- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-247-278/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei Elenai Jachimavičienei
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-247-278/2011
2011 m. gegužės 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-797-90/2010 m. pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei D. K., trečiajam asmeniui notarei Elenai Jachimavičienei dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių, jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ir patikslintu ieškiniu D. K. prašė teismą nutraukti 2005-12-16 su atsakovu D. K. sudarytą santuoką dėl D. K. kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nepilnamečio sūnaus P. K., gim. 2006-12-14, gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su motina, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi dalyvaujant motinai, bendravimo laiką iš anksto suderinus su D. K., nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi darželyje ir mokykloje išimtinai dalyvaujant auklėtojai ar mokytojai. Prašė padalinti santuokoje įgytą turtą ir D. K. priteisti asmeninėn nuosavybėn 53 000 Lt vertės 1/2 idealiąją dalį buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje ir 10 000 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, viso turto už 63 000 Lt. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti 30 000 Lt vertės 0,7800 ha žemės sklypą, esantį Norūnų k., Alytaus r. ir 10 000 Lt vertės 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Jūsų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų, įregistruotų D. K. vardu, 53 000 Lt vertės 1/2 dalies buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje, iš viso D. K. priteisti turto už 93 000 Lt. Priteisti iš D. K. piniginę kompensaciją: 15 000 Lt už jam tenkantį žemės sklypą, 2 500 Lt už sunaikintą automobilį, dvi vaikiškas kėdutes ir vežimėlį, kuriuos privalėjo nupirkti vaikui iš asmeninių lėšų, 2 650 Lt už būsto išlaikymą, iš viso 20 150 Lt. Priteisti iš atsakovo sūnaus P. K., gim. 2006-12-14, išlaikymui nuo 2007-11-15 iki vaiko pilnametystės už 205 mėnesius D. K. priklausančią 53 000 Lt vertės 1/2 idealiąją dalį buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje, įregistruojant šį turtą viešajame registre P. K. vardu. Priteisti iš D. K. po 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai elgėsi jos atžvilgiu, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, nuo 2007-11-15 paliko šeimą ir ja nesirūpina. Nurodė, kad 2007 m., siekdami sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, įsigijo trijų kambarių butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje. Atsakovas pradėjo verslą ir įsteigė UAB „Jūsų investicijos“, į šią bendrovę D. K. investavo ne tik šeimos lėšas, bet lėšas gautas pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytuje. Pablogėjus verslo reikalams, butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje, 2007-11-14 dovanojimo sutartimi šalys padovanojo sūnui Pijui. Ieškovė nurodė, kad ji gali užtikrinti nepilnamečiam vaikui buitines gyvenimo sąlygas, sūnus yra mažametis, todėl motinos globa, rūpestis bei priežiūra ir auklėjimas geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai nuo šeimos ir su sūnumi visiškai nebendrauja. Nurodė, jog Teismo psichiatrijos ekspertizės Aktu Nr. 84TPK nustatyta, kad atsakovas serga psichikos liga - šizoafektiniu sutrikimu, ne visuomet gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, liga gali reikštis agresyviais priepuoliais, kas gali kelti grėsmę vaiko saugumui ir gyvybei, todėl vaiko saugumas bus užtikrintas tik tuomet, jeigu atsakovas matysis su vaiku išimtinai jos akivaizdoje, iš anksto suderinus pasimatymų laiką su vaiku. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui Pijui nuo 2007-11-15, sūnus turi specialių poreikių, nes nuo gimimo yra alergiškas, dėl ko jam reikia pirkti natūralų maistą ir kokybiškus drabužėlius, kas reikalauja didesnių nei paprastai išlaidų. Be to, sūnus serga astma ir atopiniu dermatitu, peršalimo ligomis, dėl ko papildomai medikamentams išleidžiama 150 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas yra neįgalus, yra ribotai darbingas, nėra duomenų, kad ateityje jis gali pasveikti ir gauti pajamų, turi išlaikymo įsiskolinimą, todėl priteistinas išlaikymas turtu arba vienkartine išmoka, kas geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nurodė, kad atsakovas 2007-11-15 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sudaužytas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Fiesta ir jame esantys vaikiška kėdutė ir vežimėlis, todėl iš atsakovo priteistina 2 500 Lt piniginė kompensacija bei ½ dalis buto, esančio Ligoninės g. 4-19 , Alytuje, išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2010 m. vasario mėn., kas sudaro 2 650 Lt.
Priešieškiniu ir patikslintais priešieškiniais atsakovas D. K. prašė nutraukti santuoką dėl D. K. kaltės; priteisti sūnaus P. K. išlaikymui periodines išmokas po 350 Lt kas mėnesį nuo 2008-01-01 iki sūnaus pilnametystės; nustatyti bendravimo su sūnumi Pijumi tvarką; pripažinti negaliojančia 2007-11-14 buto, esančio Ligoninės g. Nr. 4 - 19, Alytuje dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją; 106 000 Lt vertės butą, esantį Ligoninės g. 4 – 19, Alytuje, 2 467 Lt vertės 0,7800 ha žemės sklypą, esantį Norūnų k., Alytaus r., 11 000 Lt vertės kilnojamąjį turtą ir 23 750 Lt pinigines lėšas pripažinti jo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad ieškovė žinojo, jog jis turi sveikatos sutrikimų, nesantuokinius vaikus, jiems moka išlaikymą ir mano, kad su juo susituokė dėl išskaičiavimo. Sutinka, kad sūnaus Pijaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o vaiko išlaikymui kas mėnesį priteistina iš jo 350 Lt dydžio suma būtų pakankama. Teigia, jog ieškovė neleidžia matytis su sūnumi, todėl būtina nustatyti jo bendravimo su sūnumi Pijumi tvarką. Nurodė, kad visas santuokoje įgytas turtas: 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės UAB „Jūsų investicijos“ paprastųjų vardinių akcijos, 3 kambarių butas, esantis Ligoninės g. Nr. 4 – 19, Alytaus m. su jame esančiais 10 000 Lt vertės kilnojamaisiais daiktais (buities įranga, baldais), 0,7800 ha žemės sklypas, esantis Norūnų km. Alytaus r., yra įgytas iš jo asmeninių lėšų, gautų pardavus vertybinius popierius bei iki santuokos turėtą butą. Be to, bute, esančiame Ligoninės g. Nr. 4 – 19, Alytuje, liko atsakovui draugų jam dovanoti daiktai: virtuvės kombainas „Braun“, mikrobangų krosnelė „Samsung“, dulkių siurblys „Samsung“, lygintuvas „Braun“, fotoaparatas „Canon Ixus80", iki santuokos sudarymo įgytas kompiuteris su monitoriumi ir spausdintuvu, viso 1 000 Lt vertės daiktų. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo su ieškove asmeninės nuosavybės teise turėjo butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytuje, kurį pardavus gauta 235 000 Lt asmeninių pajamų, be to, iki santuokos sudarymo su ieškove iš darbo ir kitos veiklos turėjo 150 616,49 Lt. 2006-04-26 iki 2006-05-11 įsigijo AB „Alita“ akcijų ir Naujosios Europos fondų vienetų, šiuos vertybinius popierius pardavęs laikotarpiu nuo 2007-05-25 iki 2007-07-03, gavo 233 869,78 Lt pajamų, iš kurių 83 253,34 Lt yra uždirbtas pelnas. Nurodė, kad šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad santuokoje su ieškove įgytas turtas: butas, žemės sklypas, kilnojamasis ir finansinis (akcijos) turtas yra įgytas už asmenines jo lėšas arba yra jam dovanotas ir tai yra pakankamas pagrindas nurodytą turtą pripažinti asmenine nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-06 iki 2008 m. kovo mėnesio dėl psichinės būklės pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, be jokio pagrindo pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą 73 750 Lt. Nurodė, jog ieškovė vėliau 50 000 Lt grąžino, tačiau likusi 23 750 Lt suma turi būti grąžinta jam, nes tai yra jo asmeninės lėšos. Atsakovas teigia, kad ieškovės įkalbėtas, dėl psichinės būsenos pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, 2007-11-14 sūnui Pijui padovanojo butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje. Kadangi sandoris sudarytas psichinei būklei pablogėjus, negalint suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, sandoris pripažintinas negaliojančiu ir pritaikius restituciją grąžintinas asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas nurodė, kad 300 Lt vertės garų surinktuvas, 70 Lt vertės elektrinis virdulys, 50 Lt vertės stalinis šviestuvas, 500 Lt vertės vilnonis dekis, 100 Lt vertės balkono baldai, 100 Lt vertės darbužių dėžė ir 350 Lt vertės kompiuterio stalas yra santuokoje įgytas turtas ir priteistinas ieškovei. Kilnojamasis turtas: 500 Lt vertės komoda vaiko kambaryje, 200 Lt vertės vaikiška lovelė ir 600 Lt vertės vaikiškas vežimėlis „TAKO“ yra naudojamas sūnaus Pijaus poreikiams tenkinti, todėl nedalintinas. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomos kompensacijos dydžiu už eismo įvykio metu sugadintą automobilį ir vaikiškas kėdutes ir vežimėlį bei prašoma priteisti buto išlaikymo mokesčių suma, nes ieškovė nepateikė šias sumas pagrindžiančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. daliniu sprendimu santuoką, sudarytą 2005-12-16 tarp D. K. ir D. K. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio P. K., gim. 2006-12-14, gyvenamąją vietą nustatė su D. K.. Bylą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukė, ieškovei atsisakius šio reikalavimo, o kitoje dalyje 2010 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (4 t., b.l. 59-60, 6 t., b.l. 6-11). Nustatė, kad atsakovas D. K. gali bendrauti su sūnumi P. K., gim. 2006-12-14, dalyvaujant vaiko motinai D. K., iš anksto suderinus su ja bendravimo laiką, o darželyje ar mokykloje, gali bendrauti su sūnumi dalyvaujant auklėtojai ar mokytojai. Nustatė, kad D. K. gali dalyvauti darželyje ar mokykloje vaikų šventėse, renginiuose, susirinkimuose, gauti iš ugdymo įstaigų informaciją apie vaiką. Santuokoje įgytą 250 Lt vertės sofą-lovą vaiko kambaryje, 200 Lt vertės vaikišką lovelę, 500 Lt komodą vaiko kambaryje neįtraukė į dalinamąjį turtą, kaip vaikui priklausančius daiktus. Teismas pripažino negaliojančia 2007-11-14 buto Ligoninės g. 4-19, Alytuje, dovanojimo sutartį, taikė restituciją, grąžino butą į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę šalims po ½ idealiąją dalį. D. K. asmeninėn nuosavybėn priteisė 53 000 Lt vertės ½ idealiąją dalį buto Ligoninės g. 4-19, Alytuje, (unikalus Nr. 1199-5000-3014:0026) ir 23 200 Lt vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute - 1 200 Lt vertės televizorių „Samsung“ juodu korpusu, 800 Lt vertės virtuvinį stalą su kėdėmis, 1 400 Lt vertės skalbimo mašiną „Ariston“, 1 300 Lt vertės indaplovę „Ariston“, 1 300 Lt vertės elektrinę orkaitę, 1 300 Lt vertės elektrinę kaitlentę, 200 Lt vertės garų surinktuvą „Schlosser“, 1 000 Lt vertės šaldytuvą Beko, 3 000 Lt vertės virtuvinį komplektą, 1 800 Lt vertės televizorių „Pfilips“, 3 500 Lt vertės miegamojo komplektą, 2 800 Lt vertės televizorių „Samsung“, 1 000 Lt vertės sekciją, 500 Lt vertės grotuvą „Samsung“, garso kolonėles Video, 200 Lt vertės medinį staliuką svetainėje, 100 Lt vertės balkono baldus, 200 Lt vertės rūbų lentyną sieninėje spintoje, 300 Lt vertės prieškambario baldus, 300 Lt vertės spintelę vonioje, 1 000 Lt vertės odinį kampą, viso 23 200 Lt vertės kilnojamųjų daiktų; atsakovui D. K. tenkančią 53 000 Lt vertės ½ idealiąją buto Ligoninės g. 4-19, Alytuje, dalį priteisė sūnaus P. K. išlaikymui, įregistruojant šį turtą P. K. vardu ir nustatė, kad turtą uzufrukto teise iki Pijaus pilnametystės valdys D. K.. Asmeninėn nuosavybėn D. K. priteisė 10 000 Lt vertės 0,78 ha žemės sklypą Norūnų k. Alytaus r., 1 200 Lt vertės televizorių „Samsung“ juodu korpusu, 300 Lt vertės virtuvės kombainą „Braun“, 400 Lt vertės fotoaparatą „Canon“, 280 Lt vertės mikrobangų krosnelę „Elektrolux“, 70 Lt vertės elektrinį virdulį, 2 000 Lt vertės kompiuterį „Samsung“, 500 Lt vertės stalą kompiuteriui, 200 Lt vertės spausdintuvą, 100 Lt vertės dulkių siurblį „Samsung“, 50 Lt vertės lygintuvą, viso 15 100 Lt vertės turto. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė. Teismas konstatavo, jog 2007-07-04 atsakovas butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje, įsigijo santuokos metu ir aplinkybė, jog tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jam buvo išaiškinta. Nurodė, kad 2007-11-14 buto dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, taikytina restitucija butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje, grąžinant į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kuris šalims dalintinas po ½ idealiąją dalį. Teismas nustatė, kad ginčo bute nuo 2007-11-14 gyvena ieškovė su sūnumi, moka mokesčius, atsakovas gyvena Lazdijuose, jam nustatytas 40 procentų nedarbingumas, gauna 810 Lt nedarbingumo pašalpą, iš kurios moka po 260 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis dviejų nesantuokinių vaikų išlaikymui, yra įsiskolinęs sūnaus Pijaus išlaikymui pagal laikinąsias apsaugos priemones. Konstatavo, jog priteisus išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis, atsakovui neliktų lėšų pragyvenimui. Nurodė, jog ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, dirba, gauna pastovias pajamas, kurios yra pakankamos sūnaus išlaikymui, kito gyvenamojo būsto neturi, todėl atsakovui tenkanti ½ dalis buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje, priteistina sūnaus P. K. išlaikymui, įregistruojant šį turtą P. K. vardu. Teismas nustatė, kad be buto šalys santuokoje įgijo 10 000 Lt vertės 0,78 ha žemės sklypą, esantį Norūnų k. Alytaus r., kilnojamuosius daiktus, 113 000 Lt piniginių lėšų. Nesant ginčo, žemės sklypas priteistinas atsakovui. Nurodė, kad šalims pradėjo gyventi skyriumi atsakovo sąskaitoje buvo 46 936,16 Lt, UAB „Jūsų investicijos“ 66 558,96 Lt ir 74,78 eurai, ieškovė šių lėšų dalinti lygiomis dalimis neprašo, todėl jai priteistina didesnioji kilnojamojo turto, esančio ginčo bute, dalis. Ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo kompensaciją už žemės sklypą, žalą už autoavarijos metu sudaužytą automobilį ir už būsto išlaikymą netenkintini kaip nepagrįsti, nes ginčo būstu naudojosi ieškovė su sūnumi, jai priteisiama didesnioji kilnojamojo turto dalis, atsakovas yra nedarbingas, gauna nedideles pajamas, gyvendamas kartu su šeima į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 23 750 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, į vaiko amžių ir interesus, į tai, kad tėvas su sūnumi nebendravo, atsakovas yra psichiškai nestabilus, nesupranta savo veiksmų esmės, jų nevaldo, darė išvadą esant pagrindui nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaiku, dalyvaujant pedagogui ar vaiko motinai. Nurodė, jog atsakovo reikalavimas 23 750 Lt, pervestus į ieškovės sąskaitą pripažinti jo asmeniniu turtu atmestinas, nes lėšas atsakovas pervedė pats ir jos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo Alytaus rajono apylinkės 2010 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, o ieškovės D. K. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje, pripažinti asmenine nuosavybe. Teigia, jog pradiniame ieškinyje per klaidą nurodė, kad butas, esantis Ligoninės g. 4-19, Alytuje, 2007-07-04 buvo įsigytas už lėšas gautas 2007-08-28 pardavus butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytuje. Nurodo, kad butas įsigytas gavus pajamų pardavus už asmenines lėšas įsigytus vertybinius popierius ir iš motinos pasiskolinta 40 000 Lt suma. Nurodo, kad 2007-08-28 pardavęs asmenine nuosavybe priklausiusį butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytuje, gavo 235 000 Lt, nors buto pirkimo – pardavimo sutartyje buto kaina buvo nurodyta 70 000 Lt. Už gautus pinigus atsakovas įsteigė UAB „Jūsų investicijos“ ir įsigijo 0,7800 ha žemės sklypą, esantį Norūnų k., Alytaus r.. Teigia, kad šios aplinkybės ir pateikti įrodymai (banko sąskaitų išrašai) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo butas, kilnojamasis turtas, finansinis (akcijos) turtas įsigytas už jo asmenines lėšas arba yra jam dovanotas ar įgytas iki santuokos sudarymo, todėl yra pakankamas pagrindas šį turtą pripažinti asmenine nuosavybe. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog nuo 2007 metų vasaros dėl psichinės sveikatos būklės pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, be jokio pagrindo 2007-08-29, 2007-10-31 ir 2007-11-02 pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš viso 73 750 Lt. Dalį lėšų ieškovė grąžino, tačiau likusi 23 750 Lt suma turi būti grąžinta jam, nes tai yra asmeninės lėšos, gautos už parduotą butą ir be jokio pagrindo pervestos ieškovei. Atsakovas prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes mano, kad ši suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, o specialiesiems sūnaus poreikiams tenkinti reikalingai sumai pagrįsti ieškovė įrodymų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. K. nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje, įsigijimo paneigia buto pirkimo –pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog 39 884,97 Lt ir 78 790,75 Lt buto pirkimui buvo pervesta iš santuokoje įsteigtos UAB „Jūsų investicijos“, o 101 348,05 Lt buvo pervesti mokėjimo nurodymais iš santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukauptų lėšų, esančių D. K. sąskaitoje banke AB bankas „Snoras“. Nurodo, kad teiginiui pagrįsti, jog ginčo butui įsigyti 40 000 Lt jis skolinosi iš savo motinos, atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių materialinė padėtis buvo pakankamai gera ir skolintis lėšų buto įgijimui nereikėjo. Teigia jog atsakovas be pagrindo reikalauja lėšų, kurias pervedė jai grąžinimo, nes dalį gautų lėšų už parduotą butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytuje, atsakovas panaudojo savo ir šeimos poreikiams tenkinti. Nurodo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise sukauptas lėšas šalys prieš nutraukiant santuoką siekė pasidalinti be ginčo, todėl 50 000 Lt ji grąžino atsakovui, o sau pasiliko tik 23 750,00 Lt. Teigia, jog atsakovo pajamas sudaro 810 Lt, jis yra darbingas tik 40 procentų, dėl ko nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis galės dirbti ir turės daugiau pajamų. Nurodo, jog D. K. moka išlaikymą dar dviems savo nepilnamečiams vaikams ir pajamų jų sūnaus išlaikymui nepakanka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir nustatęs, kad nėra (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies (bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. K. nustatymo tvarkos, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už sudaužytą automobilį, būsto išlaikymą ir kt.), nepasisako ((duomenys neskelbtini) str., 376 str.).
Byloje nustatyta, kad šalių santuokos metu D. K. vardu buvo įgytas butas, esantis Ligoninės g. 4-19, Alytaus m., 0,78 ha žemės sklypas, esantis Norūnų k., Alytaus r., įsteigta UAB „Jūsų investicija“, įsigyta 29 250 Lt kilnojamojo turto, gauta 233 869,78 Lt lėšų pardavus vertybinius popierius bei 235 000 Lt už parduotą butą, esantį Jurgiškių g. 49-18, Alytaus m. (2 t., b.l. 76-78, 110-112, 114, 122, 124, 161, 163-165). Atsakovas D. K. nurodo, kad butas, esantis Ligoninės g. 4-19, Alytaus m. bei žemės sklypas buvo įsigytas jo asmeninėmis lėšomis, pardavus vertybinius popierius, asmeninį butą bei 40 000 Lt paskolinus motinai. Teigia, jog dalis kilnojamojo turto įsigyta iki santuokos su ieškove sudarymo, dalis jam padovanota, ieškovei pervestos 73 750 Lt, kurių 50 000 Lt D. K. yra grąžinusi, taip pat yra jo asmeninės lėšos, gautos pardavus iki santuokos įsigytą butą, Jurgiškių g. 49-18, Alytaus m.. D. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo santuokoje įgytą turtą, o jo asmeninį turtą nepagrįstai pripažino bendrosios jungtinės nuosavybės turtu ir jį padalijo. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir tuo atveju kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.). Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2005-12-16 ir santuokoje 2006-12-14 gimė sūnus P. K.. Iš 2007-07-14 buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėtu metu D. K. įsigijo butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytaus m. (3 t., b.l. 59-61). Atsakovas teigia, kad butas įsigytas jo asmeninėmis ir motinos dovanotomis lėšomis, todėl yra jo asmeninė nuosavybė. CK 3.87- 3.88 straipsnių nuostatomis įtvirtinta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Minėto kodekso 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Šios teisės normos nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Byloje nustatyta, kad ginčo butas, esantis Ligoninės g. 4-19, Alytuje, įgytas šalims gyvenant santuokoje, 2007-07-04. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje ginčo buto pirkėjas yra nurodytas atsakovas D. K., tačiau sutartyje nėra išreikšta atsakovo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pirkėjui paaiškintas CK 3.87 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio turinys, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jo sutuoktinei apie šį sandorį yra žinoma (3 t., b.l. 59-60). Atsakovo teiginiai, kad ginčo butas įsigytas už jo asmenines pinigines lėšas ir motinos paskolintą 40 000 Lt sumą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi už iki santuokos sudarymo turėtas savo asmenines lėšas, vertybinius popierius atsakovas įsigijo ir juos pardavė jau gyvenant santuokoje su ieškove ir gavo pajamų, kurios laikytinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2 p.). Iš byloje esančio atsakovo D. K. AB banko Snoras sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2007-04-03 sąskaita buvo papildyta 40 000 Lt (5 t., b.l 103-109). Tačiau pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad, atsakovo teigimu, motinos pervesta pinigų suma, buvo panaudota 2007-07-04 perkant ginčo butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytuje. Be to, neginčijamų duomenų, jog šios lėšos priklausė ieškovo motinai B. K. nepateikta, o apie jų dovanojimą ar skolinimą D. K., ieškovei nėra žinoma (3 t., b.l. 130). Iš pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad dalis lėšų už butą yra sumokėta iš santuokos metu šalių įsteigtos šalių UAB „Jūsų investicija“ lėšų ir už butą pervestos lėšos yra įgytos santuokos metu (3 t., b.l. 59-60, 183-195). Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad pripažinti butą, esantį Ligoninės g. 4-19, Alytaus m. asmenine atsakovo D. K. nuosavybė nėra pakankamo pagrindo ((duomenys neskelbtini) str.). Atsakovas teigia, kad ginčo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė tuo metu kai dėl psichikos sveikatos būklės pablogėjimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl negalėjo išreikšti ir savo tikrosios valios įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise. Tačiau D. K. 2007-07-04 buto pirkimo – pardavimo sandorio ar jo dalies neginčijo, o įvertinus jog civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgą laiką, priešieškinio reikalavimai buvo tikslinami eilę kartų, atsakovą atstovavo advokatas, teismui nebuvo pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Neginčijamų duomenų, kad santuokos metu, 2007-06-04 įsigytas žemės sklypas, esantis Norūnų k., Alytaus r., yra įsigytas atsakovo asmeninėmis lėšomis, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta, todėl šį turtą pripažinti asmenine D. K. nuosavybe, teismas neturėjo pagrindo. Apelianto teiginius, jog dalis turto, kurį teismas padalijo, yra jam dovanotas, kolegija vertina kritiškai, nes šią aplinkybę pagrindžiančių neginčijamų duomenų byloje nepateikta ((duomenys neskelbtini) str.). Be to, nepaneigti ir ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo D. K. susirašinėjimą su G. D., kurio prašyta pasirašyti tikrovės neatitinkančius duomenis dėl kilnojamųjų daiktų dovanojimo, kas leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu (6 t., b.l. 44-47).
Atsakovas teigia, kad dėl psichikos sveikatos būklės pablogėjimo negalėdamas suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, be jokio pagrindo 2007-08-29 - 2007-11-02 laikotarpiu pervedė į ieškovės asmeninę sąskaitą 73 750 Lt, kurių dalį, 50 000 Lt, ieškovė jam yra grąžinusi. D. K. neginčija atsakovo teiginių dėl nurodytų piniginių sumų pervedimo į jos sąskaitą, tačiau nurodo, kad minėtos lėšos buvo sukauptos šalims gyvenant santuokoje, o 23 750 Lt suma buvo naudojama šeimos reikmėms, tame tarpe vaiko ir buto išlaikymui, daugiabučio gyvenamojo namo remontui, automobilio pirkimui, sudaužius atsakovui jai priklausantį automobilį autoįvykio metu, kitiems šeimos poreikiam tenkinti. Atsakovas nurodo, kad minėtos lėšos buvo skirtos sūnaus išlaikymui, kitoms išlaidoms, gavus lėšų pardavus jam asmeniškai priklausiusį butą ir šios lėšos yra jo asmeninės lėšos. Byloje nustatyta, kad minėtu metu ieškovė augino mažametį sūnų, todėl tiek sūnaus, tiek ir buto išlaikymui buvo reikalingos lėšos, todėl nepriklausomai ar šios lėšos buvo įgytos santuokos metu ar jos buvo asmeninės atsakovo lėšos, jos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Kad šeimos reikmėms buvo naudojamos D. K. pervestos piniginės lėšos, ieškovė patvirtino ir apeliacinės instancijos teismui, o atsakovas jos teiginių nepaneigė ir duomenų, kad be pervestų lėšų papildomai būtų skyręs lėšų šeimos pragyvenimui, komunalinių mokesčių mokėjimui, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Esant minėtoms aplinkybėms D. K. prašymas priteisti iš ieškovės 23 750 Lt, pagrįstai yra atmestas (4 t., b.l.130-131). Įvertinus, jog su ieškove lieka gyventi šalių sūnus, be to, šalims 2007-11-15 pradėjus gyventi atskirai AB bankas „Snoras“ esančios 113 495,12 Lt piniginės lėšos šalių sutarimu nėra dalinamos, kolegija konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnę kilnojamojo turto dalį skyrė D. K. (5 t. b.l. 150, CK 3.127 str.).
CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Įstatyme įtvirtintos išlaikymo formos suteikia teismui galimybę užtikrinti vaiko išlaikymo teisės įgyvendinimą jam naudingiausiu būdu. Teismas nėra saistomas šalių pateiktais reikalavimais dėl išlaikymo formos, kurios nėra nurodyta ieškinio ar priešieškinio reikalavime. Parinkdamas išlaikymo formą teismas turi atsižvelgti į vaiko tėvų turtinę padėtį, jo turto ir pajamų struktūrą, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą, garantijas dėl pajamų pastovumo, kito tėvo gebėjimą tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas ir turtą išimtinai jo interesams ir kitas aplinkybes. Patikslintu ieškiniu D. K. nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1 150 Lt ir prašė teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu arba vienkartine išmoka (4 t., b.l.117-123). Kolegija, atsižvelgusi į šalių sūnaus amžių bei tą aplinkybę, kad duomenų, jog sūnaus išlaikymui yra reikalingos didesnės lėšos nei įprastai tokio amžiaus vaikams, o neginčijamų įrodymų jog P. K. pastoviai vartoja medikamentus ir tam reikalingos papildomos išlaidos, teismui nepateikta, konstatuoja, jog šalių sūnaus išlaikymui šiuo metu yra pakankama 600 Lt suma kas mėnesį. Spręsdamas išlaikymo sūnui Pijui priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui nustatytas 40 procentų nedarbingumas, jo pajamas sudaro gauna 810 Lt nedarbingumo pašalpa, iš kurios D. K. moka po 260 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis dviejų nesantuokinių vaikų išlaikymui, todėl priteisus išlaikymą sūnui Pijui periodinėmis išmokomis, atsakovui neliktų lėšų pragyvenimui. Nustatė, jog ieškovė gauna pastovias pajamas, kurios yra pakankamos sūnaus išlaikymui ir darė išvadą esant pagrindui ½ dalį atsakovui priklausančio šalių santuokoje įgyto buto, esančio Ligoninės g. 4-19, Alytuje, priteisti nepilnamečio sūnaus P. K. išlaikymui, įregistruojant šį turtą P. K. vardu, nustatant, kad turtą uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystė valdys D. K.. Kolegija su minėto sprendimo dalimi sutinka, nes atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėn. kartu su šeima ginčo bute negyvena, jo sveikatos būklė gali kelti pavojų vaiko saugumui ir sveikatai (4 t., b.l. 102-103, 107-109). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų apie darbo užmokestį matyti, kad D. K. pajamos yra pakankamos patenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius ir interesus bei išlaikyti šeimos būstą (4 t., b.l. 125-127, 6 t., b.l. 64). Apeliacinės instancijos teismui atsakovas nurodė, kad bute jis negali gyventi ir priteistą ½ ginčo buto dalį jis nuomotų, todėl nesutinka, kad išlaikymas sūnui būtų priteistas turtu, ½ d. buto Ligoninės g. 4-19, Alytaus m.. Tačiau įvertintinus, jog atsakovas dėl ligos yra ribotai darbingas ir nors apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad šiuo metu jis 0,5 etato dirba UAB „Alseka“ ir gauna 1 000 Lt darbo užmokestį, tačiau iki 2011-08-03 jam nustatytas išbandymo laikotarpis, todėl nėra aišku ar atsakovas dėl sveikatos būklės galės dirbti nuolatinai. Be to, jis privalo teikti išlaikymą ir dar dviems savo nepilnamečiams vaikams, todėl nesant neginčijamų duomenų, jog atsakovo pajamos sudaro apie 1 800 Lt, konstatuoti jog jis gali teikti sūnui Pijui pakankamą išlaikymą, negalima (2 t., b.l. 151-152, 6 t., b.l. 19-20, 61-63). Atsakovas teigia, jog jo materialinė padėtis šiuo metu yra gera, sūnaus išlaikymui jis galėtų teikti 500-600 Lt per mėnesį ir tokia išlaikymo forma labiau tenkintų vaiko poreikius, tačiau įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visetą bei prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus Pijaus išlaikymo priteisimas turtu jam yra naudingiausias ir labiausiai atitinkantis jo interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad išlaikymas turtu yra priteisiamas už laikotarpį nuo 2007-11-15 iki vaiko pilnametystės, todėl darytina išvada, kad atsakovui tenkančio 259 Lt išlaikymo kas mėnesį dalis nėra užaukštinta (53 000 Lt : 205 mėn. ? 259 Lt) ir nepažeidžia atsakovo D. K. interesų.
Dėl paminėto naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1 000 Lt) apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 98 str., 6 t., b.l. 51, 65).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. K. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 8 Lt (aštuonis Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).