prievartą (BK 294 str. 2 d.) padaromas kai kaltininkas vykdo teisėtus savo ar kito asmens turtinius interesus neteisėtomis (įstatymuose nenumatytomis) priemonėmis. Kaip matyti, esminis požymis, skiriantis turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo, yra kaltininko turtinės pretenzijos teisėtumas. Savavaldžiavimo atveju kaltininko turtinės pretenzijos yra teisėtos, o turto prievartavimo atveju – ne.

Šių proceso dalyvių parodymai yra nuoseklūs, jie neprieštarauja tarpusavyje, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ir minėti liudytojai būtų susipykę su kaltinamuoju ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti jį ir kaltinti šio nusikaltimo padarymu. Tokių aplinkybių kaltinamasis Z. T. iš esmės taip pat nenurodė. Tokiu būdu nesiremti nukentėjusiosios K. Ž. ir liudytojų G. G. bei D. Ž. parodymais teismas neturi pagrindo.

Gi pats Z. T. nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui nepateikė jokių dokumentų, galinčių patvirtinti, jog jis iš tiesų paskolino pinigus K. Ž.. Byloje taip pat nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kad Z. T. galėjo patirti kokias nors išlaidas organizuodamas K. Ž. kelionę į Angliją fiktyviai santuokai tuo metu, kuomet ji buvo sutikusi ten vykti. Taip pat neįtikinamai atrodo ir tai, kad turintis pakankamą gyvenimišką patirtį Z. T. taip paprastai, be jokių paskolos suteikimą patvirtinančių dokumentų, pakankamai didelę pinigų sumą būtų paskolinęs K. Ž. – jis ją pažinojo trumpai, ir pagal duomenis byloje, jokių bendro gyvenimo tikslų jiedu nepuoselėjo. Be to, Z. T. nėra žmogus gyvenantis pasiturimai ar prabangiai, yra tik iš dalies darbingas, todėl tokia suma pinigų jam yra pakankamai reikšminga, kad ją šiaip paprastai paskolinti iš esmės mažai pažįstamam asmeniui. Tikint Z. T. parodymais apie K. Ž. paskolintus 4000 litų, būtų labai sunku paaiškinti jo paties elgesį, kuomet jis, jo teigimu tuo metu jau būdamas K. Ž. kreditoriumi ir matydamas, kad K. Ž. vengia jo, vietoje kreipimosi į atitinkamas institucijas ir reikalavimo grąžinti 4000 litų skolą, pasiūlė jai dar daugiau pinigų – 50 svarų (2011-01-13 13.25 val. išsiųsta SMS žinutė), o vėliau ir 6000 litų (2011-01-17 08.28 val. išsiųsta SMS žinutė) (1 t., 33, 34 b.l.), ir tik K. Ž. atsisakius vykti į Angliją fiktyviai santuokai, o tuo pačiu jai pasiūlytų 50 svarų ir 6000 litų, pranešė nukentėjusiajai apie tai, kad ji skolinga jam 4000 litų ir pradėjo reikalauti grąžinti neva tai šią skolą (1 t., 34, 35 b.l.). Teismo manymu, pakankamai didelės pinigų sumos siūlymas asmeniui, kuris ir taip yra skolingas nemažą pinigų sumą, tačiau vengia bendrauti ir grąžinti skolą, būtų neadekvatus. Pagaliau, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad reikalaudamas pinigų iš K. Ž., pastarajai net kelis kartus klausiant už ką ji jam skolinga, Z. T. negalėjo nurodyti konkrečiai kur ir kada jis paskolino jai pinigus (1 t., 34–37 b.l.).

Nors kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme bandė įtikinti, kad 4000 litų jis nukentėjusiajai buvo paskolinęs ir reikalavo šių pinigų kaip skolos, 2011-02-02 po 17.49 val. vykusio pokalbio su K. Ž. metu jis įvardino tikrąją nukentėjusiosios „įsiskolinimo“ priežastį – jis nukentėjusiajai aiškino, kad jos skolos atsirado dėl to, jog jai atsisakius vykti į Angliją fiktyviai santuokai jis pavedė daug žmonių, dėl to atsirado skolos ir už tokius dalykus yra mokama (1 t., 107–108, 118–124). Būtent taip savo tariamą skolą suprato ir pati nukentėjusioji K. Ž..

Kaltinamoji J. Ž. tvirtino žinojusi tik iš Z. T. pasakojimo apie kažkokios skolos faktą, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, nurodančių paskolos K. Ž. suteikimo aplinkybes, ji taip pat negalėjo nurodyti. Akivaizdu, kad kaltinamojo Z. T. ir liudytojos J. Ž. parodymai apie tai, kad K. Ž. realiai buvo skolinga kaltinamajam iš esmės prieštarauja aukščiau jau aptartiems bylos faktiniams duomenims. Atsižvelgęs į tai bei įvertinus, kad Z. T. ir J. Ž. šios veikos padarymo metu gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį ir yra tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, jų parodymai vertinami kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė pozicija ir noras palengvinti procesinę jo padėtį, ir todėl atmetami.

Byloje yra pakankamai duomenų, kad Z. T., iš pradžių reikalaudamas K. Ž. skristi į Angliją fiktyviai santuokai, o vėliau sumokėti pinigus, ėmė grasinti jai fiziniu smurtu (pvz. 2011-01-13 17.45 val. SMS žinutė „Tau į dantis tuoj duosiu po liubomu“; 2011-01-16 10.38 val. SMS žinutė „... Dazniausiai tokie buna pasalinami. Reikėjo galvoti ką darai...“; 2011-01-17 9.41 val. SMS žinutė „... mergyt už tokius lt atsiras daug kas norės ją (skolą) iš tavęs paimt. O gal nežinai kaip jos išmušamos? Tai sužinosi...“), o taip pat grasino perduoti ją kitiems asmenims ir taip priversti ją verstis prostitucija (2011-01-14 12.12 val. SMS žinutė) (1 t., 33–35 b.l.). Teisme K. Ž. parodė, kad ji bijojo Z. T., todėl kurį laiką gyveno pas savo tetą. Akivaizdu, jog nukentėjusioji buvo įbauginta ir į policiją kreipėsi dėl prieš ją Z. T. panaudotos psichinės prievartos.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus byloje surinktus duomenis ir pripažinęs juos įrodymais, teismas konstatuoja, jog tarp K. Ž. ir Z. T. nebuvo jokių turtinių santykių ir kaltinamasis, ėmęs reikalauti iš nukentėjusiosios tariamos skolos, pareiškė jai absoliučiai neteisėtas turtines pretenzijas. Suprasdamas, jog jis neturi jokių teisių į nukentėjusiosios turtą, Z. T. atvirai, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas sumušti nukentėjusiąją arba perduoti ją kitiems asmenims ir taip priversti ją verstis prostitucija), reikalavo iš nukentėjusiosios perduoti 4000 litų ir gavo dalį jų – 500 litų. Todėl kaltinamasis turtą užvaldė turto prievartavimo būdu, jo veika šiame epizode tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 str. 1 d.

Kaltinime nurodyta, kad Z. T. nusikalstama veika truko nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. vasario 2 d. Jau minėta, kad BK 181 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Tai reiškia, kad ji laikoma baigta nuo visų jos sudėties elementų atsiradimo momento. Konkrečiai šiuo atveju visi BK 181 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties elementai atsirado iš kart po 2011-01-17 9.09 val. SMS žinutėje Z. T. išreikšto turtinio reikalavimo – reikalavimo perduoti pinigus, pridengto prašymu grąžinti skolą (1 t., 34 b.l.). Atsižvelgus į tai, kaltinime nurodytas aptariamos veikos padarymo laikotarpis patikslinamas nurodant, kad Z. T. K. Ž. turtą prievartavo laikotarpiu nuo 2011-01-17 iki 2011-02-02.

