- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2624-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01087-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 10 d., apie 17.10 val., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nedavė kelio jam iš dešinės artėjančiam automobiliui, su juo susidūrė ir abu automobilius apgadino. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106, 119 ir 120 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 12 d. nutarimu A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę neigė, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. F 510820, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktu Nr. 11-664(10), specialisto V. Š. ir liudytojo A. V. parodymais. Pažymėjo, jog minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad prieš susidūrimą ir susidūrimo metu abu automobiliai betarpiškai judėjo atbuli, o nagrinėjamo eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo tai, jog automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., važiuodamas atbulas, nedavė kelio jam iš dešinės artėjusiam automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V.. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginį, kad ekspertas, pateikdamas išvadą dėl eismo įvykio kilimą lėmusio asmens nurodymo, viršijo savo kompetenciją, teismas atmetė, kadangi KET 120 punktas yra ne tik teisinė norma, bet ir techninė, todėl jos vertinimą gali pateikti ir technikos ekspertai bei specialistai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Institucijos 2010 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 10 d., todėl Institucijos 2010 m. liepos 12 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio nuostatų. Pasisakydamas dėl A. S. teiginio, jog ginčijamame Institucijos nutarime nenurodytos KET normos ir įrodymai, kuriais remiantis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, teismas pabrėžė, jog minėtame nutarime aiškiai remiamasi ekspertizės aktu, kuris yra pagrįstas, teisėtas ir laikytinas svarbiu įrodymu, be to, minėtame nutarime aiškiai nurodoma priešinga teisei asmens veika, todėl vien konkrečių KET normų nenurodymas nesudaro pagrindo pripažinti Institucijos nutarimą neteisėtu. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas – advokatas, todėl negalima teigti, kad buvo pažeista asmens teisė į gynybą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. liepos 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi priimta netinkamai aiškinant ir taikant materialines bei procesines teisės normas, taip pat netinkamai vertinant įrodymus. Nurodo, jog įvykio metu, jo automobiliui stovint pagrindinėje automobilių stovėjimo aikštelės važiavimo dalyje ir dairantis vietos priparkuoti automobilį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pajuto smūgį į savo automobilio dešinį šoną, kadangi į A. S. automobilio galinį sparną ir dureles galiniu bamperiu atsitrenkė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V.. Teigia, kad automobilio Audi A4 vairuotoja po eismo įvykio paskambino savo vyrui, kuris atvykęs pareiškė, jog dėl eismo įvykio kalti abiejų automobilių vairuotojai, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nesutikus, paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai taip pat nurodė, jog dėl eismo įvykio yra kalti abiejų automobilių vairuotojai. A. S. su tuo nesutikus, buvo liepta važiuoti į policijos komisariatą, kur pareigūnai tiek jam, tiek D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, nurodydami, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 100 Lt bauda. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su tokiu nutarimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010 m. sausio 29 d. nutartimi, minėtą nutarimą panaikino ir bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatui nagrinėti iš naujo. A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ir 2010 m. gegužės 7 d. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo remiantis priėmė 2010 m. liepos 12 d. nutarimą ir A. S. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 100 Lt baudą. Pareiškėjas pažymi, jog Institucijos 2010 m. liepos 12 d. nutarimą taip pat apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, jog A. S. pažeidė KET 9 ir 119 punktus, o pirminiame nutarime papildomai buvo nurodytas KET 106 punkto pažeidimas. Pabrėžia, kad naujai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole be minėtų punktų pažeidimo papildomai buvo nurodytas KET 120 punktas, tuo tarpu Institucijos 2010 m. liepos 12 d. nutarime nenurodyta kokius KET punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kokiais įrodymais remiantis jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Tai įvertinęs, mano, kad Institucija, iš naujo išnagrinėjusi A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, išplėtė kaltinimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ir pablogino jo padėtį, kas yra draudžiama. Taip pat teigia, jog Institucija, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, negalėjo surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, o bylą turėjo nagrinėti pagal pirmąjį protokolą. Be to, nurodo, kad Institucijos 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes yra nepasirašytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir priimtas jam nepranešus. Pažymi, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2010 m. sausio 28 d. rašte Nr. 5-11-S-53 nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, formindami nagrinėjamą eismo įvykį, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88.2 ir 90.1 punktų reikalavimus ir eismo įvykio vietos schemą užpildė netinkamai, t. y. nenurodė tikslios transporto priemonių padėties pagal stacionarius objektus bei mastelio. Tuo remdamasis, teigia, kad byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. balandžio 15 d. ekspertizės aktas Nr. 11-664(10), surašytas remiantis minėta eismo įvykio vietos schema, negali būti laikomas vienareikšmišku įrodymu. Atsižvelgęs į aplinkybę, jog D. V. vairuojamas automobilis Audi A4 galine dalimi kontaktavo su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio Ford Mondeo šonu, mano, kad A. S. nebuvo jokios pareigos duoti kelią automobiliui Audi A4. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamam automobiliui pradedant judėti, automobilis Audi A4 dar stovėjo, todėl būtent D. V. privalėjo duoti kelią A. S. vairuojamam automobiliui. Taip pat pabrėžia, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiu, jog ekspertas, pateikdamas išvadą dėl eismo įvykio kilimą lėmusio asmens nurodymo, neviršijo savo kompetencijos. Nurodo, jog iš policijos pareigūnų paaiškinimų matyti, kad buvo nustatyta abipusė kaltė, tačiau skundžiamame Institucijos nutarime nurodyta, jog remiantis KET 119 punktu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo duoti kelią D. V. vairuojamam automobiliui. Mano, kad byloje esantys A. V. ir policijos pareigūnų paaiškinimai bei parodymai turėtų būti atmetami kaip šališki, kadangi A. V. yra D. V. vyras, o policijos pareigūnai yra A. V. bendradarbiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, jog A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju A. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodamas tuo, kad jis jokių KET nepažeidė.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai savo 2009 m. lapkričio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog abu vairuotojai paaiškino, kad važiavo atbuli, tačiau nuvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatą automobilio Ford Mondeo vairuotojas A. S. pradėjo neigti, jog važiavo atbulas (b. l. 42, 43). Automobilio Audi A4 vairuotoja D. V. savo rašytiniame 2009 m. lapkričio 10 d. paaiškinime taip pat nurodė, jog įvykio metu abu automobiliai važiavo atbuli, iškart po įvykio tai pripažino ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau vėliau, atvykus policijos pareigūnams, ėmė tai neigti (b. l. 46). Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. V., 2009 m. lapkričio 10 d. rašytame paaiškinime nurodęs, jog įvykio metu abu automobiliai susidūrė važiuodami atbuli, ką iškart po įvykio pripažino ir automobilio Ford Mondeo vairuotojas (b. l. 47). Apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme A. V. patvirtino, kad iškart po įvykio abu vairuotojai sutarė dėl įvykio aplinkybių, tačiau vėliau automobilio Ford Mondeo vairuotojas A. S. pradėjo neigti, jog jis važiavo, nors, liudytojo teigimu, jis matė kaip automobilis judėjo (b. l. 81). Pabrėžtina, jog policijos pareigūnų, D. V. ir liudytojo A. V. paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tai, kad A. V. yra D. V. vyras, o policijos pareigūnai yra A. V. bendradarbiai, savaime nesudaro pagrindo kritiškai vertinti jų parodymus. Juolab kad iš byloje esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010 m. balandžio 15 d. ekspertizės akto Nr. 11-664(10) matyti, jog eismo įvykio ekspertizę atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo, transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją ir 25 metų ekspertinio darbo stažą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų išvadų davimą, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, kad betarpiškai prieš susidūrimą ir susidūrimo metu automobiliai Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo atbuli (b. l. 24-26). Šias aplinkybes ekspertas V. Š. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad įvykio metu jo vairuojamas automobilis stovėjo pagrindinėje automobilių stovėjimo aikštelės važiavimo dalyje, o ne važiavo atbulas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pabrėžtina, kad įvykio metu galiojusių KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>. KET 106 punktas įtvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 119 punktas nustato, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tuo tarpu KET 120 punktas nurodo, kad tais atvejais, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo duoti kelią D. V. vairuojamam automobiliui.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad Institucija, iš naujo išnagrinėjusi bylą, išplėtė kaltinimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ir pablogino jo padėtį, teisėjų kolegija pažymi, jog siekiant ištaisyti pirminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, Institucija 2010 m. gegužės 7 d. A. S. surašė naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis pažeidė KET 9, 106, 119 ir 120 punktų reikalavimus. Minėtas protokolas buvo surašytas papildomai atlikus eismo įvykio ekspertizę ir pašalinus abejones dėl įvykiui reikšmingų aplinkybių. Pabrėžtina, kad Institucijos surašyto 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys visiškai atitinka ATPK 260 straipsnyje jam keliamus reikalavimus, yra surašytas tam įgalioto pareigūno, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, taip pat pasirašytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (b. l. 13). Taigi, iš naujo Institucijoje nagrinėjant A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant ginčijamą 2010 m. liepos 12 d. nutarimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kuo yra kaltinamas, todėl jo teisės nebuvo pažeistos. Be to, tiek pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek naujai surašytame protokole aiškiai nurodoma, jog A. S. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir susidūrė su kitu automobiliu bei padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. tiek pirminiame, tiek naujai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuojamo pažeidimo esmė nesikeitė. Aplinkybė, kad Institucija 2010 m. liepos 12 d. nutarime nenurodė kokius KET punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nesudaro pagrindo naikinti minėtą nutarimą, kadangi nutarimas priimtas remiantis 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame, kaip jau buvo minėta, aiškiai nurodyta, kuo A. S. yra kaltinamas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.