- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-726-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00290-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu T. B. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams. Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 12 d. 13 val. 30 min., Tauragės r., automobilį RENAULT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,20 promilės). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. B. prašo pakeisti nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę vienerių metų laikotarpiui, šį terminą sutrumpinant iki 6 (šešių) mėnesių laikotarpio. Apeliaciniame skunde nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neįvertino visų aplinkybių, turinčių reikšmės skirtinos nuobaudos individualizavimui, kurios konkrečios bylos aplinkybių kontekste bei konkretaus pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu turi reikšmingą įtaką, lemiančią skirtinos administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimui. Taip pat apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinis teisės pažeidimas atsirado kaip pasekmė dėl to, kad prieš tai buvusios dienos išvakarėse jis su buvusiu draugu vartojo alkoholinius gėrimus, o kitą dieną, kuomet buvo padarytas minėtas teisės pažeidimas, manė, jog vartoto alkoholio poveikis jau buvo praėjęs, tačiau jo toks manymas buvo klaidingas. Mano, kad alkoholio koncentracijos lygį, užfiksuotą alkotesterio parodymais, lėmė ir tai, jog 2014-04-12 nuo pat ryto iki pat pažeidimo užfiksavimo momento jis jokio maisto nevartojo, o taip pat mažai vartojo skysčių, nes tuo metu jautėsi visiškai blaivus. Supranta, jog apsvaigusiam nuo alkoholinių gėrimų vartojimo asmeniui įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones, jog tai kelia grėsmę eismo saugumui, viešajai tvarkai, ir tokius savo veiksmus pats smerkia, tačiau teismo prašo įvertinti ir tai, jog pažeidimo padarymo metu nuoširdžiai galvojo, jog yra blaivus, o jo būsena atitiko asmenims, vairuojantiems transporto priemones, keliamus minimalius reikalavimus, todėl jokios tyčinės kaltės nebuvo, nes jis visai neketino ir nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, o pažeidimą padarė tik dėl neatsargumo, nes nepakankamai įvertino situaciją. Apeliantas nurodė, jog Jonavos rajono apylinkės teismas nepakankamai įvertino ir pažeidėjo asmenybę. Atkreipė dėmesį į tai, jog jis (T. B.) nėra alkoholinių gėrimų vartojimo mėgėjas, nei karto nebuvo įrašytas į įskaitą asmenų, gydytų ar priklausomų nuo priklausomybės ligų, nei karto jokia tvarka nebuvo baustas dėl teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, juo nepiktnaudžiauja. Visiškai sutikdamas su padarytu teisės pažeidimu, jo neskundė, pats save pasmerkė, geranoriškai sumokėjo skirtą 1250 Lt baudą, labai dėl to gailisi. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonės pareiškėjas negali tinkamai įgyvendinti savo darbo funkcijų, todėl jam gresia darbo netekimas, šeimos pajamų žymus sumažėjimas, dėl ko nukentėtų ne tik jis pats asmeniškai, bet neigiamos ir itin skaudžios pasekmės pasireikštų šeimos nariams. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jo visa šeima gyvena nedideliame Kisieliškių kaime, Jonavos rajone, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo papildomas neigiamas poveikis pasireiškia ir tuo, jog kiekvieną dieną ne tik jam (apeliantui), bet ir jo šeimos nariams yra itin dideliu mastu ribojamos susisiekimo galimybės, būtinos minimalių gyvenimo sąlygų palaikymui, nes apribojama galimybė šeimai įsigyti būtinų maisto produktų nuvykus į Jonavos ar Kauno miestus, apribojama galimybė sūnų Dominyką kiekvieną darbo dieną nuvežti į Kaune lankomą vaikų darželį, į medicinos priežiūros įstaigą, apribojama galimybė jam laiku nuvykti į darbą, o taip pat yra praradęs galimybę rūpintis pensinio amžiaus sulaukusiu bei ligotu savo tėvu J. B., vienu gyvenančiu Jūžintų mstl., Rokiškio rajone, kurį kiekvieną savaitgalį lankydavo ir juo rūpinosi.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
T. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutarimu T. B. administracinė nuobauda paskirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,50 promilės) girtumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Ginčo dėl T. B. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nėra, ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma atsižvelgti į apelianto asmenines savybes, jo elgesį prieš padarant teisės pažeidimą, jo padarymo metu ir po teisės pažeidimo padarymo, kitas aplinkybes ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą iki 6 mėnesių.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda, ir skyrė baudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sankcijos ribose. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pažeidėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis LR ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. B. nurodo, kad jo visa šeima gyvena nedideliame Kisieliškių kaime, Jonavos rajone, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo papildomas neigiamas poveikis pasireiškia ir tuo, jog kiekvieną dieną ne tik apeliantui, bet ir jo šeimos nariams yra itin dideliu mastu ribojamos susisiekimo galimybės, būtinos minimalių gyvenimo sąlygų palaikymui, nes apribojama galimybė šeimai įsigyti būtinų maisto produktų nuvykus į Jonavos ar Kauno miestus, apribojama galimybė sūnų Dominyką kiekvieną darbo dieną nuvežti į Kaune lankomą vaikų darželį, į medicinos priežiūros įstaigą, apribojama galimybė jam laiku nuvykti į darbą. Netekęs teisės vairuoti transporto priemonės pareiškėjas negali tinkamai įgyvendinti savo darbo funkcijų, todėl jam gresia darbo netekimas, šeimos pajamų žymus sumažėjimas. Nors apeliantas ir nurodė aplinkybes, kurioms esant jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau tai nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Pažymėtina, jog iš byloje esančios pažymos (b. l. 12 – 18) apie asmens baustumą, matyti, jog T. B. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net šešiolika kartų, turi vieną galiojančią nuobaudą, tai rodo, jog pareiškėjas sistemingai daro pažeidimus bei ignoruoja priimtas visuomenėje nustatytas elgesio normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog T. B. praeityje (nuobauda nebegaliojanti) jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 14), nors apeliaciniame skunde pareiškėjas kategoriškai teigė, jog nei karto jokia tvarka nebuvo baustas dėl teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog T. B. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad apelianto dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.