Kaltinamasis Z. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį televizijoje „KTV“ perskaitė žinutę apie tai, kad dvi 18 metų merginos ieško materialinės paramos. Jis parašė SMS žinutę nurodytu telefonu, susitarė susitikti. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) susitiko su J. G. ir A. D., kurioms prisistatė Tomu. Į susitikimą atvažiavo vienas, be J. Ž.. J. G. ir A. D. jam pasakė, kad jos yra pilnametės. Jam pasirodė, kad joms yra 19–20 metų, todėl pasiūlė joms vykti į Angliją, ten fiktyviai susituokti ir už tai gavus pinigų grįžti į Lietuvą. J. G. ir A. D. su jo pasiūlymu sutiko, tačiau jam pasakius, kad pinigų už fiktyvią santuoką reikės palaukti, J. G. jam pasakė, kad pinigų jai reikia dabar. Tada J. G. ir A. D. išreiškė norą užsiimti prostitucija Lietuvoje, todėl jis pasisiūlė joms paieškoti vyriškių, nuvežti pas juos ir už tai paprašė duoti jam 30 procentų už prostituciją gautų pinigų automobilio degalams. Susisiekti su jomis jis (Z. T.) susitarė SMS žinutėmis. Daugiau su A. D. jis susitikęs nebuvo. Vyriškių, norinčių lytiškai santykiauti jis ieškojo per televiziją „KTV“. Pamena, kad buvo trys vyriškiai, pas kuriuos jis vežė J. G.. Su vyriškiais jis bendravo SMS žinutėmis. Vienas vyriškis gyveno (duomenys neskelbtini). Pas šį vyriškį J. G. jis vežė du kartus, tačiau dalį pinigų, gautų už lytinius santykius su šiuo vyriškiu – 50 litų – J. G. jam davė tik vieną kartą. Antras vyriškis buvo baltos spalvos (duomenys neskelbtini), susitikimo metu stovėjusios (duomenys neskelbtini), vairuotojas, iš kurio dalį už lytinius santykius gautų pinigų – 50 litų – J. G. taip pat padavė jam (Z. T.). Trečias vyriškis J. G. paėmė nuo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, tačiau tąkart J. G. su minėtu vyriškiu tik pasivažinėjo, o pinigų už lytinius santykius jam (Z. T.) nedavė. Iš viso už tai, kad surado vyriškius ir nuvežė J. G. lytiniams santykiams su jais, iš J. G. jis gavo 100 litų. Vežant J. G. pas minėtus vyriškius, jo automobilyje kartu buvo ir J. Ž., tačiau apie tai, kad jis veža J. G. lytiniams santykiams, ji (J. Ž.) nežinojo – automobilyje su J. G. apie tai jis nekalbėjo, pinigus J. G. jam palikdavo automobilyje ant sėdynės, o J. Ž. jis sakydavo, kad J. G. yra jo draugė, kuri paprašė jo pavežti.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2011 m. sausio mėnesį jos draugė A. D. parašė skelbimą į televiziją, kad 2 merginos ieško lytinių santykių už paramą. Apie tokio skelbimo padavimą A. D. kažkada anksčiau buvo užsiminusi, bet ji negalvojo, kad A. D. tai padarys. Tik po skelbimo padavimo, einant į mokyklą A. D. pasakė jai, kad ji paskelbė tokią informaciją ir vaikinas vardu Tomas siūlo susitikti. Skelbime buvo nurodytas A. D. telefono numeris. Į susitikimą prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) A. D. atvažiavo Z. T., prisistačiusio Tomu, automobiliu, kuriame taip pat buvo ir J. Ž.. Šio susitikimo metu Z. T. pasiūlė jai ir A. D. už 4000 Lt vykti į Angliją, ten susituokti ir grįžti atgal. Ji nesutiko, todėl Z. T. pasiūlė užsiimti prostitucija ir pažadėjo surasti joms vyriškių, norinčių lytiškai santykiauti už pinigus. Taip pat Z. T. nurodė kada ir kokią pinigų sumą jos turėtų paimti iš klientų, kokią už lytinius santykius gautų pinigų dalį jos turėtų atiduoti jam už surastus vyriškius. Visą šį pokalbį girdėjo J. Ž., kuri pritardavo Z. T. ir padrąsindavo jas su A. D.. Ji (J. G.) su Z. T. pasikeitė telefono numeriais. Iš viso ji, Z. T. žinant, su nepažįstamais vyriškiais už pinigus santykiavo keturis kartus. Dalį už tai gautų pinigų – apie 100–150 Lt, ji perdavė Z. T.. Visus kartus, kuomet ji buvo vežama pas vyriškius ir iš jų, Z. T. buvo kartu su J. Ž.. Su Z. T. bendravimas buvo geranoriškas. Z. T. ir J. Ž. žinojo, kad ji nepilnametė, nes ji sakė jiems, kad jai tik bus 18 metų. Pilnamete jiems prisistatė tik A. D.. Asmens dokumentų nei Z. T., nei J. Ž. parodyti neprašė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. G. parodė vietas, kuriose ji susitiko su Z. T., buvo su vyriškiais, su kuriais ji turėjo lytiškai santykiauti ir santykiavo už pinigus bei patvirtino kitus savo parodymus (2 t., 27–32 b.l.).

Gimimo išrašo Nr. 18 nuorašas patvirtina, kad J. G. gimė 1995-05-25 ir 2011 m. sausio 19 – 23 dienomis jai buvo 15 metų, t. y. ji buvo nepilnametė (2 t., 36 b.l.).

Liudytoja A. D. parodė, kad su J. G. susipažino 2011 m. sausio mėnesį. J. G. jai skundėsi dėl prastų gyvenimo sąlygų, todėl ji pasiūlė J. G. užsiimti prostitucija. Skelbimą apie tai, kad 2 merginoms reikalinga materialinė pagalba, į televiziją „KTV“ patalpino ji. Į šią SMS žinutę jai atsakęs asmuo pasiūlė susitikti. Į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) vyšninės spalvos automobiliu atvažiavo Z. T. ir J. Ž.. Automobilį vairavo Z. T.. Tada jie trise nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur susitiko su J. G.. Įlipus J. G. į automobilį, kažkuris iš kaltinamųjų – ar Z. T., ar J. Ž. – siūlė joms neužsiiminėti prostitucija Lietuvoje, o vietoje to važiuoti į užsienį fiktyviai tuoktis ir už tai gavus pinigus grįžti į Lietuvą. J. G. sutiko. Tačiau vėliau pokalbio metu Z. T. sužinojo, kad J. G. yra nepilnametė, kad jai 17 metų ir 8 mėnesiai. Todėl Z. T. pasiūlė joms iki J. G. pilnametystės užsiimti prostitucija Lietuvoje, o J. G. sulaukus pilnametystės važiuoti į užsienį tuoktis. Z. T. pažadėjo joms surasti vyriškių, norinčių lytinių santykių už pinigus, nurodė kada ir kiek pinigų paimti iš vyriškių už lytinius santykius, kokią gautų pinigų dalį jos turėtų atiduoti Z. T. už surastus vyriškius. Vėliau iš Z. T. ji gavo SMS žinutę, kuria jai buvo pasiūlyta teikti seksualines paslaugas, tačiau ji seksualinių paslaugų niekam neteikė. Su Z. T. ir J. Ž. daugiau ji susitikusi nebuvo ir su jais nebebendravo.

Liudytojas D. Ž. parodė, jog tiriant K. Ž. pareiškimą buvo nustatyta, kad Z. T. užverbavo 2 merginas – J. G. ir A. D., kurias intymioms paslaugoms pardavinėja klientams ir už tai gauna dalį pinigų. Apklaustos J. G. ir A. D. patvirtino, kad Z. T. ieškojo joms klientų ir organizavo jų bei klientų susitikimus lytiniams santykiams, kad už tai gautų pinigų dalį palikdavo merginoms, o kitą dalį pasiimdavo pats. Vienas toks atvejis buvo, kai vykdydamas slaptą sekimą matė, kaip Z. T. su J. Ž. vežė J. G. į susitikimą su klientu. Tąkart Z. T. J. G. paėmė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir vyšninės spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Ten J. G. išlipo iš automobilio ir privažiavus sidabrinės spalvos automobiliui (duomenys neskelbtini) įsėdo į jį. Iš minėtos aikštelės pirmas išvažiavo (duomenys neskelbtini), o po to – (duomenys neskelbtini).

Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad 2011 m. sausio 21 d. apie 19 val. Z. T. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini), netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini). Šiame automobilyje priekinėje keleivio vietoje sėdi mergina, ar moteris su balta megzta kepure. Į stebimą automobilį įlipa maždaug 15–17 metų amžiaus mergina (J. G.). Po to minėtas automobilis nuvyksta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Čia iš Z. T. automobilio J. G. perlipo į toje pat aikštelėje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada abu minėti automobiliai iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja. 19.36 val. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžta į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę. Šiame automobilyje sėdi J. G.. Po to šis automobilis nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Netrukus į šią aikštelę atvyko ir Z. T. vairuojamas automobilis. Tada J. G. išlipo iš automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdo į Z. T. vairuojamą automobilį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilyje (duomenys neskelbtini) taip pat sėdėjo ir moteris su balta megzta kepure (1 t., 155–156 b.l.).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2011 m. sausio 21 d. nuo 23 val. buvo namuose. Savo automobilio jis neturi, tačiau yra vairavęs savo mamos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su J. G. link (duomenys neskelbtini) kaimo nevažiavo, prie tvenkinio nebuvo ir lytinių santykių su ja neturėjo ir neketino turėti.

Liudytojas E. P. parodė, kad su J. G. susipažino SMS žinutėmis per televizijoje „KTV“ patalpintus skelbimus. Savo namuose su ja lytiškai santykiavo vieną kartą, už tai jai sumokėjo 100 Lt. J. G. pas jį buvo atvykusi ir antrą kartą, tačiau tąkart jiedu lytiškai nesantykiavo. J. G. jam sakė, kad jai jau 18 metų.

Kaltinamoji J. Ž. parodė, kad ji dalyvavo susitikime prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuriame Z. T. siūlė J. G. ir A. D. vykti į užsienį fiktyviai santuokai, tačiau ji į šį pokalbį nesigilino, nes jai nebuvo aktualu ir įdomu. Šio susitikimo metu ji negirdėjo, kad Z. T. būtų siūlęs minėtoms merginoms užsiimti prostitucija, padėti joms ieškant vyriškių, norinčių lytinių santykių, ar pavežant jas pas tokius vyriškius. Minėto susitikimo metu ji visąlaik buvo automobilyje, iš jo išlipusi nebuvo. Ji taip pat nesidomėjo, kas tai per merginos ir ką jos su Z. T. turi bendro. Jai nėra žinoma apie tai, kad Z. T. būtų gavęs pinigų iš minėtų merginų už jų prostituciją. Z. T. dažnai paveždavo vienus ar kitus žmones jų prašymu. Tikslių vietų, kur kartu su Z. T. važiavo, kai jis vežė J. G., ji nepamena.

Asmens parodymo atpažinti protokolai patvirtina, kad J. G. atpažino Z. T. kaip asmenį, kuris ją vežiojo pas vyrus lytiniams santykiams už pinigus ir J. Ž. kaip moterį, kuri nuolat būdavo, kai ji susitikdavo su Z. T.; A. D. atpažino J. Ž. kaip moterį, kuri buvo su Z. T. automobilyje per jų pirmą susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (1 t., 177–180, 185–187 b.l.; 2 t., 47–49 b.l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad J. G. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino A. S. kaip asmenį, į kurio vairuojamą automobilį ji įsėdo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji ketino lytiškai santykiauti, tačiau to nedarė, nes jis neturėjo pinigų; J. G. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino E. P. kaip asmenį, pas kurį ji buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini); E. P. atpažino J. G., kuriai už lytinius santykius jis mokėjo pinigus (1 t., 192–194 b.l.; 2 t., 10–12, 21–23 b.l.).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas rodo, kad J. G. iš jai pateiktų telefonų aparatų atpažino telefoną, kurį jai davė Z. T. pokalbiui su klientu palaikyti (2 t., 24–26 b.l.).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Z. T. mobiliojo ryšio telefono adresų knygelėje įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini), įvardytas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. P. (2 t., 135–142 b.l.).

Kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2011 m. sausio 13 d. Z. T. šioje televizijoje patalpino skelbimą, jog „25 metų vaikinas ieško panelių bendravimui“; 2011 m. sausio 19 d. A. D. šioje televizijoje patalpino skelbimą, kad „dvejoms panelėms reikalinga parama“ (3 t., 20–23 b.l.).

Iš kompiuterinės laikmenos apžiūros protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2011-02-25 Z. T. iš savo telefono (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į E. P. telefoną (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė 82 SMS žinutes ir 1 kartą (2011 m. sausio 21 d. 21.10 val.) skambino. Tuo pačiu laikotarpiu E. P. iš savo telefono (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į Z. T. telefoną (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė 115 SMS žinučių ir 1 kartą (2011 m. sausio 22 d. 19.52 val.) skambino (3 t., 25–47 b.l.).

Prostitucija – tai veikla, kuomet asmuo už pinigus arba kitokią turtinę naudą lytiškai santykiauja su kitu asmeniu ar kitaip tenkina kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta dviem alternatyviomis veikomis: 1) pajamų turėjimu iš kito asmens prostitucijos; 2) sąvadavimu prostitucijai. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos – tai bet koks iš prostitucija užsiimančio asmens už šią veiklą gautų pajamų gavimas tam tikro susitarimo su šiuo asmeniu pagrindu. Toks susitarimas su minėta veikla užsiimančiu asmeniu sudaromas tiek priklausomybės ar prievartos būdu, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę (leidimą) verstis prostitucija, už saugumo užtikrinimą, už vežimo, patalpų suteikimo ir kitas jam teikiamas paslaugas. Sąvadavimu suprantamas tarpininkavimas suvedant prostitucija užsiimantį asmenį su asmeniu, pageidaujančiu patenkinti savo lytinę aistrą už materialinį atlygį. BK 307 str. 2 d. įtvirtinta kvalifikuota pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtis, kurios objektyviuosius požymius sudaro ir prostitucijos organizavimas ar vadovavimas jai. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur ir kada turi būti teikiamos lytinės paslaugos, koordinuojant ir kontroliuojant prostitucija užsiimančių asmenų darbą ir kiti veiksmai, užtikrinantys prostitucijos funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Visi aukščiau išdėstyti veiksmai, atlikti su nepilnamečiu asmeniu, kvalifikuojami pagal BK 307 str. 3 d. Aukščiau išdėstytų veikų sudėtys yra formalios – nusikaltimai laikomi baigtais, kai kaltas asmuo pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos arba, prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai atveju – nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios. Visos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų – kaltas asmuo turi suvokti, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, kad tas asmuo yra nepilnametis (BK 307 str. 3 d. atveju), kad jis organizuoja bei vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia kaltininko siekiu gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos ir pelnytis iš jos.

Z. T. iš esmės prisipažino organizavęs J. G. prostituciją (ieškojęs merginų, kurios užsiimtų prostitucija; ieškojęs J. G. vyriškių, norinčių lytinių santykių už materialinį atlygį; nurodęs nukentėjusiajai kur, kada ir su kuo susitikti, į kokį automobilį įsėsti; nustatęs lytinių paslaugų suteikimo vienam klientui trukmę (ne ilgiau kaip vieną valandą), kiek pinigų reikalauti iš klientų ir kiek iš jų atiduoti jam ir t. t.), sąvadavęs (4 kartus vežęs J. G. susitikti su jo surastais vyriškiais, davęs jai savo mobiliojo ryšio telefoną, tuo pačiu ir kliento telefono numerį, bendravimui su klientu) ir pelnęsis iš jos prostitucijos (gavęs 100 litų iš J. G. prostitucijos). Jo parodymus dalyje dėl jo paties veikos patvirtino nukentėjusioji J. G., liudytojai A. D., D. Ž., E. P., slapto sekimo, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti, daiktų apžiūros protokolai. Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Z. T. visiškai suprato, jog jis organizuoja prostituciją, kad J. G. jam perduoti pinigai yra gauti iš jos prostitucijos ir jis norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką Z. T. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime Z. T. nėra tiesiogiai įvardinta , jog jis sąvadavo prostitucijai, tačiau šie veiksmai jam yra inkriminuoti, ir dėl jų savo kaltės kaltinamasis neginčija.

Z. T. neigia žinojęs, kad J. G. veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Byloje esantis J. G. gimimo liudijimas patvirtina, kad nusikalstamos veikos metu J. G. buvo 15 metų. Tačiau sprendžiant Z. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 307 str. 3 d. klausimą vien tik šio fakto nepakanka. Būtina neginčijamai nustatyti, ar Z. T. iš tikrųjų žinojo ar galėjo žinoti, kad nukentėjusioji nusikaltimo metu buvo nepilnametė. Išanalizavus visus su šia aplinkybe susijusius bylos duomenis matyti, kad tik vienintelė nukentėjusioji J. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 160–164, 173–176 b.l.), tiek ir teisiamajame posėdyje iš esmės vienodai tvirtino, jog ji Z. T. sakiusi, jog yra nepilnametė. Liudytoja A. D. apklausta teisme patvirtino šiuos nukentėjusiosios parodymus nurodydama, jog jos kaltinamajam sakiusios, kad J. G. dar nepilnametė ir kad jai iki 18 metų trūksta 4 mėnesių. Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-15 apklausos metu ši liudytoja tvirtino, kad jos abi su J. G. Z. T. nurodė esančios pilnametės (2 t., 41–43 b.l.). Taigi, šios liudytojos parodymai apie šią kvalifikuojančią aplinkybę nėra nuoseklūs.

Kita vertus, pats kaltinamasis Z. T. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai, tik priešingai, nei teigė J. G., rodė, jog A. D. ir J. G. jam pasisakė, kad joms yra po 18 metų (3 t., 81–84, 88–89 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu Z. T. patvirtino šiuos savo parodymus ir nurodė, kad A. D. ir J. G. jam sakė, kad jos yra pilnametės, o jam pačiam pasirodė, jog joms yra 19–20 metų. Liudytojas E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 13–14 b.l.; 3 t., 6–7 b.l.), tiek ir teisiamajame posėdyje davė parodymus, kad J. G. jam taip pat prisistatė pilnamete ir jam atrodė, kad jai 20 metų. Be to, negalima nekreipti dėmesio ir į kitus byloje esančius objektyvius duomenis, rodančius, jog J. G. iš tiesų prisistatinėjo vyresne, nei buvo iš tikrųjų – pagal jos telefono išklotines seka, kad nenustatytam asmeniui, kurio telefono abonentinio numerio pradžia (duomenys neskelbtini), ji prisistatė esanti devyniolikmete (jai rašoma „labu labu, kuo gi tu vardu“, ji tam pačiam abonentui atsako „(duomenys neskelbtini), o tu“ (2 t., 73 b.l Nr. 26 ir 2 t., 76 b.l.. Nr. 129); jai atsakoma „Malonu (duomenys neskelbtini), as (duomenys neskelbtini), kiek tau jei nepaslaptis“, o J. G. atsako „19, o tau“ (2 t., 73 b.l Nr. 24 ir 2 t., 76 b.l.. Nr. 125); jai atsakoma „31“ (2 t., 73 b.l Nr. 23)). Įvertinus visus šiuos duomenis bei tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo pažįstamas su J. G., kyla pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis žinojo ar galėjo žinoti apie J. G. nepilnametystę. Įvertinęs tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais ir visos abejonės turi būti sprendžiamos kaltininko naudai, nesant pakankamai neginčijamų duomenų apie tai, kad Z. T. tikrai žinojo, jog J. G. yra nepilnametė, teismas laiko įrodytu tik tai, jog Z. T. organizavo asmens prostituciją, sąvadavo bei turėjo pajamų iš prostitucijos. Tokiu būdu neįrodžius būtinojo kaltinamojo veiką pagal BK 307 str. 3 d. kvalifikuojančio požymio – kaltininko žinojimo apie tai, kad nukentėjusioji buvo nepilnametė, Z. T. veika perkvalifikuojama iš BK 307 str. 3 d. į BK 307 str. 2 d.

Dėl kaltinimo J. Ž. pagal BK 307 str. 3 d.

