Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aderlina“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Kesmino, ieškinį atsakovui O. S. (O. S.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Aderlina“, atstovaujam bankroto administratoriaus Mariaus Kesmino (toliau – Ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo O. S. (toliau – Atsakovas) 2 992,03 Eur žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – ir CPK, 123 straipsnio 1 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei ieškinyje prašant priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

3. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Iš byloje pateikto juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Aderlina“ vadovas nuo 2017 m. gegužės 23 d. dienos iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas O. S.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių, nustatyti tikslios bankroto priežasties. Byloje pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje, kuria UAB „Aderlina“ iškelta bankroto byla konstatuota, kad juridinių asmenų registre UAB „Aderlina“ įregistruota 2017 m. ir nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui.

5. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

6. Juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam kyla civilinė atsakomybė. Viena iš tokių pareigų, numatytų iki 2020 m. sausio 1 dienos galiojančio ĮBĮ, yra juridinio asmens vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti.

7. Taigi UAB „Aderlina“ tapus nemokia, atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas atliko neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

8. Žala ieškovės kreditoriams atsirado dėl bendrovės vadovui nustatytų pareigų nevykdymo, todėl sutiktina su ieškinio argumentu, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys.

9. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 2 992,03 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, kad atsakovo veiksmais padaryta žala yra 2 992,03 Eur (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 2 992,03 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, iš atsakovo priteistinas 67,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistina 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taigi iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 70,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aderlina“, juridinio asmens kodas 304485461, 2 992,03 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt du eurus 3 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 992,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 70,72 Eur (septyniasdešimt eurų 72 ct) bylinėjimosi išlaidų (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660)

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.