Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. ir S. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo S. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 210 str. 1 d. ir nubausta 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda, A. J. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 210 str. 1 d. ir nubaustas 10000 (dešimties tūkstančių) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. ir A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažinti kaltais už tai, kad jie, veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 22 val., vykdami iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą, esantį Rodūnios kelias 10 a, Vilniuje, pažeisdami 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčius ir akcizais taisyklių“ 6.2 punktą ir nepateikę muitinės kontrolei, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes: moteriškas rankines moteriškas rankines HERMES - 8 vnt., moteriškus batus CHANEL - 8 poras, mot. pinigines HERMES - 2 vnt., mot. šalikus HERMES - l vnt., telefono dėklus SWAROVSKY - 10 vnt., mot. diržus HERMES - 18 vnt., mot. batus LOUIS VUITTON - 7 poras, mot. sportinio tipo avalynę LOUIS VUITTON - 6 poras, mot. diržus DOLCE GABBANA - 3 vnt., mot. diržus LOUIS VUITTON – 5 vnt., mot. rankines LOUIS VUITTON - 4 vnt., mot. rankines DOLCE GABBANA - 3 vnt., mot. batus YVES SAINT LAURENT - 5 poras, mot. batus GYVENCHY - 14 porų, mot. diržus VALENTINO - 3 vnt., mot. piniginę DOLCE GABBANA - l vnt., mot. delninukes YVES SAINT LAURENT - 3 vnt., mot. diržus YVES SAINT LAURENT - 2 vnt., mot. diržus MOSCHINO - 4 vnt., mot. rankines GYVENCHY - 2 vnt., mot. striukes PRADA - 12 vnt., mot. marškinėlius BURRBERY - 3 vnt., mot. striukes BURBERY - 7 vnt., mot. rankines PRADA - 9 vnt., mot. šalikus BURRBERY - 9 vnt., vyr. sportinio tipo avalynę DOLCE GABBANA - 5 poras, mot. rankinę YVES SAINT LAURENT - l vnt., šalikus LOUIS VUITTON - 7 vnt., skėčius HERMES - 2 vnt., mot. pinigines LOUIS VUITTON - 2 vnt., mot. rankinę DIOR - l vnt., mot. rankinę CHANEL - l vnt., vyr. diržus LOUIS VUITTON - 2 vnt., mot. apyrankes HERMES - 7 vnt., mot. sportinio tipo avalynę - 20 porų, mot. liemenes su kailiu – 7 vnt., mot. striukes - 11 vnt., mot. aulinius batus - 4 poros, mot. rankines - 2 vnt., paltus iš sintetinio pluošto - 5 vnt., trikotažinius džemperius - 7 vnt., mot. kostiumėlius - 7 vnt., mot. megztinius - 32 vnt., sukneles - 14 vnt., megztas sukneles trumpomis rankovėmis - 6 vnt., mot. trikotažinius marškinėlius – 4 vnt., mot. marškinėlius ant petnešėlių - 3 vnt., mot. megztinius CHANEL - l vnt., mot. švarkelius – 4 vnt., mot. palaidines - 3 vnt., mot. bliuzeles - 3 vnt., megztinius KENZO - 7 vnt., mot. marškinėlius CHANEL - l vnt., skėtį, akinius, telefono dėklus KENZO - 7 vnt., telefono dėklus GYVENCHY – 9 vnt., auskarus - 11 porų, plaukų segtukus - 4 vnt., plaukų gumytes - 20 vnt., kurių visų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 20 871,67 Lt ir neviršijo 250 MGL lygio sumos. Šiais savo veiksmais S. J. ir A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 1 d.

Apeliaciniais skundais S. J. ir A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Skunduose nurodoma, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas vien prielaidomis ir viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis. Apeliantų vertinimu, vien jų elgesio akcentavimas, neatlikus kitų byloje esančių įrodymų reikiamos analizės bei nedavus jiems teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, keliamų teismo baigiamojo akto formai ir turiniui. Teismo dėstoma pozicija iš esmės apsiribojo deklaratyviomis nuostatomis, kad A. J. ir S. J., turėdami vieningą tyčią išvengti muitinės kontrolės, gabeno prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nesiėmė jokių veiksmų siekdami gabenamas prekes pateikti muitinės kontrolei.

Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai jiems inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia, pažymėdami, jog tuo metu, kai A. J. ir S. J. pasiėmę bagažą ir matydami žaliajame kanale stovinčius muitinės pareigūnus, judėjo link jų, tačiau muitinės pareigūnai staigiai pasitraukė iš savo darbo vietos, todėl apeliantai dėl objektyvių priežasčių fiziškai neturėjo galimybės pateikti prekių muitinės kontrolei bei išsiaiškinti kitas su prekių deklaravimu susijusias aplinkybes.

Pažymima ir tai, kad LR ATPK nėra įtvirtintas bendrininkavimo institutas kaip baudžiamojoje teisėje, todėl asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn ir už kito asmens padarytus pažeidimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad A. J. ir S. J. bendrai gabentų prekių vertė yra lygi 20871,67 litų, abiems asmenims inkriminuota ta pati gabentų prekių vertė, nors vertinant jų gabentas prekes matyti, kad A. J., tiek S. J. gabeno skirtingą prekių kiekį. Pabrėžiama, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 28 d. nutarime nurodyta prekių vertė ne tik, kad nėra individualizuota, bet į ją įtraukti ir privalomi sumokėti mokesčiai, kas akivaizdžiai prieštarauja LR ATPK įtvirtintoms nuostatoms. Pastebima, kad prekių muitinės vertės apskaičiavimas, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra numatytas tik LR BK 212 str. 2 d., tačiau LR ATPK tokių prekių vertės nustatymo taisyklių nenumato.

Apeliantų vertinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad asmuo, turėdamas deklaruotinų prekių turėjo eiti raudonuoju kanalu, kadangi teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. B. ir A. K. paaiškino, jog įvykio metu nei vieno muitinės pareigūno raudonajame kanale nebuvo, tais atvejais, kai asmuo nežino, ar jam reikia deklaruoti prekes, prieina prie muitininkų paklausti, be to, kartais atsitinka taip, kad asmuo, jau eidamas žaliuoju kanalu, pasiklausia muitinės pareigūnų, ar jam reikia deklaruoti gabenamas prekes. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. V..

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, apeliantų vertinimu, jų veiksmai negali būti vertinami kaip LR ATPK 210 str. 1 d. objektyviąją pusę sudarantys veiksmai, nes tokio pobūdžio veiksmai, pagal savo prigimtį ir pobūdį, negali būti priskiriami prekių nepateikimo muitinės kontrolei veiksmams. Apelianto atlikti veiksmai laikytini nutrūkusios prekių pateikimo muitinei procedūros elementais, kuriais nors ir nepabaigta prekių pateikimo muitinei procedūra, tačiau patys savaime tokie veiksmai nesudaro savarankiško LR ATPK 210 str. 1 d. pažeidimo.

Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad LR ATPK 210 str. 1 d. numatyti veiksmai buvo atlikti tyčia, nurodant, kad apeliantai pasirinko žaliojo kanalo režimą ne siekdami išvengti muitinės kontrolės, bet priešingai, žaliajame kanale matydami muitinės pareigūnus ėjo link jų, turėdami tikslą išsiaiškinti prekių deklaravimo aplinkybes. Jei pareigūnai būtų stovėję raudonajame kanale, apeliantai lygiai taip pat būtų ėję raudonuoju kanalu, kad pareigūnai jiems paaiškintų prekių deklaravimo taisykles.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyrius pateikė atsiliepimus į A. J. ir S. J. apeliacinius skundus, kuriais prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti.

Nurodoma, kad žaliojo kanalo pasirinkimas pats savaime yra deklaravimas, parodantis, kad keleivis neturi su savimi deklaruotinų prekių, taigi tiek A. J., tiek S. J. vien įžengdami į žaliojo kanalo erdvę jau šiais savo veiksmais deklaravo, kad jie su savimi negabena jokių privalomai deklaruotinų prekių. Be to, tiek A. J., tiek S. J. Vilniaus oro uoste lankėsi ne vieną kartą, oro uosto patalpos jiems buvo pažįstamos, o įvertinus dar ir tai, kad jų ilgametė veikla susijusi su prekių įsigijimu ir pardavimu, akivaizdu, kad deklaravimo tvarka jiems neabejotinai buvo žinoma, taip pat negalėjo būti nežinoma ir tai, kad oro uosto patalpose yra du keleivių mutinio tikrinimo kanalai – žaliasis ir raudonasis.

Pabrėžiama, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami tik tie asmenys, kurie tiesiogiai padarė teisės pažeidimą. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. J. ir A. J. jiems inkriminuojamus veiksmus padarė tiesiogiai, t.y. kaip vykdytojai, abu atlikę LR ATPK 210 str. 1 d. sankcijoje numatytus veiksmus, o būtent abu, veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, Kinijos Liaudies Respublikoje įsigijo įvairių prekių, kurias per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautini oro uostą, pažeisdami įstatymo įvežti leidžiamą neapmokestinamą prekių kiekį, gabeno nepateikdami muitinės kontrolei. Tokiu būdu, pastariesiems, kaip administracinio teisės pažeidimo vykdytojams, turėjusiems vieningą tyčią gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei prekes, kurių muitinė vertė 20871,67 litų, pagrįstai numatyta atsakomybė pagal LR ATPK 210 str. 1 d.

A. J. ir S. J. apeliaciniai skundai netenkinami.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. J. ir S. J. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 1 d., jų veiksmų juridinis vertinimas teisingas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantų veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. J. ir S. J. kaltę padarius jiems inkriminuojamą pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniuose skunduose pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, A. J. bei S. J. buvo pripažinti kaltais už tai, kad jie, veikdami kartu ir turėdami vieningą tyčią, 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 22 val., vykdami iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus tarptautinį oro uostą, esantį Rodūnios kelias 10 a, Vilniuje, pažeisdami 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinamo importo pridėtinės vertės mokesčius ir akcizais taisyklių“ 6.2 punktą ir nepateikę muitinės kontrolei, gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes, kurių visų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, buvo 20 871,67 litų ir neviršijo 250 MGL sumos. Šiais savo veiksmais S. J. ir A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 1 d.

LR ATPK 210 str. 1 d. numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus <...>, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nors tiek S. J., tiek A. J. kaltais dėl jiems inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme neprisipažino, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų kaltė įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad įvykio metu ji dirbo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės pareigose. Įvykio dieną ji buvo paskirta į išvykimo salę, tačiau, vienu metu atskridus keliems reisams, atėjo pagelbėti į atvykimo salę C (tikrinti Maskvos reisą). Tuo metu buvo labai daug žmonių, kadangi nusileido reisai iš Hurgados, Londono ir Maskvos. Jos buvo dviese su inspektore A. K.. Iš pradžių buvo raudonajame kanale, specialiame užstiklintame muitinės darbo kabinete, pro kurį gali pilnai stebėti salę, tačiau pasipylus iš Hurgados atskridusio reiso keleiviams, kurie ėjo į salę A, jos taip pat išėjo iš kabineto ir pradėjo judėti link salės A ir tuo momentu išgirdo Muitinės TTT pareigūno balsą, kuris liepė sustoti, o netrukus pasirodė daugiau minėtos tarnybos darbuotojų, kurie iš laukimo salės atsivedė pil. J. Visi nuėjo prie introskopo (haimano), TTT darbuotojai liepė prašviesti jų daiktus, pradėjus tikrinti buvo rastos prekės, tarp jų ir prekės su prekės ženklais. Papildomai ji paaiškino, kad salėje C yra du kanalai – raudonasis ir žaliasis. Raudonasis kanalas skirtas tiems, kurie turi deklaruotinų prekių, žaliasis – neturintiems deklaruotinų prekių. Jei asmuo pasirenka eiti per žaliąjį kanalą, jis tokiu veiksmu parodo, jog deklaruotinų prekių neturi. Jei asmuo turi deklaruotinų prekių, jis privalo jas deklaruoti. Tam yra pildoma rašytinė deklaracija. Užpildžius rašytinę deklaraciją, atliekamas fizinis tikrinimas. Prekių vertė nustatoma remiantis PREMI duomenų baze. Jei prekių vertė viršija 3 500 Lt, krovinys nukreipiamas į terminalą, kuriame tarpininkai pildo krovinio deklaraciją. Paprastai jei asmuo nežino, turi pareigą ar neturi deklaruoti prekių, jis prieina prie muitininkų pasiklausti, be to, salėje yra informaciniai stendai, kur galima rasti norimą informaciją, yra sudėtos deklaracijos, paaiškinta, kas yra asmeniniai daiktai, ką galima/draudžiama gabenti, nurodytos įvežimo normos ir pan. Būna situacijų, kai keleiviai nepasižiūri, kokiu kanalu einantys, tokiu atveju svarbu, ar asmuo žaliajame kanale pats prieina pasiklausti dėl deklaravimo, ar yra sustabdomas. Šiuo atveju yra įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės (b. t. 2, b. l. 121-123).

Liudytoja apklaustos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnės L. B. nurodytai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojos A. K. parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ji paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 8 d. ji buvo paskirta dirbti į keleivių terminalo atvykimo salę, turėjo tikrinti iš Maskvos nusileidusio lėktuvo keleivių bagažą. Keleivių, atskridusių iš Maskvos ir Londono, bagažą paleido kartu ant vienos juostos. Salėje buvo labai daug žmonių, gal apie 500 keleivių. Tuo pat metu iš C salės A salės link išleido keleivius iš Hurgados ir buvo nuimta atskiriamoji juosta, skirianti A ir C sales. Ji dirbo dviese su L. B.. Atrinko keleivius pagal atitinkamus rizikos profilius, bet tai buvo neįmanoma. Tiesiog stebėjo raudonąjį kanalą, ar eina žmonės deklaruoti prekių ar pinigų, ir tikrino tuos keleivius. Didžioji žmonių dauguma nuėjo prie išėjimo, A salės link. Keleiviai dažniausiai išeina pro A salės išėjimą, nes jį patogiau surasti, ypač užsieniečiams. Kai C salėje keleiviai praėjo, jos nuėjo A salės link tikrinti kitus reisus. Tada prisistatė Muitinės TTT vadovas, atsivesdamas du asmenis (S. ir A. J.), pasakė, jog tai yra iš Maskvos atvykę keleiviai, nurodė rentgenu prašviesti jų bagažą. S. ir A. J. ji atsimena būtent nuo to momento, iki tol nebuvo jų įsidėmėjusi. A. K. aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes taip pat pažymėjo, kad C salėje ji buvo arba raudonajame kanale, arba muitinės tikrinimo kambariuke (kabinete su nepermatomu stiklu, kuris jungia žaliąjį ir raudonąjį kanalus). Jos (muitinės pareigūnės) stovi prie raudonojo kanalo arba viduje, arba kabinete ir stebi keleivius, nuolat juda. Būnant C salėje nėra galimybės matyti specialiame kabinete esančius muitinės pareigūnus dėl nepermatomo šio kabineto stiklo. Būnant C salėje nėra galimybės pamatyti muitininko raudonajame kanale, tam reikia apeiti aplink, eiti raudonojo kanalo link arba žaliajame kanale pasakyti, kad turi deklaruotinų prekių. Bet pagrinde jis privalo eiti per raudonąjį kanalą. Ar jam yra pareiga deklaruoti prieš teikdamas deklaraciją, norėdamas gauti informacijos turi kreiptis į muitininką. Rugsėjo 8 d. ji buvo muitinės tikrinimo patalpose, jos sujungia žaliąjį ir raudonąjį kanalus, ji (kartu su L. B.) buvo tarp tų kanalų, iš ten stebėjo keleivius pro veidrodinį stiklą. Bet kai visi pajudėjo link A salės, tada jos stovėjo tarp A ir C salės praėjimo, tačiau neturėjo galimybių suvaldyti minią (b. t. 2, b. l. 123-125).

Šių liudytojų parodymų kontekste analizuojant S. J. ir A. J. apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys žaliąjį kanalą pasirinko tik todėl, kad norėjo muitinės pareigūnų pasiklausti, ar reikia deklaruoti jų gabenamas prekes, tačiau muitinės pareigūnams pasitraukus iš žaliojo kanalo, jie pro jį išėjo į viešąją erdvę, vertintini kritiškai. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, S. J. ir A. J. turi ilgametę patirtį versle. S. J. pagal verslo liudijimą užsiima prekyba, nuo 1990 m. prekiauja Gariūnų turgavietėje, turi savo prekybinį paviljoną, tuo tarpu A. J. yra UAB „Artmoto“ direktorius, vyksta į Italiją įsigyti prekių, kurias vėliau parduoda, pats Gariūnuose neprekiauja, tačiau taip pat turi verslo liudijimą ir kartais padeda žmonai, kas suponuoja išvadą, jog abiejų asmenų veikla yra susijusi su komercine prekyba, prekių įsigijimu, pardavimu ir pan. Šios aplinkybės aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek A. J., tiek S. J. Vilniaus oro uoste lankėsi ne vieną kartą, oro uosto patalpos jiems buvo gerai žinomos, jie žinojo, kad oro uosto patalpose yra du keleivių muitinio tikrinimo kanalai – žaliasis bei raudonasis, todėl, esant aptartoms aplinkybėms, manytina, kad prekių deklaravimo tvarka jiems neabejotinai buvo žinoma.

Analizuojant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumoje, spręstina, kad A. J. neturėjo išankstinio ketinimo pasiklausti muitinės pareigūnų, ar reikia deklaruoti jo ir sutuoktinės atsivežtas prekes, muitinės pareigūnų tam tikslui neieškojo, tiesiog ėjo tuo kanalu, kuriuo ėjo daugiau žmonių ir išėjimo durys buvo arčiau. Įvertinus tokius pažeidėjo parodymus, akivaizdu, kad pastarasis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas nagrinėjamoje situacijoje, neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kokiu kanalu jis turi išeiti iš Vilniaus oro uosto, nesidomėjo, ar turi savo gabenamas prekes deklaruoti, kas ir sąlygojo jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimą. Tokių veiksmų atlikimas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, gali ir turi būti vertinami kaip prekių nepateikimo muitinės kontrolei veiksmai, o sąlygos, kurios lėmė tokių apeliantų veiksmų atlikimą (t.y. muitinės pareigūnų nebuvimas darbo vietoje) neturi esminės reikšmės sprendžiant A. J. ir S. J. kaltės jiems inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme klausimą.

Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad, remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų A. J. ir S. J. parodymais, jiems būnat atvykimo salėje C ir laukiant bagažo, kas užtruko kurį laiką, nė vienas jų nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti dėl esamo ar nesamo būtinumo pateikti daiktus muitinės kontrolei. Tuo tarpu iš liudytojų L. B., A. K. parodymų matyti, kad salėje C yra informaciniai stendai (stalai), kuriuose galima rasti visą reikiamą informaciją dėl prekių deklaravimo, yra nurodytos įvežimo normos, paaiškinimai, kas yra asmeniniai daiktai, sudėtos deklaracijos ir t.t. (šių stendų buvimas yra užfiksuotas ir S. bei A. J. pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – nuotraukoje Nr. 17, b. t. 1, b. l. 20). Tiek S. J., tiek A. J. patvirtino, kad prie stendo nebuvo priėję ir nesidomėjo jokia informacija, susijusia su prekių deklaravimu, jie tiesiog laukė, kol ant transporterio juostos pasirodys jų lagaminai. Taigi nė vienas jų net nebandė pasidomėti informacija, kuri kiekvienam vežančiam tokį prekių kiekį, yra aktuali.

Tuo tarpu tikint apeliantų argumentais, kad pastarieji ketino pasiklausti muitinės darbuotojų, ar jiems reikia deklaruoti gabenamas prekes, dėl to jie ėjo žaliuoju kanalu, kurio gale matė stovinčius muitinės pareigūnus, akcentuotina, kad A. J. ir S. J. pastebėjus, jog iš jų akiračio dingo muitinės pareigūnai, jie nesustojo, laukdami, kol pastarieji vėl sugrįš arba patys nepasuko atgal į laukimo salę „C“, bandydami ten ieškoti arba palaukti muitinės pareigūnų. Nebūdami įsitikinę dėl gabenamų prekių kiekio atitikties įvežimo normoms, pasišalinus muitinės pareigūnams, S. ir A. J. neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik stovėti prie žaliojo kanalo pabaigoje esančio muitinės pareigūnų kabineto, ant kurio durų kaip tik ir buvo užrašas „Muitinė“ (nuotraukos Nr. 9 ir Nr. 12, t. 1, b. l. 18), arba grįžti atgal į laukimo salę „C“, tačiau priešingai, atsidarius išėjimo iš žaliojo kanalo durims, jie juo ketino išeiti, kas neabejotinai parodo apeliantų tyčią išvengti muitinės kontrolės nagrinėjamu atveju.

Šių duomenų kontekste sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad asmuo, norėdamas susižinoti, ar jo atsivežtas prekes iš užsienio valstybės reikia deklaruoti, turėtų eiti raudonuoju kanalu, kuris ir yra skirtas turintiems deklaruotinų prekių asmenims, arba į muitinės pareigūnų kabinetą ir klausti tiesiogiai jų. Šiuo atveju S. J. ir A. J. nepasinaudojo ir tokia galimybe, nes nė vienas jų net nebandė raudonajame kanale ieškoti muitininkų, nebuvo užėję į jų kabinetą ir pan. Šioje vietoje abu sutartinai tvirtina, kad, jei ir buvo kilusių kokių minčių dėl deklaravimo, to ketino paklausti muitinės pareigūnų, kuriuos matė „ant pakylos“ ir link kurių kaip tik judėjo su visais daiktais. Nieko išsiaiškinti jiems nepavyko, kadangi muitinės pareigūnai kažkur pasišalino, todėl jie neturėjo galimybės užduoti klausimą, ar privalo deklaruoti gabenamus daiktus. Staiga, automatiškai, nuo judesio atsidarė durys, pro kurias jie instinktyviai pasuko, tačiau vos tik praėję tą pačią minutę iškart buvo sustabdyti Muitinės TTT pareigūnų. Abu net nesuprato, kas įvyko, nežinojo, kad pateko į viešąją erdvę.

Kritiškai vertintini ir apeliacinių skundų argumentai dėl gabentų prekių muitinės vertės nustatymo, kuriais teigiama, jog prekių muitinės vertės apskaičiavimas, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra numatytas tik LR BK 212 str. 2 d., tačiau LR ATPK tokių prekių vertės nustatymo taisyklių nenumato. Pažymėtina, kad dėl aukščiau aprašytų A. J. ir S. J. veiksmų 2013 m. lapkričio 6 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 1 d, nurodant, kad 2013 m. rugsėjo 8 d., apie 22.00 val., Vilniaus oro uosto teritorijoje, atlikus atvykusių iš Kinijos Liaudies Respublikos A. J. ir S. J. muitinį patikrinimą, buvo rastos nedeklaruotos prekės, kurių vertė viršija 250 MGL ir yra apie 288424 litus. Siekiant tiksliai nustatyti iš A. J. ir S. J. ikiteisminio tyrimo metu paimtų prekių vertę, 2014 m. sausio 2 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius Vilniaus teritorinei muitinei pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma pranešti, pateikiant specialisto išvadą, kokia yra minėtų prekių vertė 2013 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. sausio 9 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 1, kuria, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 ir 202 str. nuostatomis, konstatavo, jog 2013 m. rugsėjo 8 d. dienai nustatyta prekių muitinė vertė - 15840,67 litai, o muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 20871, 67 litai. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 199 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą, kai per Lietuvos Respublikos sieną gabenamų privalomų pateikti muitinei ir muitinės kontrolei nepateiktų daiktų vertė viršija 250 MGL (32500 litus), minėta Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvada nustačius, kad A. J. ir S. J. gabentų prekių muitinė vertė yra 20871,67 litai, t.y. mažesnė nei 250 MGL dydžio suma, 2014 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas A. J. ir S. J. atžvilgiu buvo nutrauktas, jų veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nurodant, kad dėl šių veiksmų jiems iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla.

Šių aplinkybių kontekste vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl prekių muitinės vertės nustatymo, spręstina, kad šie veiksmai buvo atlikti dar vykdant ikiteisminį tyrimą A. J. ir S. J. atžvilgiu, po ko, nustačius, jog pastarųjų gabentų prekių vertė neviršija LR BK 199 str. 1 d. dispozicijoje įtvirtintos sumos, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla, prie kurios buvo prijungti visi duomenys, gauti įvykį tiriant ikiteisminio tyrimo metu, įskaitant ir prekių muitinės vertės nustatymo išvadą.

Kaip numatyta LR ATPK 256 str., įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeisimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 d.). Tokiu būdu, jokių procesinių pažeidimų nepadaryta, išvada pagrįstai įvertinta, kaip vienas iš administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų.

Atsakant į administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teiginius, kad LR ATPK nėra įtvirtintas bendrininkavimo institutas, todėl asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn ir už kito asmens padarytus pažeidimus, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir nėra situacijos, kai vienas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už kito asmens padarytą pažeidimą. A. J. ir S. J. padarė administracinio teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 210 str. 1 d. bendrais veiksmais. Šio pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai aprašyti, nurodant, jog A. J. ir S. J. veikė kartu, turėdami vieningą tyčią, kas visiškai atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Kaip minėta ir motyvuota aukščiau, byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantai, veikdami kartu, per Lietuvos Respublikos sieną gabeno privalomas pateikti muitinės kontrolei plataus vartojimo prekes. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pasitvirtino tos aplinkybės, kad pažeidėjai prekes j Lietuvos Respubliką gabeno kartu, kartu vengė muitinės kontrolės patikrinimo, taigi jų veiksmai buvo bendri. Apeliacinio skundo teiginys, kad asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn už kito asmens padarytus pažeidimus, yra nepagrįstas konkrečios situacijos kontekste. Byloje nustatyta konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėtis, jo požymiai. Abiejų pažeidimą įvykdžiusių asmenų veikos požymiai nurodyti pilnai ir teisingai. Veikos aprašymas, jog pažeidimą administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys padarė kartu nėra šios veikos kvalifikuojantis požymis ar atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. ir S. J. apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.