J. Ž. pagal BK 307 str. 3 d. yra kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. sausio 23 d., veikdama iš anksto susitarusių asmenų grupėje su Z. T., organizavo nepilnametės J. G. prostituciją ir pelnėsi iš jos, t. y. drauge su Z. T. 4 kartus surado asmenis, kurie pageidavo lytinių santykių už pinigus, nuvežė į susitikimus nepilnametę J. G., ir vėliau gavo iš jos ne mažiau kaip 100 litų, jos gautų už lytinius santykius.

Kaltinamoji J. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dalyvavo susitikime prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuriame Z. T. siūlė J. G. ir A. D. vykti į užsienį fiktyviai santuokai, tačiau į šį pokalbį ji nesigilino, nes jai nebuvo aktualu ir įdomu. Ji negirdėjo, kad Z. T. būtų siūlęs minėtoms merginoms užsiimti prostitucija, siūlėsi padėti joms ieškant vyriškių, norinčių lytinių santykių, ar pavežant jas pas tokius vyriškius. Minėto susitikimo metu ji visąlaik buvo automobilyje, iš jo išlipusi nebuvo. Ji taip pat nesidomėjo, kas tai per merginos ir ką jos su Z. T. turi bendro. Jai nėra žinoma apie tai, kad Z. T. būtų gavęs pinigų iš minėtų merginų už jų prostituciją. Z. T. dažnai paveždavo vienus ar kitus žmones jų prašymu. Tikslių vietų, kur kartu su Z. T. važiavo, kai jis vežė J. G., ji nepamena.

Kaltinamasis Z. T. parodė, kad J. Ž. nesidomėjo jo reikalais ir į juos nesikišo. Apie tai, kad jis susitikinėdavo su įvairiomis merginomis ir jas kartais paveždavo, ši žinojo, tačiau jam jokių pretenzijų ji nereiškė. J. Ž. jis nepasakojo, kad J. G. veža į susitikimus su klientais lytiniams santykiams, ji iš nukentėjusiosios jokių pinigų už tai negavo.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad J. Ž. visada buvo kartu su Z. T., tiek kai šis atvažiavo į susitikimą prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), tiek ir kai šis ją veždavo į susitikimus lytiniams santykiams. J. Ž., anot nukentėjusiosios, turėjo girdėti pokalbius tarp jų.

Liudytoja A. D. iš esmės patvirtino šiuos nukentėjusiosios parodymus, kad susitikimo prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) metu automobilyje buvo ir J. Ž.. Tačiau, kaltinamoji joms nesiūlė užsiimti prostitucija ir apie tai nekalbėjo – tai darė tik Tomu prisistatęs Z. T..

BK 307 str. numatytos veikos gali būti padaromos tik aktyviais tyčiniais veiksmais – pajamų gavimu (jų paėmimu), sąvadavimu, organizavimu ar vadovavimu. Kaltinime J. Ž. yra inkriminuota, kad ji : 1) su Z. T. pasiūlė A. D. ir J. G. verstis prostitucija, paaiškino, kad suras merginoms klientus, suorganizuos jų susitikimus ir po to ims už tai iš merginų trečdalį sumos, jų gautos už suteiktas lytines paslaugas; 2) surado asmenis, kuriems reikia prostitučių; 3) nuvežė J. G. į 4 susitikimus; ir 4) gavo iš jos prostitucijos ne mažiau 100 litų. Tačiau, teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje surinktus faktinius duomenis galima daryti vienareikšmę išvadą, kad joje nėra nė vieno tiesioginio, neginčijamo ir neabejotino įrodymo, kad J. Ž. realiai atliko kokius nors aukščiau paminėtus aktyvius nusikalstamus veiksmus ar bet kokia kitokia forma prisidėjo prie jų kaip bendrininkė.

Pati kaltinamoji savo kaltę neigė. Z. T. patvirtino jos parodymus. Galima teigti tik tiek, kad 2011-01-20 susitikimo metu J. Ž., priešingai Z. T. parodymams, dalyvavo susitikime su J. G. bei A. D.. Tačiau pagal pastarųjų parodymus, kaltinamoji joms nesiūlė užsiimti prostitucija ir apie tai su jomis nekalbėjo. Neabejotina ir tai, kad J. Ž. buvo kartu su Z. T. automobilyje, kuomet šis vežė J. G. į susitikimus lytiniams santykiams 2011 m. sausio 21 – 23 d., ir paimdavo ją po to. Tačiau, be to, kad kaltinamoji buvo automobilyje, J. G. negalėjo nurodyti nė vieno konkretaus kaltinamosios veiksmo, kuris galėtų būti vertinamas kaip nusikalstamas BK 307 str. prasme. J. G. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad dėl susitikimų ji telefonu tardavosi tik su Z. T., jam ji atiduodavo ir sutartą dalį gautų už lytines paslaugas pinigų. Tyrimo metu nustatyti asmenys (A. S. ir E. P.), kuriuos nukentėjusioji atpažino kaip, kurie naudojosi jos paslaugomis, teisme patvirtino J. Ž. nepažįstantys. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamoji pati ieškojo klientų, bendravo su jais ar J. G. telefonu, organizavo jų susitikimus, ir pan. Iš byloje esančių duomenų tik galima numanyti ar spėlioti, kad J. Ž. galėjo suprasti, jog Z. T. vežiojo J. G. prostitucijai, kad jis pinigus iš J. G. gauna už prostitucijos organizavimą ir sąvadavimą, tačiau, kaip jau minėta, pati ji jokių aktyvių konkrečių veiksmų, užtikrinančių J. G. prostitucijos funkcionavimą, neatliko.

Byloje kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad jiedu kartu gyventi pradėjo 2011 m. sausio mėnesį, t.y. maždaug tuo pačiu laiku kaip ir J. Ž. inkriminuota veika. Tačiau, vien tik šis faktas neleidžia kategoriškai tvirtinti, kad Z. T. gauti iš J. G. pinigai buvo tvarkomi jų abiejų bendrai, kas būtų pagrindu pripažinti, jog J. Ž. pelnėsi iš prostitucijos. Apie tai vėl gi galima tik spėti ir taip manyti. Neabejotinų ir tvirtų įrodymų, patvirtinančių J. Ž. tyčią, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog byloje nepakanka duomenų tvirtai ir pagrįstai išvadai, jog J. Ž. padarė aukščiau aptartą jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pagal BK 307 str. 3 d. ji išteisinama jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgus į tai, iš kaltinimo Z. T. pašalinamos visos aplinkybės, nurodančios, jog jis jam inkriminuotus veiksmus padarė veikdamas kartu su J. Ž..

BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

Z. T. neprisipažino padaręs BK 181 str. 1 d. numatytą veiką. Duodamas parodymus apie prostitucijos organizavimą, Z. T. nurodė esmines BK 307 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau nuoširdaus gailesčio dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neišreiškė ir nukentėjusiosios neatsiprašė. Įvertinus tai nėra pakankamo pagrindo pripažinti Z. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras kaltinamajame akte iš viso nenurodė savo pozicijos dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BPK 219 str. 3 p.). Tiesa, kaltinimuose jiems dėl nusikaltimo pagal BK 307 str. 3 d. yra nurodyta BK 60 str. 1 d. nenumatyta sunkinanti aplinkybė (kad jie šią veiką padarė veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų), todėl ji iš kaltinimo šalinama.

Skirdamas bausmes bei parinkdamas jų rūšį ir dydį Z. T., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytus BK 41, 54, 61 str. Jis padarė du tyčinius apysunkius baigtus nusikaltimus, kurie iš esmės yra savanaudiški, nes nukreipti į lėšų gavimą nusikalstamu būdu. Nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų jis neturėjo, dirbo, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas gerai. Jam inkriminuotus nusikaltimus Z. T. padarė būdamas teistu už anksčiau padarytą tyčinį, taip pat savanaudišką nusikaltimą – vagystę, todėl BK 27 str. prasme, jis yra laikomas recidyvistu. BK 56 str. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 307 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad anksčiau Z. T. paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų padarymo, teismas konstatuoja, jog švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepaveiktų Z. T. taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų, todėl už padarytas nusikalstamas veikas jis baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis, artimomis BK 181 str. 1 d. ir 307 str. 2 d. sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams. Šios už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 ir 4 d. numatytu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nusikaltimus Z. T. padarė esant realiajai nusikaltimų sutapčiai.

Byloje yra duomenys apie tai, kad Z. T. serga stuburo liga, dėl jos yra darbingas iš dalies (jam nustatytas 50 % darbingumas). Tačiau ši liga netrukdė jam dirbti pakankamai sunkų fizinį darbą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad Z. T. sirgtų liga, dėl kurios jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs tai, teismas spendžia, kad Z. T. sveikatos būklė nekliudo jam atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: 4 kompiuterinės (CD) plokštelės (1 t., 117 b.l.; 2 t., 105, 121 b.l.; 3 t., 47 b.l.) paliekamos saugoti kartu su baudžiamąja byla; 3 mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis grąžinami kaltinamojo artimiesiems.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

Z. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 181 str. 1 d. bei 307 str. 2 d. ir nubausti :

- pagal BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 307 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo 2011-02-02. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 3 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktinius įrodymus ir reikšmingus bylai daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus :

4 kompiuterines (CD) plokšteles palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;3 mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6100“, „Nokia 2610“ ir „Nokia N73“ su SIM kortelėmis grąžinti Z. T. artimiesiems.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam Z. T. ir išteisintajai J. Ž. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.