- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-217-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
- Skolininkas
- V. B.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko V. B. vykdomojoje byloje Nr. 0117/09/00533.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis Darius Jonaitis 2009 spalio 26 d. pareiškimu (1 b. l.) kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl 145,31 Lt vykdymo išlaidų iš skolininko, nes skolininkas vykdymo išlaidų gera valia nesumokėjo. Nurodė, kad antstolio kontoroje 2009 m. gegužės 27 d. buvo gautas ir pradėtas vykdyti vykdomasis dokumentas - Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK išduotas vykdomasis dokumentas Nr.286g/2009 dėl 40,- Lt skolos išieškojimo valstybės naudai. Skolininko skola buvo priverstine tvarka išieškota 2009 m. spalio 16 d. 2009 m. birželio 17 d. skolininkui buvo išsiųstas siūlymas sumokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, kuris skolininkui įteiktas 2009 m. birželio 20 d., tačiau nustatytu terminu skolininkui gera valia vykdymo išlaidų nesumokėjus, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmetė. Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 21 d. antstolis gavo Kaišiadorių rajono PK vykdomąjį dokumentą – 2009 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 286g/2009 dėl 40,00 Lt baudos išieškojimo iš V. B. ir 2009 m. gegužės 27 d. patvarkymu jį priėmė vykdyti. Iš vykdomojoje byloje esančio 2009 m. birželio 8 d. SODROS duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad V. B. dirbo UAB „Euromiškas“.
Nustatęs šią aplinkybę, teismas pažymėjo, jog pagal LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas Kaišiadorių rajono PK 2009 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 286g/2009 dėl 40,00 Lt baudos išieškojimo iš V. B. pirmiausia turėjo būti išsiųstas vykdyti į skolininko darbovietę, tačiau minėtas nutarimas policijos įstaigos buvo pateiktas tiesiogiai vykdyti antstoliui 2009 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 20-63-S-3365 nenurodant, kad skolininkas V. B. niekur nedirba. Šią policijos įstaigos pateiktą informaciją antstolis privalėjo patikrinti – tai Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta antstolio pareiga (8 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad antstolis, imdamasis vykdyti jam pateiktą nutarimą, neteko teisės į atlygį už įvykdymą, nes nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas neatliko LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 p. numatytų veiksmų, o antstolis to nepatikrino. Vykdomojoje byloje Nr. 0117/09/00533 esantis 2009 m. birželio 8 d. SODROS duomenų bazės išrašas įrodo, jog skolininkas dirbo, todėl antstolis negalėjo priimti policijos įstaigos pateikto vykdomojo dokumento vykdyti ir pradėti priverstinio išieškojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolis, imdamasis vykdyti jam pateiktą nutarimą, neteko teisės į atlygį už įvykdymą, nes nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas neatliko LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 p. numatytų veiksmų, o antstolis to nepatikrino (2 b.l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas antstolis D.Jonaitis atskiruoju skundu (4-5 b. l.) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą patenkinti ir priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas antstoliui. Apeliantas nurodo, kad teisės normų redakcijos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį (CKP 652 str.; ATPK 313; 314 str. Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 p.), ginčo santykiams negali būti taikomos, nes pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį priimant nebegaliojo. Todėl nebuvo jokių akivaizdžių kliūčių antstoliui priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, kurio per ATPK nustatytą terminą skolininkas geruoju neįvykdė. Priverstine tvarka jį įvykdęs, antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog CPK 652 str.; ATPK 313; 314 str. Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 punkto normų redakcijos, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, ginčo santykiams negali būti taikomos, nes pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį priimant nebegaliojo. Todėl jomis vadovaudamasis, pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų atlyginimo.
Įvertinusi pateiktus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Kita vertus, CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, byla Nr. 3K-3-341-2007).
Atsižvelgdama į tai, jog viešasis interesas reikalauja, jog vykdymo procese nebūtų jokio neteisėtumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra pagrindas išeiti už atskirojo skundo ribų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 594 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko, teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl prašomų priteisti vykdymo išlaidų pagrįstumo, bet taip pat įvertinti ar antstolis teisėtai vykdė vykdomąjį dokumentą.
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju 2009 m. kovo 10 d. nutarimą Nr.286g/2009 dėl administracinio teisės pažeidimo) priėmimo vykdyti klausimą. Tik teisėtai priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis gali atlikti procesinius veiksmus vykdymo procese bei įgyti teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą.
CPK 651 straipsnyje nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiame straipsnyje išvardyta, kas konkrečiai patikrinama. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi vykdomosios bylos Nr. 0117/09/00533 medžiagą, nustatė, kad joje nėra dokumento, kurio pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas, nes 2009 m. spalio 23 d. patvarkymu šis dokumentas po įvykdymo grąžintas jį išdavusiai institucijai. Todėl teisėjų kolegija negali nustatyti ar antstolis, priimdamas nutarimą vykdyti, patikrino, ar suėjęs ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas baudai sumokėti geruoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokią pareigą antstolis turėjo, nes baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą antstolis gali išieškoti tik suėjus ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams.
ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pagal ATPK 288 straipsnio 1-3 dalis nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Vykdomoje byloje nesant Nutarimo ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto jo nuorašo, teisėjų kolegija negali nustatyti ar nutarimas, kurio pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas, buvo įteiktas skolininkui. Negalėdama nustatyti kada prasidėjo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas keturiasdešimties dienų terminas ir kada baigėsi, be to, ar jis iš viso buvo prasidėjęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, svarstytinas klausimas dėl Nutarimo, kurio pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas, išsireikalavimo į bylą klausimas.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.