Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nukentėjusiajai G. P., jos atstovei pagal įstatymą – civilinei ieškovei R. P., kaltinamajai D. Č., neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Č. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, 10 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamą vietą ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. Č. (J.) 2012-12-11 apie 18 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie karjerų, veikdama kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str., įžūliais veiksmais ir patyčiomis – asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajai G. P. per veidą, sugriebus nukentėjusiąją už plaukų ir ją parklupdžius, reikalaujant jos atsiprašyti, po to tąsant nukentėjusiąją už drabužių, D. Č. stumdė nukentėjusiąją G. P., spardė jai į kojas bei ne mažiau šešis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai G. P. į pilvą, kaklą, rankas ir veidą, daugiau nei kartą liepė nukentėjusiajai atsiprašyti asmens, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, tuo metu kumščiu suduodama jai į galvą, po to liepė nukentėjusiajai G. P. eiti link kelio Vilnius – Kaunas– Klaipėda viaduko ir asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, už rankos vedant nukentėjusiąją, D. Č. eidama greta spjaudė nukentėjusiajai G. P. į plaukus, veidą, spardė nukentėjusiajai į kojas, bandydama ją pargriauti, o pargriovus nukentėjusiąją, pagriebė ją už plaukų ir tempė link geležinkelio; po to, po viaduku, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, vieną kartą kumščiu sudavus G. P. į veidą, taip pargriovus ir gulinčiai mažiausiai vieną kartą įspyrus į koją, o nukentėjusiajai G. P. atsistojus, asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kumščiu sudavus nukentėjusiajai mažiausiai 20 smūgių kumščiais ir gulinčiai įspyrus mažiausiai 10 kartų bei tąsant nukentėjusiąją už plaukų, taip bendrais veiksmais padarė G. P. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, be to D. Č. kartu su dviem asmenimis, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str., plūdo nukentėjusiąją G. P. įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamoji D. Č. (J.) kalta padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino pilnai ir nurodė, kad trenkė G. P. galbūt ne vieną kartą, išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau neprisimena, kad nukentėjusiąją būtų tempusi už plaukų, būtų spjaudžiusis. Nukentėjusioji jai buvo visiškai nepažįstama. Į tą vietą ateiti ją pakvietė E. Ž., nurodydama, kad galbūt gali prireikti jos pagalbos. Nors nukentėjusiosios ji pati nepažinojo, tačiau jai papasakojo, kad per nukentėjusiosios kaltę M. lyg tai buvo sumušę ar dar kažką padarę. Toje vietoje buvo ji, E., E., M., A., Š., atėjo G. su dar su kažkuo. Susitikę visos merginos kalbėjosi. Bekalbant prasidėjo konfliktas, nežino ar ji, ar Š. pirma trenkė nukentėjusiajai. Galbūt ji nukentėjusiajai galėjo suduoti smūgius į kaklą, į rankas, bet nestipriai. Po to kažkas pasiūlė eiti prie viaduko. Ten nuėjus G. mušė tik M., ji gal tik necenzūriniais žodžiais išvadino. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sutinka nukentėjusiajai atlyginti tiek pat, kiek ir visos atlygino, t. y. 500 Lt. Dabar įvykio aplinkybes prisimena blogai, nes praėjo daug laiko, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios D. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad 2012-12-11 vakare buvo susitikusi su draugėmis Š. B., A. K., E. Ž. ir E. R.. Vėliau Š. B. pakvietė jas visas nueiti susitikti su savo kitomis draugėmis. Su kitomis merginomis jos susitiko netoli viaduko. Ten dar buvo G. P. ir M. C.. G. P. pirmiausia bendravo su Š. B.. Žodinio konflikto metu Š. B. liepė G. P. jos atsiprašinėti, pastaroji to daryti nenorėjo, todėl B. G. skėlė antausį, o kai ir tai nepadėjo, patampė už plaukų ir nukentėjusiąją parklupdė. Ji suprato, kad G. P. yra kalta, tačiau savo kaltės nepripažįsta, atsisako atsiprašyti, todėl į šį konfliktą įsikišo ir ji, nes tai lietė jos draugę – Š. B.. Ji G. sudavė kelis smūgius kumščiu į veidą, išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, norėjo ją pažeminti. Kitos merginos taip pat G. plūdo. Ji neprisimena, kad G. būtų sudavusi daugiau kokių nors smūgių, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti į pilvą, kaklą, rankas, įspirti kelis kartus į kojas. Paaiškėjo, kad M. C. anksčiau buvo sumušta po netoliese esančiu viaduku, todėl visos kartu ten ir nuėjo. Giedrė nenorėjo niekur eiti. Ji nepamena, kad būtų G. apspjaudžiusi, spardžiusi jai kojas, tačiau taip galėjo būti. Po viaduku M. C. susimušė su G. P., o ji kartu su kitomis merginomis stovėjo šalia ir plūdo G. P. necenzūriniais žodžiais. Ši konfliktą sustabdė trys jai nepažįstami vaikinai, kurie ėjo pro šalį. Jie apgynė ir nusivedė G. P. į namus (1 t., b. l. 172).

Nukentėjusiosios G. P. parodymais. Ji nurodė, kad viską pradėjo Š. – trenkė jai per veidą ir parklupdė. D. pradėjo ant jos rėkti, vadinti visokiais žodžiais, spyrė kelis kartus, trenkė. Po to jos nusprendė, kad reikia ją vesti prie viaduko. Tuo metu, kai ėjo link viaduko, D. Č. spardė jai į kojas, atsistojo prieš ją ir spjovė jai į veidą. Einant iki viaduko, ją mušė ir spardė ne tik D., bet ir M.. Jai pavyko telefonu parašyti mamai žinutę, kad ją muša. Kai atėjo prie viaduko, pradėjo vėl ją mušti, bet atėjo Karolis su Mindaugu ir ją apgynė. D. jai spardė į kojas, trankė į pilvą, krūtinę, galbūt į rankas, į veidą kelis kartus. Ji sakė, kad nenori eiti, bet D. paėmė ją už plaukų ir tempė, eidama prieš ją, persukusi ranką. Tada pasakė „užkniso“ ir pradėjo spardyti jai į kojas. Jai ne tiek skaudėjo, kiek ją pažemino. Dabar bendrauja su kitomis mergaitėmis, susitaikė. Po to įvykio buvo pas šeimos gydytoją, pas psichologus. Negalėjo susikaupti, buvo nusilpęs organizmas ir šiaip bijojo eiti į mokyklą. Į mokyklą nėjo 3 mėn., gydėsi, vartojo raminamuosius. Tai nebuvo receptiniai vaistai, tiesiog daktarė patarė, kokius reikėtų pirkti ir užrašė pavadinimus ant lapelio.

Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą – civilinės ieškovės R. P. parodymais. Ji nurodė, kad 2012-12-11 apie 16.30 val. jos dukra jai pasakė, kad eina susitikti su M.. Apie 23-24 val., būdama darbe, gavo iš dukros žinutę, kad ją muša, spardo. Dukrai prisiskambinti ji negalėjo, todėl paskambino savo kaimynei, vyrui, kad pradėtų ieškoti dukters, tačiau šie jos nerado. Prieš rytą jai paskambinusi kaimynė pranešė, kad dukra grįžo. Grįžusi iš darbo pamatė dukrą, kuri buvo susivėlusi, apsiverkusi, sudaužyta, sudraskytais drabužiais. Dukrai gydytoja išrašė raminančių vaistų, po to lankėsi pas mokyklos psichologą, mokyklos nelankė 3 mėn., nes bijojo. Mano, kad ieškinio suma pagrįsta, nes visos mergaitės pripažino savo kaltę, gailėjosi, tik kaltinamoji – ne: nei skambino, nei tarėsi dėl žalos atlyginimo. Kiek jai žinoma, būtent Č. savo žiauriu elgesiu padarė didžiausią žalą jos dukrai, todėl prašo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

L. M. C. parodymais. Ji nurodė, kad su G. susitiko norėdamos išsiaiškinti dėl Š.. Su Š. dar buvo D., A.. Iš pradžių ji pradėjo su G. muštis, paskui ją mušė Š., po to D.. D. apspjovė nukentėjusiosios veidą, spyrė ir rodos pataikė į nugarą. D. Č. apklausos metu ji įvardino kaip tamsiaplaukę merginą. Kaip mušė ir koneveikė keiksmažodžiais D. G. – prisimena, tik nepamena ar tampė už plaukų.

L. Š. B. parodymais. Ji nurodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. M. tempė G. P. už plaukų, kai G. ėjo, D. nukentėjusiajai spyrė.

L. Š. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad 2012 m gruodžio mėnesio viduryje, apie 18 val., jai paskambino M. C. ir pakvietė pasikalbėti prie smėlio karjero. Telefoninio pokalbio metu M. C. daugiau nieko neaiškino. Į susitikimą ji nuėjo su A. K. ir E. Ž.. Nuėjus į sutartą vietą, ten jau buvo M. C., E. M., G. P., L. M. ir dar apie 10-15 vaikinų, kurie stovėjo nuošaliau. Merginos stovėjo viena priešais kitą, kažką aiškinosi, plūdo viena kitą įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai priėjus, M. paklausė jos, kodėl ji užrašė M. numerį ant autobuso sustojimo stotelės. Tačiau jai buvo žinoma, kad numerį užrašė G.. Ji apie tai pasakė M. C. ir pareikalavo, kad G. jos atsiprašytų už tai, kad visų akivaizdoje ją apkalbėjo. G. P. nieko neatsakė, tada ji priėjo prie G., pagriebė ją už plaukų ir parklupdė ant kelių. Tyčia nesmaugė G. P., tačiau pripažįsta, kad tuo metu kai ją klupdė ant kelių, galėjo lenkti žemyn ir taip sukelti skausmą. Vėliau kai G. P. buvo parklupdyta, ji vėl pareikalavo, kad ši jos atsiprašytų, o kai G. to nepadarė – trenkė G. vieną kartą rankos delnu per veidą. Po to M. C. pagriebė G. už plaukų ir nutempė prie greta esančio viaduko. Konflikto vietoje buvo tamsu, tuo metu kai ėjo prie viaduko, ji ėjo gale, todėl nepastebėjo, ar kas nors G. P. spardė per kojas, kad ši nukristų, ar spjaudė į plaukus. A. G. P. po viaduku, M. C. ją jėga parklupdė ir pareikalavo visų atsiprašinėti. G. P. nenorėjo nieko atsiprašinėti, nes tam ir nebuvo jokio pagrindo. T. M. pradėjo G. mušti, smūgių buvo labai daug. Šį susidorojimą sustabdė pro šalį ėję K. J., M. E. ir E. B. (1 t., b. l. 70-71).

Liudytojos E. M. parodymais. Ji nurodė, kad įvykio metu ėjo pačiame gale, daug ko nematė. Girdėjo, kaip D. G. žodžiais užgauliojo, apspjovė veidą. Nematė, kad nukentėjusiąją kažkas būtų tampęs už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje tamsiaplauke mergina įvardino D.. Nepamena dabar visų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojos E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad 2012-12-11 vakare, apie 18 val., ji buvo susitikusi su savo drauge M. C.. Pokalbio metu M. C. papasakojo, kad ją apklaba G. P., todėl norėtų su šia susitikti. M. C. susiskambino su G. P. ir susitarė susitikti prie G. P. namų. Į šį susitikimą G. P. atėjo kartu su L. M.. G. P. bendraujant su M. C. jos užsimanė pasikviesti Š. B.. Visos susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažos. Ten dar be minėtų merginų atėjo A. K., E. Ž. ir dar dvi nepažįstamos merginos – viena šviesiaplaukė, kita tamsiaplaukė. Visos kartu nuėjo iki smėlio karjero. Nurodytoje vietoje Š. B. pradėjo aiškintis santykius su G. P., griebė G. už plaukų ir parklupdė, liepė atsiprašinėti. G. P. atsisakius, Š. skėlė antausį. Tuoj po to nepažįstama tamsiaplaukė mergina pasiūlė M. C. eiti muštis su G. P. prie greta esančio viaduko. Joms einant, matė kaip tamsiaplaukė spjaudė ant G. P., spardė į kojas, plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, stumdė. Po viaduku M. C. ir kitos susirinkusios merginos G. plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais, kvietė muštis, M. C. G. pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas, įspyrė apie 10 kartų. Šias muštynes sustabdė pro šalį ėję trys jai visiškai nepažįstami vaikinai, kurie apgynė G. P. (1 t., b. l. 82-83).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie karjerų, po viaduku (1 t., b. l. 15-17).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 26).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad G. P. iš pateiktų jai fotonuotraukų atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris kartu su M. C. ir Š. B. smurtavo prieš ją (1 t., b. l. 45-47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad M. C. iš pateiktų jai fotonuotraukų atpažino D. Č. kaip asmenį, kuris kartu su ja sumušė G. P. (1 t., b. l. 62-64).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 284str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad jokio asmeninio konflikto tarp kaltinamosios D. Č. ir nukentėjusiosios G. P. nebuvo, tarpusavyje jos nebuvo susipykusios, jokių asmeniškumų viena kitos atžvilgiu neturėjo. Todėl tikėtina, kad tik kaltinamosios asmeninės savybės paskatino ją smurtauti prieš jai visiškai nepažįstamą G. P. – viešoje vietoje stumdyti nukentėjusiąją G. P., spardyti jai į kojas. Be to kaltinamoji ne mažiau šešis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į pilvą, kaklą, rankas ir veidą, liepė nukentėjusiajai G. P. eiti link viaduko, eidama greta spjaudė nukentėjusiajai į plaukus, veidą, spardė į kojas, bandydama pastarąją pargriauti, o pargriovus, pagriebė nukentėjusiąją už plaukų ir tempė link geležinkelio, plūdo įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Tokią įvykių seką nurodė nukentėjusioji, tai patvirtino liudytojos M. C., Š. B., E. M.. Kaltinamoji D. Č. pripažino esmines įvykio aplinkybes. Iš aptartų įrodymų visumos šioje byloje darytina išvada, kad kaltinamoji viešoje vietoje, nesiskaitydama su elementariomis moralės ir elgesio normomis, demonstruodama fizinę jėgą, smurtinius veiksmus, rodė nepagarbą aplinkiniams – konflikte nedalyvavusiems asmenims, suduodama smūgius nukentėjusiajai, ją sužalodama, elgėsi įžūliai, todėl kaltinamosios veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis.

Visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių – neatsiprašė nukentėjusiosios, nors nuo įvykio jau yra praėję dveji metai. Taigi nustačius kaltininkės savanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad ji kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimų padarinius, negalima konstatuoti kaltininkės nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką ši padarė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Kaltinamoji D. Č. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 93 str., taip pat su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 38 str.. Nustatyta, kad šie asmenys veiksnūs, gebantys suvokti ir valdyti savo veiksmus, pagal byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad jie kartu su D. Č. mušė nukentėjusiąją, todėl pripažintina, kad D. Č. bendrininkavo su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nuoroda į bendrininkavimą nepažeidžia asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, asmens nekaltumo prezumpcijos, o jų nusikalstamų veiksmų detalus aprašymas nuosprendyje šiai prezumpcijai neprieštarauja (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2009).

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamoji D. Č. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, teismas skirdamas jai bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamoji D. Č. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Ji teisiama pirmą kartą, praeityje yra neteista (1 t., b. l. 174-179), administracine tvarka bausta (1 t., b. l. 180-184), priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b. l. 187), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., b. l. 189), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje buvo registruota 2010-2014 metais. Šio skyriaus specialistams ji buvo žinoma kaip socialinės rizikos grupės vaikas, linkusi epizodiškai daryti teisės pažeidimus, smurtauti prieš bendraamžius, vartoti psichotropines medžiagas, nelankyti mokyklos, nuo 2010-05-06 iki 2011-04-27 jai buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės (1 t., b. l. 191), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojama patenkinamai: moksleivė dalyvaudavo bei padėdavo organizuoti renginius mokykloje, įsitraukė į mokykloje organizuojamus projektus, aktyviai įsitraukdavo į diskusijas užsiėmimų metu. Tačiau mokinė pasižymėjo nuožmiu būdu, sunkiai valdydavo pyktį, buvo linkusi nenusileisti, mokinės santykiai su mokytojais ir bendraklasiais buvo įvairūs: gražiai bendraudavo su tais, kuriuos mėgdavo, su nepatinkančiais asmenimis kartais konfliktuodavo, mokykloje draugų turėjo daug (1 t., b. l. 193).

D. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad D. Č. yra jauno amžiaus, neteistas, mokinasi, jai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikštas civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti jos dukrai G. P. nusikaltimu padarytą 5000 Lt moralinę žalą (2 t., b. l. 69). Apklausta teisiamojo posėdžio metu R. P. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, kad dukra patyrė dvasinius išgyvenimus – buvo sukrėsta, išsigandusi, tris mėnesius nelankė mokyklos, vartojo vaistus, lankėsi pas psichologą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. P. nurodė, kad lankėsi pas šeimos gydytoją, psichologus, po įvykio į mokyklą nėjo 3 mėn., negalėjo susikaupti, buvo nusilpęs organizmas, gydėsi, vartojo raminamuosius.

Civilinės ieškovės R. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusioji G. P. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog nukentėjusioji G. P. po įvykio mokymosi įstaigos nelankė pagal medikų rekomendacijas nuo 2012-12-12 iki 2012-12-21, pas medikus kreipėsi skųsdamasi galvos svaigimu, nugaros skausmu, jai nustatytas galvos paviršiaus sužalojimas, sumušimai, išrašyti medikamentai prieš uždegimą ir homeopatinis raminantis preparatas ,,SEDATYVAS PC“, taip pat rekomenduota psichologo konsultacija (2 t., b. l. 81). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. P. padaryta poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 26). Šiuo metu pagal medicininius dokumentus G. P. pasikartoja galvos skausmai, dėl susilpnėjusio imuniteto dažniau serga peršalimo ligomis, pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis (2 t., b. l. 85), tačiau šie susirgimai, teismo nuomone, nėra nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012-12-11, liekamieji reiškiniai ir nusikalstamos veikos pasekmė.

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamoji yra jauno amžiaus, moksleivė, nedirbanti, nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais kartu su kitais asmenimis, kurie taip pat yra atsakingi už kilusias pasekmes, bendru susitarimu su nukentėjusiąja atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, t. y. po 500 Lt (1 t., b. l. 49, 50, 51), taip pat į esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinės ieškovės R. P. pareikštas 5000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 500 litų, šią sumą iš kaltinamosios priteisiant tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – G. P. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios G. P. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą R. P. (CK 3.185 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Č. (J.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti D. Č. (J.), kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Civilinės ieškovės R. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti G. P. iš kaltinamosios D. Č. (J.) 500 (penkis šimtus) litų (144,81 EUR) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios G. P. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą R. P.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.