Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. R., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Viktorijai Vadopalaitei Nevoino,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. R. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) 5 – ojo policijos komisariato (PK) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK 5 – ojo PK įgaliotas pareigūnas I. K. 2006 m. rugpjūčio 22 d. surašė ATP protokolą už tai, kad ji 2006 m. liepos 23 d. apie 19 val. 30 min. Vilniuje, prie Nėries upės vedžiojo dobermanų veislės šunį be antsnukio. Šia veika pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 1-1283 18 p. (b. l. 17-18). 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. N34708/146475 I. K. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 1 d., padarymą skyrė įspėjimą (b. 1. 16).

Teismo posėdyje A. R. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad šuns šeimininkė I. K. iš krūmų pasirodė po maždaug 5 minučių. Šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio. Pareikalavus pasiimti šunį, kuris buvo 5-7 m atstumu nuo nukentėjusiojo, pastaroji tai padarė ne iš karto, tik po to, kai pradėjo fotografuoti. Pasak pareiškėjo, šuo niekam neįkando, bet buvo priartėjęs prie A. L..

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė A. R. skundo netekinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. prašė atmesti skundą. Teismo posėdyje, įvykusiame 2006 m. gruodžio 14 d., paaiškino, kad šunį vedė maudyti. Jis buvo su pavadėliu ir antsnukiu. Nuvedė toliau nuo paplūdimio, kur nesilanko žmonės. Kol maudė šunį, buvo nuėmusi pavadėlį ir antsnukį. Kai jis tik išlipo iš vandens, iš karto norėjo uždėti pavadėlį. Tuomet A. R. pradėjo ją fotografuoti. Pripažino, kad su pareiškėju susiklostę konfliktiški santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 18 p. numato, kad viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. ATPK 110 str. 1 d. nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt. Nukentėjusysis asmuo A. R. nesutinka su I. K. padaryto pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 110 str. 1 d., mano, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 110 str. 3 d. Pagal ATPK 110 str. 3 d., šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 400 Lt iki 600 Lt su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad A. R. prašymas pakeisti I. K. veikos kvalifikaciją nepagrįstas.

Liudytoja G. K. teismo posėdyje parodė, kad jos ir A. R. santykiai nedraugiški. Tą dieną su I. K. vedė maudyti šunį. Kai šuo išplaukė į krantą, sesuo jam užsegė pavadėlį. Šuo visą laiką buvo šalia.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju, vedžiojo šunį. Ji ėjo priekyje, o A. R. - jai iš paskos. Iš krūmų iššoko agresyviai nusiteikęs šuo, kuris ją išgąsdino. Šuo buvo nuo jos buvo per tris žingsnius, be pavadėlio ir antsnukio., patvirtino, jog jai neįkando. Šuktelėjus atbėgo A. R. ir ją užstojo. Maždaug po 4 minučių pasirodė J. K..

Taigi, tiek administracinėm atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytoja G. K. patvirtino, kad šuo visą laiką buvo šalia jų. Nors A. R. ir liudytoja A. L. nurodė, kad šuo buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, tačiau teismui nebuvo pateikti neginčijami įrodymai (pvz., filmuota medžiaga ar fotografijos) apie tokį šuns elgesį ir jo keliamą grėsmę. Bylos duomenimis, A. L. yra pažįstama su A. R., todėl jos parodymai kritiškai vertinami ir dėl šios priežasties.

A. R. pozicija nėra nuosekli: skunde ir patikslinime jis nurodo, kad nuo šuns pamatymo iki J. K. pasirodymo praėjo apie 12 minučių, paaiškinime policijai (b. l. 23) – tik „apie porą minučių“, per teismo posėdį – apie 5 minutes. Tokie jo nenuoseklūs paaiškinimai kelia abejonių dėl skunde minimų faktų tikrumo.

Pareiškėjas tvirtina, šuo kelia grėsmę kitų asmenų saugumui, jei viešoje vietoje yra vedžiojamas be pavadėlio ir antsnukio, o prie pašalinių žmonių pavadėlis nėra sutrumpinamas iki 1 m. Teismas laiko, kad tokia jo nuomonė negali būti laikoma absoliučiai teisinga, kadangi kai kurios šunų veislės dėl savo ypatingų savybių (pvz., itin mažas šuo) negali kelti nė menkiausio pavojaus suaugusiam žmogui.

Be to, atsižvelgtina, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintą Agresyvių šunų veislių sąrašą dobermano veislės šuo nepriskirtinas kovinių ar pavojingų šunų kategorijai.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. K. šuo kėlė realią grėsmę A. R. gyvybei, sveikatai ar turtui. Tokiu būdu byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Įgaliotas pareigūnas tinkamai kvalifikavo padarytą administracinį teisės pažeidimą, skyrė sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Nėra juridinio pagrindo tenkinti A. R. skundo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

A. R. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 – ojo policijos komisariato 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. N034708/146475, kuriuo I. K. (a/k (duomenys neskelbtini) paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.