- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2-34154-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15566-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- T. D., valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
nedalyvaujant ieškovei D. D., atsakovei T. D. ir atsakovės valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. patikslintą ieškinį atsakovėms T. D. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Patikslinto ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė D. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos asmenine nuosavybe vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 55–58).
2. Ieškovė teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė šias aplinkybes:
2.1. (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su A. D., jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. D.. Apie (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai išvyko į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Pagyvenus kelis mėnesius (duomenys neskelbtini) tapo aišku, kad šeimyninių santykių išsaugoti nepavyks, nes iš esmės išsiskyrė sutuoktinių požiūriai, sutuoktinis susirado kitą moterį, įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir nusprendė likti gyventi (duomenys neskelbtini). Tuo metu sutuoktiniai sutarė, kad gyvens atskirai ir ieškovė po kelių mėnesių grįžo gyventi į Lietuvą. Kadangi jokio būsto neturėjo, ieškovė iš pradžių gyveno kartu su sutuoktinio tėvais A. J. D. ir Z. D. jų bute, vėliau išsinuomojo būstą (duomenys neskelbtini). Su užsienyje likusiu sutuoktiniu ieškovė bendravo minimaliai, jis nesidomėjo nei ieškove, nei jų mažamete dukra, beveik nebendravo ir su savo tėvais, dukrai neteikė jokio išlaikymo. Nuo (duomenys neskelbtini) iš sutuoktinio jokios finansinės paramos ieškovė negavo, nuo ieškovės grįžimo į Lietuvą sutuoktiniai bendro ūkio nevedė.
2.2. Ieškovė iš uždirbtų ir susitaupytų lėšų (duomenys neskelbtini) įsigijo neįrengtą 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pardavė už 20 000 Lt. Minėtą butą ieškovė įsigijo privatinės nuosavybės teise ir už jį sumokėjo, įrengė savo asmeninėmis lėšomis, taip pat su brolio R. S. finansine pagalba.
2.3. Ieškovė (duomenys neskelbtini) už 5 000 Lt įsigijo 1 kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovė siekė įsigyti privatinės nuosavybės teise ir už jį sumokėjo, įregistravo savo vardu. Nors turto įsigijimo metu ieškovė nebuvo nutraukusi santuokos su sutuoktiniu A. D., tačiau atskirai vedė ūkį, nepalaikė bendrų šeimos santykių, beveik visiškai nebendravo kelis metus, jokios finansinės paramos iš A. D. negavo nuo (duomenys neskelbtini) nei kaip sutuoktinė, nei dukters T. išlaikymui.
2.4. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio A. D. santuoka.
2.5. (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini), kur būdama su buvusiu sutuoktiniu kelis kartus bendravo telefonu, aplankė jį ligoninėje po stuburo operacijos, o vėliau tarpusavio ryšys visiškai nutrūko. Ieškovė tik (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo rasti (duomenys neskelbtini), kuriuos identifikavus paaiškėjo buvusio sutuoktinio A. D. tapatybė. A. D. brolių ir seserų neturėjo, abu A. D. tėvai yra mirę, atsakovė T. D. yra vienintelis artimas A. D. giminaitis, t. y. vienintelis jo vaikas.
2.6. Ieškovė tiek butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiek ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, kadangi šio nekilnojamojo turto įgijimo momentu ji su A. D. kaip sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio kelis metus, turtas buvo įgytas už ieškovės lėšas, be to, nėra jokių duomenų, kad A. D. būtų išreiškęs valią tapti šio nekilnojamojo turto savininku, skyręs tam lėšų.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. M. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patvirtino patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes.
II. Atsikirtimai į ieškinį
4. Atsakovė T. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pranešime apie procesinių dokumentų įteikimą (e. b. l. 68) nurodė, kad sutinka su išdėstytais teiginiais ir pretenzijų neturi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį (e. b. l. 84–85) prašo patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė šias aplinkybes:
5.1. VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo A. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Šiuo atveju VĮ Turto bankas nėra materialinio teisinio santykio dalyvė, dėl kurios atliekamų veiksmų yra kilęs ginčas, taip pat neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, todėl nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. VĮ Turto banko nuomone, dėl ieškovės pareikšto reikalavimo šioje civilinėje byloje savo argumentus turėtų išdėstyti palikėjo įstatyminiai įpėdiniai.
5.2. Ginčo turtas buvo įgytas D. D. ir A. D. santuokos metu, todėl nagrinėjant bylą turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau –SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse ir 2000 m. Civiliniame kodekse buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir buvo įgytas jo lėšomis. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė nuosavybė. Šios bylos nagrinėjimo metu turėtų būti nustatyta, ar A. D. dalyvavo nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimo procese, ar vėliau reiškė dėl jo pretenzijas. Išsiaiškinus minėtas bylos aplinkybes, galima bus spręsti apie ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
III. Liudytojų parodymai
6. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta ieškovės motina T. S. nurodė, kad dukra butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo pati, padedant tėvams ir broliui. Buvęs dukros sutuoktinis prie buto įsigijimo neprisidėjo. Tiksliai nurodyti, kokią pinigų sumą davė dukrai butui įsigyti, liudytoja nurodyti negalėjo, tačiau teigė, jog davė tiek, kiek reikėjo, kad dukra įsigytų butą. Liudytoja patvirtino, kad jie turėjo pakankamai lėšų, jog galėtų padėti savo dukrai finansiškai. Dukrai su sutuoktiniu išvykus į (duomenys neskelbtini), jų ryšiai nutrūko, kadangi sutuoktinis dirbo (duomenys neskelbtini), šeima nesirūpino, nebuvo atsakingas dėl šeimos gerovės. Tikslios datos, nuo kada dukra nevedė bendro ūkio su savo sutuoktiniu, negalėjo nurodyti, tačiau patvirtino, kad buvęs sutuoktinis įsigyjant butą neprisidėjo, jokių pretenzijų į turtą nereiškė, turtas yra jos dukros asmeninė nuosavybė. Dukrai grįžus į Lietuvą, jos ryšiai su sutuoktiniu beveik nutrūko, jis nebendravo nei su savo dukra, nei su savo tėvais. Buvusio sutuoktinio A. D. tėvai prie ginčo buto įsigijimo finansiškai neprisidėjo. A. D. daugiau vaikų, išskyrus T., neturėjo.
7. Liudytojas R. S., ieškovės brolis, parodė, kad sesuo su sutuoktiniu į (duomenys neskelbtini) išvyko apie (duomenys neskelbtini), ten pabuvusi keletą mėnesių grįžo į Lietuvą. Sesuo dirbo, padedant jam bei tėvams įsigijo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtas butas buvo neįrengtas, todėl vėliau sesuo susirado kitą, įrengtą butą, kurį taip pat įsigijo. Butą (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavė už 20 000 Lt, o skirtumą padengė jis ir tėvai. Liudytojas nurodė, kad galimai sutartyje buvo nurodyta ne tikroji įsigyjamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, kadangi seseriai jis davė (duomenys neskelbtini), o kitą dalį – tėvai. Pinigai buvo duoti grynaisiais, todėl jokių rašytinių įrodymų nėra. Buvęs sesers sutuoktinis A. D. prie minėtų butų įsigijimo nei fiziškai, nei finansiškai, nei morališkai neprisidėjo, kadangi sesuo su juo jokių ryšių nepalaikė. Sesers santuoka su A. D. buvo nutraukta pranešimą apie bylą paskelbus viešai, kaip ir pranešimą dėl pretenzijų į butą (duomenys neskelbtini) pareiškimo. Seseriai finansiškai padėjo tiek tėvai, tiek jis, visus klausimus sprendė ji viena, be sutuoktinio. Po (duomenys neskelbtini) A. į Lietuvą nebuvo grįžęs, su savo motina, kuri buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), nesusitiko, buvo vienturtis, daugiau vaikų be T. neturėjo. Seseriai grįžus į Lietuvą, ji su sutuoktiniu jokių ryšių nepalaikė, jam nebuvo žinoma, kad sesuo turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, nes jis savo šeima nesidomėjo. A. D. tėvai yra mirę. Liudytojo teigimu, A. D. prie turto įsigijimo negalėjo prisidėti, nes neturėjo pajamų šaltinio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Liudytoja N. S. nurodė, kad ieškovė yra jos sutuoktinio R. S. sesuo. Jie su R. susituokę nuo (duomenys neskelbtini), todėl jai žinomos aplinkybės apie ieškovės šeimos santykius. Liudytoja nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu A. D. buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), tačiau iš ten grįžo tik viena ieškovė. Nuo to laiko su sutuoktiniu ieškovė jokių ryšių nepalaikė, ginčo butą įsigijo pati su tėvų ir brolio pagalba, kadangi A. šeima ir dukra nesirūpino. N. S. nurodė, kad jos sutuoktinis ne tik dirbo, bet ir užsiėmė verslu, todėl piniginių lėšų, kurias galėjo skirti savo seseriai, turėjo. Liudytojos teigimu, ieškovės santykiai su sutuoktiniu nutrūko šiems dar būnant (duomenys neskelbtini), kadangi A. susirado kitą moterį, liko ten gyventi. Liudytoja nurodė, kad jai nėra žinoma, jog A. D. būtų turėjęs daugiau vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
9. Ieškovės atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir valstybinė akcinė įmonė „) (duomenys neskelbtini)“ sudarė Gyventojų lėšų gyvenamųjų namų statybai perdavimo valstybinei akcinei įmonei „) (duomenys neskelbtini)“ sutartį (e. b. l. 2–5), pagal kurią šalys susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos. Pagal minėtą sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti už šio buto statybos darbus 416 312 talonų. (duomenys neskelbtini) sutartimi ieškovė pardavė minėtą butą už 20 000 Lt (e. b. l. 33). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad parduodamas butas privatinės nuosavybės teise priklauso D. D..
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės vardu yra įregistruotas 1 kambario ) (duomenys neskelbtini) kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20). Nuosavybės teisės į minėtą turtą ieškovės vardu įregistruotos (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kaip matyti iš į bylą pateiktos sutarties (e. b. l. 31–32), minėtą sutartį su pardavėja sudarė tik ieškovė, nurodant, kad butą perka D. D.. Butas įsigytas už 5 000 Lt, kuriuos pardavėja gavo prieš sudarant sutartį.
11. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje buto savininke nurodyta D. D. (e. b. l. 38–42).
Žemesnės instancijos teismas
12. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (e. b. l. 35–36) nutraukta ieškovės D. D. ir A. D. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 43).
13. Atsakovė T. D. yra ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio A. D. dukra (e. b. l. 17).
14. Ieškovės buvęs sutuoktinis A. D. rastas miręs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21–26, 60–62). Gyventojų registro duomenimis, A. D. mirė būdamas išsituokęs, jo tėvas Z. D. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. J. D. – (duomenys neskelbtini). Pateiktais duomenimis, A. D. turėjo vieną vaiką – dukrą T. D.. Testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą po A. D. mirties (e. b. l. 63–65).
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas dar galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ir Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), todėl pirmiausia pasisakytina dėl šiam klausimui spręsti taikytinų materialiosios teisės normų jų galiojimo aspektu. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Įsigaliojimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).
16. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).
17. Pažymėtina, kad SŠK buvo įtvirtintas analogiškas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kadangi minėto kodekso 21 straipsnyje buvo numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Toks turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).
19. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.
20. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. D. ir jos buvęs sutuoktinis A. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. D. ginčo butą, t. y. 1 kambario ) (duomenys neskelbtini) kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo būdama santuokoje su A. D., t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovės D. D. ir A. D. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas. Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės atstovės paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio A. D. tarpusavio santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini), ieškovei grįžus į Lietuvą, o jos sutuoktiniui likus gyventi (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai jokių ryšių nepalaikė, bendro ūkio nevedė, santuokinio gyvenimo negyveno, A. D. savo šeima nesidomėjo, prie dukros išlaikymo neprisidėjo, sutuoktinei finansiškai nepadėjo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio santuokiniai ryšiai buvo faktiškai nutrūkę jau (duomenys neskelbtini). Liudytojai byloje patvirtino, kad ieškovė ginčo butą įsigijo iš savo asmeninių lėšų, padedant tėvams ir broliui, todėl spręstina, kad ieškovė ginčo butą įsigijo savo asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie ginčo turto įsigijimui panaudotas lėšas, tačiau teismas, byloje nesant priešingų duomenų, atsižvelgęs į tai, kad ginčo butas įgytas sutuoktiniams nevedant bendro ūkio kelis metus, neturi pagrindo abejoti nuosekliais liudytojų parodymais, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ginčo butui įsigyti panaudotų ieškovės asmeninių lėšų. Ieškovė ieškinyje nurodė, taip pat liudytojai patvirtino, kad A. D. prie ginčo buto įsigijimo neprisidėjo nei finansiškai, nei jokiu kitu būdu, jokių pretenzijų į šį turtą nereiškė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė D. D. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo turto įsigijimo sudarė viena, savo vardu, jau ilgą laiką negyvenant su sutuoktiniu ir nevedant bendro ūkio, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės turėtą valią įgyti turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su buvusiu sutuoktiniu A. D.. Priešingai, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovės atstovė ir liudytojai, visą šį laiką ieškovė minėtą turtą laikė savo asmenine nuosavybe ir tik ketinant parduoti ginčo turtą paaiškėjo aplinkybė, jog šis turtas nėra laikomas ieškovės asmenine nuosavybe. Tai leidžia spręsti apie ieškovės valią šį turtą įsigyti ne bendrosios jungtinės, o asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, kad A. D. būtų reiškęs pretenzijas į ginčo turtą, kokiu nors būdu dalyvavęs sudarant ginčo turto įsigijimo sandorį. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo buto įsigijimui būtų panaudotos ir A. D. piniginės lėšos ar bendros sutuoktinių piniginės lėšos. Byloje įrodymų, kad ginčo butas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba A. D. lėšomis ar darbu, taip pat nėra. Taigi, byloje nustatyta, kad nors ginčo turtas buvo įgytas ieškovei esant santuokoje su A. D., tačiau sutuoktiniams jau ilgą laiką negyvenant santuokinio gyvenimo, nevedant bendro ūkio, t. y. santuokiniams ryšiams esant nutrūkusiems, ieškovės asmeninėmis lėšomis, jai turint tikslą minėtą turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, spręstina, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad D. D. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 709 Eur (e. b. l. 46) žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie jos turėtas 1 250 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (e. b. l. 44–45), tačiau ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad, įvertinus civilinėje byloje atsakovais nurodytus asmenis, jų priešingo suinteresuotumo byloje nebuvimą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškiamas. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas nespręstinas.
24. Šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 279 straipsniu, 290–291 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimui įsiteisėjus, patvirtintą teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.