Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-337-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
1A-35-337-2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00036-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Nukentėjusysis
D. L.
Nuteistasis
V. L.
Advokatai
Sigitas Žostautas
Kategorijos

Teisėja Donatas Jatužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-337/2014 Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00036-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant: prokurorei Daliai Styrienei,gynėjui advokatui Sigitui Žostautui,nukentėjusiajai D. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 str. 7 d. V. L. įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. sausio 11 d. apie 23.50 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. L. į kairės pusės galvos sritį ir rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvą ištempė ją iš lovos ant grindų, taip smurtaudamas padarė D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodinę kraujosruvą kairio smilkinio srityje, kairėje alkūnėje, odos įdrėskimą apatinėje lūpoje.

V. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-22 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas 2013-10-22 teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, taip pat jo, apelianto, paaiškinimų ir pateiktų įrodymų. Byloje nebuvo pašalintos abejonės, todėl nepaneigtos aplinkybės vertintinos jo naudai.

Šalies argumentai

V. L. nurodo, kad davė nuoseklius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, teigia, kad su D. L. tik susiginčijo, tačiau jai jokio smūgio nesudavė ir iš lovos neištempė.

Apeliantas tvirtina, kad neįvertintos nukentėjusiosios 2013-01-12 apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad ji šaukė sūnų, prašė jo kviesti policiją, o vėliau policiją iškvietė pati bei kad nurodė, jog dėl fizinio smurto į medikus ji nesikreips. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai byloje yra nenuoseklūs. 2013-02-18 apklausos metu ji nurodė, kad jis staiga prišoko ir traukdamas iš lovos sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę. Apklausta 2013-02-08 nurodė, kad jis puolė prie lovos ir trenkė delnu į kairę galvos pusę, kita ranka griebė už apatinio žandikaulio ir spaudė galvą į pagalvę, ištempė iš lovos, o teismo posėdžio metu parodė, kad sudavė vieną smūgį į galvą, sugriebęs galvą išvertė ją iš lovos. Be to, teisme nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio pradžioje kalba buvo dėl šuns.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad byloje esančioje 2013-01-04 užduotyje atlikti tyrimą nurodoma, kad smūgis buvo suduotas gulint ant grindų, o tai kelia abejonių dėl smūgio sudavimo momento. Teigia, neištirta, kada smūgis buvo suduotas – gulint lovoje ar ant žemės. Be to, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio atskiro smūgio V. L. nesudavė, o buvo tik staigus suėmimas už galvos ir traukimas. Todėl teigia, kad byloje nustatyta tik tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko apsižodžiavimas, o paties smūgio niekas nematė ir nepatvirtino. Sūnus E. L. konflikto nematė.

Apeliantas nurodo, kad liudytoja policijos pareigūnė R. G. jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, o nukentėjusioji nurodė, kad į įvykį buvo atvykusi kita policijos pareigūnė. Pažymi, kad liudytojas M. G. užfiksavo smurtą galinčius požymius - pažymėjo sužalojimą kaip veido srities kairės pusės patinimą. Todėl apeliantas teigia, kad liko neišaiškinta aplinkybė, iš kur atsirado nukentėjusiajai nustatyti lūpos, alkūnės sužalojimai jos 2013-01-15 apžiūros metu.

Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, nurodo, kad tarp jų santykiai buvo įtempti, nes vyko skyrybų procesas, todėl nukentėjusioji tik siekė išprovokuoti konfliktą. Teigia, kad tai patirtina aplinkybė, jog nukentėjusiojo nurodė, kad sutiktų taikytis jeigu jis jos atsiprašytų.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad byla išnagrinėta įvertinus tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, neišnagrinėjus visų situacijos aplinkybių, o nesant nustatytam įvykio faktui, baudžiamoji byla nutrauktina. Be to, apeliantas nurodo, kad jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis, teigia, jog neatsižvelgta į byloje esančius duomenis apie jo teigiamą charakteristiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. L. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę.

Šalies argumentai

Apeliantas V. L. neigia smurtavęs nukentėjusiosios D. L. atžvilgiu, teigia kad to nepatvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tačiau įvertinęs bylos įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad šie apelianto teiginiai nepagrįsti. V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. 2013-01-11 smurtavus prieš nukentėjusiąją D. L. ir nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, yra įrodyta bylos įrodymų visuma – nukentėjusiosios D. L. paaiškinimais, liudytojų E. L. ir M. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Iš baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiosios D. L. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes matyti, kad dėl esminių įvykio aplinkybių jie yra nuoseklūs. Nukentėjusioji parodė, jog V. L. įėjo į jos kambarį kai ji jau miegojo ir garsiai paklausė, kodėl ji neveda šuns, grįžęs į kambarį po kelių minučių V. L. klausė jos, kaip bus su skyrybomis, tačiau jai atsakius, kad ji miega ir nekalbės, V. L. ją puolė, sudavė ranka vieną smūgį į galvos kairės pusės sritį bei stipriai suspaudęs rankomis jai galvą ištempė ją iš lovos ant grindų. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais byloje, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojas E. L. parodė, kad iš karto po to, kai išgirdo motinos riksmą, jis įbėgo į motinos kambarį ir ją rado gulinčią ant grindų, matėsi veido šono paraudimas ( b.l. 101). Iš 2013-01-11 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad jame smurtą galintys rodyti požymiai nurodyti kairėje veido ir galvos srityje sužalojimai ( b.l. 5-6), kurių užfiksavimo teisingumą patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. G. ( b.l. 111). Specialisto išvada Nr. G 64/13(05) byloje taip pat patvirtina nukentėjusiosios atpasakotas jos sužalojimo aplinkybes. Jai nustatyti padaryti sužalojimai – poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, kairėje alkūnėje, odos įdrėskimas apatinėje lūpoje ( b.l. 18). Nustatytos aplinkybės bei tai, kad V. L. pasišalino iš namų, kuomet nukentėjusioji iškvietė policiją, patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Nors nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė ir tai, kad smūgio sudavimą ji supranta ir staigų sugriebimą už galvos, tai V. L. veiksmų teisinio vertinimo nekeičia. Minėta, specialisto išvada byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai be kitų sužalojimų nustatyta poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, specialisto nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 18). Kiti nukentėjusiajai padaryti lūpos ir alkūnės sužalojimai teismui abejonių, įvertinus jos sužalojimo būdą – griebiant ją rankomis už galvos bei ištempiant ant grindų, abejonių nekelia.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos PK tyrėjo 2013-01-14 užduotyje Valstybės teismo medicinos tarnybai atlikti objektų tyrimą nurodyta, jog tempdamas iš lovos D. L. ant grindų V. L. jai sudavė vieną smūgį į veido kairiąją pusę. Tačiau tai abejonių dėl V. L. kaltės, pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei specialisto išvados pagrįstumo nekelia. Be to, priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino ir dėl jos pasisakė. Minėta, kad baudžiamojoje byloje D. L. sužalojimo aplinkybės buvo nustatytos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog V. L. sudavė jai smūgį į galvą jai gulint lovoje ir po to, sugriebęs ją stipriai iš lovos, ištempė iš lovos. Kita vertus, pažymėtina, kad aplinkybė, kuomet nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į kairės pusės galvos sritį – ar prieš ištempiant ją iš lovos, ar po to, tai yra nukentėjusiajai jau būnant ant grindų, reikšmės nuteistojo veikos kvalifikavimui neturi.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes. Skunde nuteistasis pažymi, kad yra teigiamai charakterizuojamas, tačiau skirdamas bausmę teismas į apelianto asmenybę atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje. Apylinkės teismas įvertino, jog V. L. nusikalstamą veika padarė būdamas neteistas ir nebaustas administracine tvarka, taip pat kad V. L. yra neįgalus bei į kitas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, laikėsi BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų. Paskirtąją bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta keisti ar naikinti skundžiamą 2013-10-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė