Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-06-29 · Administracinė byla Nr. eI3-471-983/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
eI3-471-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02736-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „L.“, UAB "Litnaglis"
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-471-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02736-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „L.“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo ir ataskaitos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „L.“ (toliau – ir UAB „L.“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: 1) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM, Atsakovas 2) supaprastinto patikrinimo 2019 m. balandžio 10 d. ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Atsakovas 1) 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „L.“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas ); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2019 m. balandžio 2 d. pareiškėja, siekdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634, pateikė KTM Elektroninio importo deklaraciją (toliau – ir EID) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija). Duomenų apie tai, kad kvota yra tapusi kritinė ir/ar yra išnaudota, pareiškėja nebuvo gavusi, o 2019 m. balandžio 2 d. per Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą (toliau – ir MDAS) gavo pranešimą, kad Deklaracija yra užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas importo mokestis (toliau – ir Pranešimas per MDAS sistemą).

Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 10 d. KTM surašė Ataskaitą, kuria nusprendė taikyti importo Deklaracijoje (prekei Nr. 2) 25 proc. muito normą prekėms, kurioms nesuteikta nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8634 ir apskaičiuoti papildomą (apsaugos) muitą 7840 Eur; apskaičiuoti importo mokesčius prekei Nr. 1 PVM (B00) 8 025 Eur, prekei Nr. 2 papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7 840 Eur, PVM (B00) 16 262 Eur, iš viso 24 102 Eur; apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą 1 priede nurodytus delspinigius; įregistruoti pareiškėjai mokestinę prievolę muitinei papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7 840 Eur; įpareigoti pareiškėją sumokėti 4 punkte nurodytus importo mokesčius nustatyta tvarka; perskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą PVM sumą, ją padidinant 1 646 Eur; laikyti šio sprendimo 1 priedą neatskiriama sprendimo dalimi. Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita, 2019 m. balandžio 23 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. liepos 5 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti KTM Ataskaitą, nurodydamas, kad suteikiant atitinkamą kvotą visam ar daliai importuojamų prekių, taikytinas pirmumo principas, o sprendimą suteikti tarifinę kvotą, remdamasi Europos Komisijos atsakymu, priima valstybės narės muitinė. Tuo tarpu, dėl prašymo grąžinti panaikinti Ataskaitą ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki prašymo suteikti minėtą kvotą, KTM nepasisakė, kadangi tai nėra šio mokestinio ginčo dalykas.

Pažymi, kad skundžiamų sprendimų motyvuose dėl aplinkybių, jog teikiant EID į MDAS sistemą buvo nurodyta, jog kvota nėra kritinė, taip pat, jog LITAR ir TARIC/QUOTA sistemose tą dieną, kai buvo teikiama deklaracija, buvo nurodyta, kad kvota nėra kritinė ir išnaudota, o 2019 m. balandžio 2 d. pranešimu pareiškėja gavo patvirtinimą apie deklaracijos užregistravimą, pritaikytą kvotą ir nebuvo priskaičiuotas papildomas muito mokestis, Atsakovas 2 nieko nepasisakė.

Nurodo, kad po EID pateikimo, nebuvo įpareigota pateikti garantijų ir sumokėti muito mokesčių, kas patvirtina, jog teikiant EID kvotos nebuvo kritinės.

Pareiškėja, skunde remdamasi Tarifinių kvotų administravimo muitinėje taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis pažymi, kad jeigu kvota būtų kritinio statuso, pareiškėjai nebūtų buvę leista teikti EID, kadangi MDAS to nebūtų leidusi automatiškai. Atkreipia dėmesį, kad negavo jokių pranešimų iš KTM, kuriais ji būtų buvusi įpareigota pakeisti ar patikslinti EID duomenis. Priešingai, tą pačią EID pateikimo dieną, gavo pranešimą per MDAS, kad pateikta EID yra užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas muito mokestis. Be to, LITAR ir TARIC/QUOTA sistemose buvo nurodyta, kad kvota nėra išnaudota ir nėra kritinė. Remdamasi šiais argumentais, pareiškėja nurodo, kad priimant skundžiamus sprendimus buvo pažeista administracinė procedūra, susijusi su EID tvarkymu, dėl ko skundžiami Sprendimas ir Ataskaita turi būti panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, veiksmai, kuomet iš pradžių nurodoma, kad pareiškėjos pateiktos EID yra priimtos, o tarifinė kvota pritaikyta, vėliau pakeičiama pozicija, nurodant, kad EID deklaracijų pateikimo metu tarifinė kvota buvo išnaudota, pažeidžia gero administravimo principą, kuris kyla iš Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio.

Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai turi prisiimti visas neigiamas pasekmes už netinkamą administravimą vien dėl to, kad KTM naudoja kelias elektronines deklaracijų sistemas ir nesugeba jose operatyviai atnaujinti duomenų apie kvotas. Pareiškėjos įsitikinimu, nesvarbu, kokios priežastys sąlygojo aplinkybę, kad elektroninėse sistemose buvo pavėluotai atnaujinti duomenys apie kvotas, bet kokiu atveju, įpareigojimas sumokėti dėl to susidariusius papildomus muito mokesčius, akivaizdžiai užkrauna neproporcingą administracinę naštą pareiškėjai, sukelia itin sunkias ekonomines ir finansines pasekmes. Be to, pareiškėjos nuomone, gero administravimo principas buvo pažeistas ir tuo aspektu, jog abu atsakovai apskritai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į pradinę padėtį. Atsakovas 1 nurodė, jog tai nėra šio mokestinio ginčo dalykas, o prašymą dėl išmuitinimo procedūros grąžinimo į pradinę padėtį pareiškėja turi pateikti KTM.

Pažymi, kad Atsakovas 1, pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus motyvuoti ir pagrįsti priimamus sprendimus, nepasisakė dėl pareiškėjos skunduose išdėstytų argumentų, susijusių su pažeista administracine procedūra ir pareiškėjos nesutikimu su jai pritaikyta poveikio priemone. Atsakovas 1 ir Atsakovas 2 nenurodė, kas yra atsakingas už tai, kad duomenys apie išnaudotą kvotą elektroninėse sistemose buvo atnaujinti pavėluotai ir kodėl pareiškėja turi mokėti dėl to papildomus muito mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista EID deklaracijų administravimo procedūra, atsakovai pažeidė gero administravimo principą ir visą administracinę naštą bei neigiamas pasekmes perkėlė pareiškėjai, kuri patiria daug neigiamų finansinių pasekmių, nebuvo nagrinėtas pareiškėjos prašymas grąžinti administracinę procedūrą į pradinę padėtį, pareiškėjos nuomone, Departamento Sprendimas ir KTM Ataskaita yra nemotyvuoti, nepagrįsti, neteisėti, todėl turi būti panaikinti.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Nurodo, kad nagrinėjamam ginčui aktualūs 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės), 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – ir Deleguotasis reglamentas) ir 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės (toliau – ir Reglamentas).

Pažymi, kad tarifinės kvotos yra administruojamos vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 49–54 straipsniais bei Tarifinių kvotų administravimo muitinėse taisyklėmis, patvirtintomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1B-289 (toliau – ir Taisyklės). Europos Sąjungoje tarifinės kvotos skirstomos vadovaujantis pirmumo principu („first come first serve“). Pirmumo principas reiškia, kad Europos Komisija, kuri vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, administruoja tarifinės kvotas, tvarko tarifinių kvotų kiekius, tarifinės kvotas skirsto Europos Sąjungos mastu chronologine tvarka (ne anksčiau kaip antrą darbo dieną) pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti priėmimo muitinės įstaigoje datą, tiek, kiek leidžia atitinkamos tarifinės kvotos likutis. Duomenys apie tarifinės kvotas iš Europos Komisijos kasdienių sukurtų TARIC failų, atnaujinančių LITAR, į LITAR modulį įkeliami kasdien arba Europos Komisija valstybėms narėms pateikia naujus duomenis apie tarifinės kvotas, kai jos pasikeičia. Iš Europos Komisijos gautas duomenų rinkinys su atsakymais apie tarifinių kvotų suteikimą kiekvieną darbo dieną įkeliamas į Tarifinių kvotų sistemą.

Nurodo, kad vadovaujantis 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, bei remiantis Tarifinių kvotų sistemos duomenimis, nustatyta tarifinė kvota buvo suteikta tik daliai Pareiškėjo importuotų prekių.

2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 153 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu prieš išleidžiant prekes, dėl kurių pateiktas prašymas leisti naudotis tarifinė kvota, atitinkama tarifinė kvota nėra laikoma kritine, prekės išleidžiamos nereikalaujant už jas pateikti garantijos. Remdamasis šia norma pažymi, kad atitinkama informacija apie kvotos išnaudojimo būklę yra skirta muitinei tam, kad ji turėtų galimybę prašyti garantijos bei užsitikrinti galimos skolos muitinei padengimą. Tokiu būdu, minėta informacija apie kvotos būklę deklaracijos muitinei pateikimo dieną nesuteikia jokių teisėtų lūkesčių deklaraciją pateikiančiam asmeniui.

Dėl skundo argumento, kad per MDAS sistemą, praėjus kelioms dienoms po EID pateikimo, pareiškėja yra gavusi pranešimą, jog deklaracija užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas importo mokestis, pažymi, kad pareiškėja tokių pranešimų per MDAS sistemą apie pritaikytą kvotą nėra gavusi bei siekia išvengti papildomai apskaičiuotų mokesčių mokėjimo ir atsakomybės naštą, dėl neva padarytų administravimo procedūros pažeidimų, perkelti mokesčių administratoriui. Be to, neteisingai interpretuoja MDAS pranešimų turinį ir iškraipo juose pateiktą informaciją. Departamento nuomone, pareiškėjos skundo argumentai, kad Atsakovas 2, priimdamas EID kaip tinkamą, neįpareigodamas sumokėti mokesčių, o po to pakeisdamas savo poziciją ir įpareigodamas pareiškėją sumokėti papildomus mokesčius, prieš tai nepateikdamas pranešimo per MDAS sistemą pareiškėjai, pažeidė administracines procedūras, susijusias su EID deklaracijų tvarkymu, yra nepagrįsti, klaidinantys bei prieštaraujantys mokestinio ginčo medžiagai.

Nurodo, kad iš mokestinėje byloje esančių išrašų iš TARIC/QUOTA duomenų bazės, 2019 m. balandžio 2 d. nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634 likutis buvo 74 518 130 kg, o laukiantis paskirstymo kiekis buvo 69 890 262 kg, taigi, kvota dar nebuvo išnaudota ir importuoti prekes buvo leidžiama, tačiau pareiškėjai esant rūpestingai bei atidžiai, ji turėjo pamatyti, kad laukiantis kvotos paskirstymo kiekis beveik siekia kvotos likutį ir egzistuoja rizika, kad atitinkama kvota nebus suteikta arba bus suteikta dalinai.

Dėl pareiškėjos argumento, kad importo deklaracijos priėmimo dieną ji galėjo ir turėjo žinoti apie tarifinės kvotos suteikimą ar atsisakymą ją suteikti, nurodo, jog šis argumentas yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 51 straipsnio 2 dalimi, kiekiai pagal tarifines kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos.

Dėl pareiškėjo argumento, jog muitinė nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą pripažinti negaliojančiais pareiškėjos prašymus suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8634 deklaruotoms prekėms ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki prašymo suteikti minėtą kvotą, nurodo, kad vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsniu, pareiškėja turi teisę paduoti motyvuotą prašymą Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimo priėmimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, kadangi mokestinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų pasikreipusi su atitinkamu prašymu į vietos mokesčių administratorių, todėl tai nėra šio mokestinio ginčo dalykas.

Muitinės departamento nuomone, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja iš Rusijos importavo 135844 kg karštai valcuotus strypus-valcuotą vielą iš nelegiruoto plieno, netaisyklingai suvyniotus ritinių pavidalu, kurių skersmuo 6,5 mm, o jų sudėtyje esanti anglis sudaro 0,08-0,1 proc. masės, TARIC kodas 7213 91 49 00 ir 2019 m. balandžio 2 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. EID buvo paprašyta importuotai prekei suteikti nelengvatinę tarifinę kvotą Nr. 09.8634, todėl apskaičiuojant importo muitą pritaikyta 0 procentų muito norma, nustatyta kvotuojamoms prekėms.

Paaiškina, kad patikrinus informaciją Tarifinių kvotų sistemoje, buvo nustatyta, jog nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8634 pareiškėjai buvo suteikta ne visam prekės kiekiui (135844 kg neto), o tik 54,90993 proc. prekės kiekio (74591,847 kg neto). Vadovaujantis 2019 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, nuostatomis, Deklaracijoje deklaruotoms prekėms, kurioms nesuteikta tarifinė kvota Nr. 09.8634, taikytinas papildomas (apsaugos) 25 proc. muitas.

Pažymi, teritorinė muitinė, vadovaudamasi Taisyklėmis, Deklaracijoje prekių siuntos daliai (74591,847 kg neto (toliau – ir prekė Nr. 1)), kuriai Europos Komisija suteikė tarifinę kvotą, apskaičiavo muitą, pritaikant muito normą, nustatytą kvotuojamoms prekėms 0 proc., o prekių siuntos daliai (61252,153 kg neto (toliau – ir Prekė Nr. 2)), kuriai Europos komisija tarifinės kvotos nesuteikė, apskaičiavo papildomą (apsaugos) muitą, taikant 25 proc. muito normą. Deklaracijoje deklaruotą prekę išskyrė į dvi prekes ir papildė nauja preke Nr. 2. Taigi, Deklaracijoje apskaičiavo importo mokesčius: prekei Nr. 1 muitą (A00) 0 Eur, PVM (B00) 8025 Eur; prekei Nr. 2 muitą (A00) 0 Eur, papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 8237 Eur; viso Deklaracijoje apskaičiavo papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 16262 Eur, iš viso 24102 Eur bei papildomai apskaičiavo: papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 1646 Eur iš viso 9486 Eur.

KTM nuomone, Departamentas skundžiamame 2019 m. liepos 5 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjos skundo nėra pagrindo. Pritardama Departamento atsiliepime į skundą išdėstytai pozicijai, atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė palaiko jo argumentus, atsikirtimus bei prašo pareiškėjos skundą atmesti, o Ataskaitą ir Sprendimą palikti nepakeistus.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl KTM 2019 m. balandžio 10 d. ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta KTM ataskaita, teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja iš Rusijos importavo 135844 kg karštai valcuotus strypus-valcuotą vielą iš nelegiruoto plieno, netaisyklingai suvyniotus ritinių pavidalu, kurių skersmuo 6,5 mm, o jų sudėtyje esanti anglis sudaro 0,08-0,1 proc. masės, TARIC kodas 7213 91 49 00.

2019 m. balandžio 2 d. pareiškėja, norėdama pasinaudoti nelengvatine kvota Nr. 09.8634, KTM pateikė Elektroninio importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. balandžio 2 d. pareiškėja per MDAS gavo pranešimą. Pranešime nurodoma, kad „2“ daikto Numeris=“1“ kvota=“098634“>“.

2019 m. balandžio 10 d. KTM surašė Ataskaitą, kurioje nustatė, kad po muitinio įforminimo patikrinus informaciją Tarifinių kvotų sistemoje, nelengvatinė tarifinė kvota Nr. 09.8634 buvo suteikta ne visam prekės kiekiui (135844 kg neto), o tik 54,90993 proc. prekės kiekiui (74591,847 kg neto). Prekių siuntos 61252,153 kg neto daliai, kuriai Europos Komisija tarifinės kvotos nesuteikė, apskaičiuotas papildomas (apsaugos) muitas, taikant 25 proc. muito normą. Deklaracijoje deklaruota prekė išskirtina į dvi prekes ir papildyta nauja preke Nr. 2 bei apskaičiuoti importo mokesčiai: prekei Nr. 1 muitą (A00) 0 Eur, PVM (B00) 8025 Eur; prekei Nr. 2 muitą (A00) 0 Eur, papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 8237 Eur; viso Deklaracijoje apskaičiavo papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 16262 Eur, iš viso 24102 Eur bei papildomai apskaičiavo: papildomą (apsaugos) muitą (A20) 7840 Eur, PVM (B00) 1646 Eur iš viso 9486 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita, 2019 m. balandžio 23 d. pateikė skundą Departamentui, kuris 2019 m. liepos 5 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtindamas KTM Ataskaitą.

Pareiškėja, nesutikdama su KTM Ataskaita ir Departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ataskaitą ir Sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki bus gautas Europos Komisijos Prekybos Generalinio Direktorato atsakymas į pareiškėjos kreipimąsi Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. kovo 5 d. pareiškėja pateikė teismui Europos Komisijos atsakymą į pareiškėjos kreipimąsi.

Europos Komisijos atsakyme yra nurodyta, kad Komisija veikė pagal Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 51 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekiai pagal kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti kvota, priėmimo dienos. Todėl prašymas buvo išnagrinėtas 2019 m. balandžio 8 d. Kvota 09.8634 buvo išnaudota 2019 m. balandžio 2 d. Prašymams leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusiems su 2019 m. balandžio 1 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 100 proc. kiekio, o prašymams leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusiems su 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 54,91 proc. kiekio. Todėl pagal prašymus leisti pasinaudoti kvota 09.8634, susijusius su po 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis, kvota 09.8634 pasinaudoti nebuvo leista. Pažymi, kad susijusį prašymą Komisijos tarnybos gavo laiku, t. y. 2019 m. balandžio 5 d. 7.30 val. (Briuselio laku). Kad būtų užtikrintas sistemos skaidrumas, kasdien atnaujinama Komisijos svetainė, kurioje skelbiama informacija apie kvotas (nurodoma svetainės adresas). Atsakyme Komisija patvirtina, kad buvo griežtai laikomasi muitų teisės aktų ir kad nei Lietuvos muitinės administracija, nei ES Komisija klaidų nepadarė.

Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu 2 dalies d–g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.

Tarifinė kvota – Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendrojo muitų tarifo arba lengvatiniais susitarimais (Taisyklių 3.5. punktas). Tarifinės kvotos galiojimo laikotarpis – ES teisės aktų nustatytas laikotarpis, per kurį asmuo gali pasinaudoti tarifine kvota, jeigu tarifinė kvota neišnaudota (Taisyklių 3.6. punktas). Tarifinių kvotų administravimas – muitinės formalumų ir duomenų mainų visuma, kuria siekiama paskirstyti tarifines kvotas chronologine tvarka pagal kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą (Taisyklių 3.7. punktas).

Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarifinės kvotos, kurias leista naudoti pagal Sąjungos teisės aktus, kuriuose daroma nuoroda į šiame straipsnyje ir šio reglamento 50–54 straipsniuose nurodytą administravimo metodą, valdomos chronologine tvarka pagal išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų priėmimo datą. Tų pačių taisyklių 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekiai pagal tarifines kvotas negali būti skirstomi anksčiau nei antrą darbo dieną po muitinės deklaracijos, kurioje deklarantas paprašė leisti pasinaudoti tarifine kvota, priėmimo dienos. Taigi, Europos Komisija tarifines kvotas skirsto Europos Sąjungos mastu chronologine tvarka pagal muitinės deklaracijos kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti priėmimo muitinės įstaigoje datą, kiek tai leidžia atitinkamos tarifinės kvotos likutis.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad priimti Ataskaita ir Sprendimas turėtų būti panaikinti, nes buvo pažeistos administracinės procedūros, susijusios su EID tvarkymu: teikiant EID kvota nebuvo kritinė; jeigu kvota būtų kritinio statuso, pareiškėjai nebūtų buvę leista teikti EID, nes MDAS to nebūtų leidusi automatiškai; jokių pranešimų iš KTM, kuriais ji būtų buvusi įpareigota pakeisti ar patikslinti EID duomenis negavo; nebuvo įpareigota pateikti garantijų ir sumokėti muito mokesčių; tą pačią EID pateikimo dieną gavo pranešimą per MDAS, kad pateikta EID yra užregistruota, kvota pritaikyta ir nebuvo priskaičiuotas papildomas muito mokestis. Pareiškėja neneigia aplinkybių, kad išnaudojus tarifines kvotas turi būti taikomas 25 procentų muitas pareiškėjos importuotoms prekėms, tačiau, pareiškėjos teigimu, leidus pateikti EID, o vėliau gavus MDAS pranešimus dėl EID užregistravimo, KTM pozicijos keitimas po minėtų veiksmų nėra suderinamas su gero administravimo principu.

Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo elektroniniu pranešimu muitinės įstaigai pateikia kvotinę deklaraciją, MDAS Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos priemonėmis automatiškai atlieka tam tikrų importo muitinės deklaracijos duomenų ir apskaičiuotų mokesčių tikrinimą pagal LITAR esančius duomenis. Tikrinama, ar: 9.1. A laukelyje nurodyta kvotinės deklaracijos priėmimo data patenka į tarifinės kvotos galiojimo laikotarpį; 9.2. 33 laukelyje „Prekių kodas“ nurodytas prekių kodas pagal TARIC nomenklatūrą atitinka kvotuojamų prekių TARIC nomenklatūros kodą; 9.3. 34 laukelyje „Kilmės šalies kodas“ nurodytas kilmės šalies kodas atitinka šalies, iš kurios importuojant prekes taikoma tarifinė kvota, kodą; 9.4. 36 laukelyje „Preferencija“ preferencijos kodas nurodytas atsižvelgiant į tai, kad prekės deklaruojamos norint pasinaudoti tarifine kvota; 9.5. 39 laukelyje „Kvota“ nurodytas galiojančios tarifinės kvotos numeris; 9.6. teisingai nurodytas tarifinės kvotos matavimo vienetas; 9.6.1. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas kilogramais, kvotinėje deklaracijoje importuojamų prekių kiekis gali būti nurodytas tik 38 laukelyje „Neto masė (kg)“. 9.6.2. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas eurais, kvotinėje deklaracijoje importuojamų prekių kiekis gali būti nurodytas tik 46 laukelyje „Statistinė vertė“. 9.6.3. Jeigu tarifinės kvotos kiekis nustatytas kitais matavimo vienetais, kvotinės deklaracijos 41 laukelyje „Papildomas matavimo vienetas“ privalo būti įrašytas papildomas matavimo vienetas, atitinkantis tarifinės kvotos kiekio matavimo vienetą. 9.7. 44 laukelyje „Papildoma informacija/pateikiamai dokumentai/sertifikatai ir leidimai“ nurodyti visi privalomų pateikti TARIC naudojami dokumentų kodai; 9.8. tarifinė kvota neišnaudota.

Taisyklių 10.3. punkte nustatyta, kad kvotinėje deklaracijoje pateikti duomenys atitinka tarifinės kvotos prašymui nustatytus reikalavimus, kvotinė deklaracija yra užregistruojama MDAS ir jai suteikiamas registravimo numeris (MRN). Asmuo apie tarifinės kvotos prašymo priėmimą informuojamas elektroniniu pranešimu. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas, priimdamas MDAS priemonėmis pateiktą kvotinę deklaraciją ir įvertinęs galimą riziką, patikrina tarifinės kvotos statusą.

Nors pareiškėja skunde nurodo, kad pateikiant EID deklaraciją į MDAS sistemą, ji buvo priimta, o tikrinant tarifines kvotas LITAR ir TARIC/QUOTA sistemose nebuvo nurodyta, kad kvota yra kritinė, tačiau atsakovas Departamentas pateikė 2019 m. balandžio 2 d. rašytinius įrodymus iš TARIC/QUOTA sistemos, kuriuose matyti, kad nelengvatinės tarifinės kvotos Nr. 098634 likutis buvo 74 518 130 kg, o laukiantis paskirstymo kiekis buvo 69 890 262 kg. Europos Komisija pateiktame atsakyme pareiškėjai nurodė, kad prašymams leisti pasinaudoti kvota Nr. 098634, susijusiems su 2019 m. balandžio 1 d. priimtomis deklaracijomis, buvo skirta 100 proc. kiekio, o prašymams, susijusiems su 2019 m. balandžio 2 d. priimtomis deklaracijomis – 54,91 proc. kiekio. Teisėjų kolegijos nuomone, Departamentas teisingai pastebėjo, kad kvota, teikiant Deklaraciją, dar nebuvo išnaudota ir importuoti prekes buvo leidžiama, todėl, nepažeidžiant administracinės procedūros, susijusios su EID tvarkymu, pareiškėjai pagrįstai buvo leista pateikti EID į MDAS, tačiau pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo matyti, kad laukiantis kvotos paskirstymo kiekis beveik siekia kvotos likutį ir egzistuoja rizika, kad atitinkama kvota nebus suteikta arba bus suteikta dalinai.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad sistemose nebuvo pažymėta, jog kvota ribinė, kad negavo jokių pranešimų iš KTM, pažymi, jog aukščiau aptartos faktinės aplinkybės leidžia patvirtinti, kad kvota Nr. 098634 dar nebuvo išnaudota, galutinai nepaskirstyta, todėl MDAS sistema leido pareiškėjai importuoti prekes. MDAS neleidžia taikyti kvotos tik tuo atveju, kuomet kvota yra išnaudota, o kol dar yra nepaskirstytas kvotos likutis, importuotojai prašyti kvotos gali, kaip ir buvo nagrinėjamu atveju. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog sistemos buvo neatnaujintos, kad priėmus ir patvirtinus Deklaraciją, vėliau muitinės įstaigoms keičiant poziciją, buvo pažeistas gero administravimo principas, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pateiktame Europos Komisijos atsakyme yra nurodyta, kad priimant ir vertinant pareiškėjos teiktas EID, buvo griežtai laikomasi muitų teisės aktų, o Lietuvos muitinės administracija ir Europos Sąjungos Komisija klaidų nepadarė. Šis pateiktas atsakymas tik patvirtina atsakovų Departamento ir KTM veiksmų, priimant bei atliekant pareiškėjos pateiktos Deklaracijos vertinimą, teisėtumą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad KTM, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais nelengvatinės kvotos Nr. 09.8634 suteikimą, pagrįstai patikrino tarifinės kvotos statusą ir prekių siuntos 74591,847 kg neto daliai, kuriai Europos komisija suteikė tarifinę kvotą, apskaičiavo muitą, pritaikant muito normą, nustatytą kvotuojamoms prekėms 0 procentų, o 61252,153 kg neto prekių siuntos daliai, kuriai Europos komisija tarifinės kvotos nesuteikė, pagrįstai apskaičiavo papildomą (apsaugos) muitą taikant 25 procentų muito normą.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Atsakovų administruojamų deklaravimo sistemų pranešimais nebuvo įpareigota pateikti jokių garantijų ir sumokėti muito mokesčius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas, kadangi vadovaujantis 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 153 straipsniu, tuo atveju, jeigu prieš išleidžiant prekes, dėl kurių pateiktas prašymas leisti naudotis tarifine kvota, atitinkama tarifinė kvota nėra laikoma kritine, prekės išleidžiamos nereikalaujant už jas pateikti garantijas. Kadangi nagrinėjamu atveju nelengvatinė kvota Nr. 09.8634 Deklaracijos pateikimo dieną dar nebuvo išnaudota ir galutinai paskirstyta, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja įpareigojimų pateikti garantijas ir sumokėti muito mokesčius negalėjo gauti.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad Departamentas ir KTM, priimdami Sprendimą ir Ataskaitą, nepasisakė dėl pareiškėjos dalies argumentų, t. y. teikiant EID deklaraciją į MDAS, buvo nurodyta, kad kvota nėra kritinė, tikrinant tarifines kvotas LITAR ir TARC/QUOTA buvo nurodyta, jog kvota nėra kritinė ir nėra išnaudota. Taip pat KTM nepasisakė dėl prašymo grąžinti panaikinti Ataskaitą ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki prašymo suteikti minėtą kvotą. Teisėjų kolegija iš skundžiamo Sprendimo ir skundžiamos Ataskaitos nustatė, kad tiek Sprendime, tiek Ataskaitoje yra pateiktos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, išsamiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl pareiškėjos prašoma kvota buvo suteikta tik daliai prekių. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėja KTM būtų pateikusi prašymą grąžinti panaikinti Ataskaitą ir grąžinti administracinę išmuitinimo procedūrą į padėtį, buvusią iki prašymo suteikti minėtą kvotą, todėl sutinka su atsakovo Departamento nuomone, kad šis pareiškėjos argumentas nėra šio mokestinio ginčo dalykas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusioje VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamus sprendimus gavo laiku, juos apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtus sprendimus (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad sprendimuose nėra detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjos skundo argumentą, negali būti laikoma pagrindu pripažinti Ataskaitą ir Sprendimą nepagrįstais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Ataskaitos ir Sprendimo turinius, laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, buvo laikytasi esminių (pagrindinių) procedūrinių reikalavimų.

Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegijai nenustačius ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, konstatuotina, kad KTM ir Departamentas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 10 d. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011), todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „L.“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė