- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-38-387/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo –terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:
1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo gatvėje, susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. būti atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.
1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje, netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Kaune, Piliuonos gatvėje, netoli Vaišvydavos, ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušdami K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę į Kauną, prie Masiulio g. 10, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo – pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame Kaune, Juozapavičiaus g. 44-13, kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, atliekant kratą, rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:
2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių, pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio Kaune, K. Baršausko g. 66A, A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 – 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant – slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo miesto nuvyko į Hagos miestą, kur Scheppingstraat g. Nr. 60 pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan g. ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. Jan Wapstraat g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d., apie 1 val., M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio Hagos mieste, (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link Jan Wapstraat g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. Hagos mieste, Jan Wapstraat g. iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų - pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos mieste, o grįžę į Roterdamo miestą A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.
3. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:
3.1. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno mieste T. G. nurodė A. Z., kad reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie Kaune, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Kad būtų suderintas nusikaltimo padarymo planas ir padalinti vaidmenys, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, iki 2011 m. lapkričio 22 d. sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų Kaune, (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „Portofino“, esančio Savanorių pr. 404, kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20–21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“, esančio Savanorių pr. 404, ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Kauną, Krantinės g., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė ‑ suėmimas – kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. 2019 m. spalio 4d. ši bylą buvo perduota teisminiam nagrinėjimui Kauno apygardos teismui. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Skundo argumentai ir prašymai
5. Kaltinamojo G. J. gynėjas advokatas Linas Belevičius (toliau – ir gynėjas) skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį , kuria G. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, ir paskirti jam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
Šalies argumentai
6. Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta. Pasak jo, nutarties motyvai didžiąja dalimi yra grindžiami ne teismo nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, o duomenimis apie kitą ikiteisminį tyrimą, kuris nėra baigtas ir su kuriuo duomenimis pirmosios instancijos teismas net nėra susipažinęs. Gynėjo teigimu, nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo taikyti G. J. suėmimą.
7. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, gynėjas pažymi, kad kuo daugiau žmogus laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. O vien tik formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Skunde akcentuojama, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, savo procesiniuose sprendimuose nurodęs, kad ilgalaikis suėmimas gali būti pateisinamas tik esant išskirtinėms priežastims. G. J. suėmimas taikomas daugiau nei 21 mėnesį, todėl, anot gynėjo, pratęsus šios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nebuvo laikytasi minėtų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje.
8. Skunde nurodoma, kad bet kokie skundžiamos nutarties motyvai, susiję su tuo, kad G. J. kitame ikiteisminiame tyrime yra įtariamas organizavęs ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kuris galbūt veikė užsienio valstybėse, išeina už baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų, todėl turi būti besąlygiškai šalinami. Pasak gynėjo, jeigu kitame ikiteisminiame tyrime yra pagrindai ir sąlygos taikyti G. J. griežčiausią kardomąją priemonę, būtent tame baudžiamajame procese šis klausimas ir turi būti sprendžiamas.
9. Anot gynėjo, skundžiamoje nutartyje, nustatant BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, yra nepagrįstai itin sureikšminami G. J. inkriminuotų nusikaltimų sunkumas ir jam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė. Skunde teigiama, kad į šias aplinkybes atsižvelgiama tik tada, kai išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, patvirtina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Gynėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pastarosios aplinkybės tokios išvados nepatvirtina – G. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ir teisėtas pajamas. Gynėjo nuomone, šie socialiniai ryšiai yra visiškai pakankami tam, kad būtų užtikrinta, jog paleidus G. J. į laisvę, jis nesislėps nuo teismo ir kitais būdais netrukdys procesui.
10. Skunde nurodoma, kad tai, jog G. J. 17 metų amžiaus buvo teistas už chuliganizmą ir turto prievartavimą, o dabar kaltinamas padaręs pavojingesnius nusikaltimus, nesudaro pagrindo manyti, kad pritaikius jam švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, jis darys naujus nusikaltimus. Anot gynėjo, tai, kad prokuroro manymu, veikas reikia kvalifikuoti kaip padarytas organizuotoje grupėje, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip – kokia bendrininkavimo forma. Gynėjas taip pat pažymi, kad nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones negali būti vertinami išnykę teistumai.
Šalies argumentai
11. Pasak gynėjo, švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstyta, o ne atmetama be jokių motyvų. Skunde teigiama, kad tiek teorinę pabėgimo, tiek naujų nusikaltimų darymo riziką gali visiškai eliminuoti itin efektyvi kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, kuri teismų sėkmingai taikoma ir kaltinant asmenis sunkesnių nusikaltimų padarymu. Anot gynėjo, ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį visiškai kontroliuoti, todėl taikant ją būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
12. Skunde akcentuojama, kad G. J. sveikatos būklė yra sunki. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis serga IIIA stadijos plaučių nesmulkialasteliniu vėžiu, todėl jam būtina tęsti reguliarų ligos kontrolės monitoringą ir laikytis pateiktų rekomendacijų – vengti kontaktų su aplinkiniais, laikytis tausojančio režimo, pilnavertiškai maitintis, kuo dažniau būti gryname ore. Anot gynėjo, šių gyvenimo sąlygų objektyviai neįmanoma užtikrinti tardymo izoliatoriuje. Pasak gynėjo, jau 21 mėnesį G. J. nėra atliekami reikalingi tyrimai, jo išgyvenamumo tikimybė nėra didelė. Tokių tyrimų įkalinimo įstaigoje atlikti nėra galimybių, kaip ir galimybių sudaryti gydytojų rekomenduojamas gyvenimo sąlygas.
13. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras ‑ atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
14. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.
15. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. apklausos protokoluose (2 t., b. l. 109–113, 114–119, 157–159; 6 t., b. l. 59–61, 77–79; 9 t., b. l. 122–140; 10 t., b. l. 15–31, 55–63; 12 t., b. l. 90–94), įvykio vietos apžiūros, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (2 t., b. l. 91–93, 149–150; 6 t., b. l. 20; 12 t., b. l. 97–103), specialisto išvadose (2 t., b. l. 181–182; 5 t., b. l. 97–103), pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gautuose procesiniuose dokumentuose ir kt. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.
16. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. J. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
17. G. J. kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas nustato itin griežtas bausmes – ilgalaikį laisvės atėmimą. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, nustatydamas aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šią aplinkybę, bet ir į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Įvertinus šių ir kitų sprendžiamam klausimui aktualių byloje nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad jos nesumažina iki minimumo G. J. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
18. Priešingai nei teigiama skunde, akcentuojami G. J. saistantys socialiniai ryšiai nelaikytini pakankamais, nes jie nesulaikė kaltinamojo nuo galbūt jam šiame baudžiamajame procese inkriminuotų tyčinių nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir laisvę, padarymo. Be to, nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. turi ryšių užsienyje – Nyderlandų Karalystėje – tad paleistas į laisvę galėtų slapstytis nuo teismo už Lietuvos Respublikos ribų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. J. yra kaltinamas galbūt padaręs net devynias tyčines nusikalstamas veikas 2010 – 2011 metais, t. y. tuo metu, kai bylos duomenimis, jam jau buvo diagnozuota sunki onkologinė liga ir pašalintas dešinys plautis (2009 m. lapkričio 5 d.). Taigi galima teigti, kad nuo galbūt visuomenei pavojingo neteisėto aktyvaus elgesio kaltinamojo nesulaikė ne tik minėti socialiniai ryšiai, bet ir nustatytas susirgimas.
19. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Negalima sutikti su gynėjo teiginiu, kad sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimą, neturėtų būti atsižvelgiama į ankstesnius asmens teistumus. Priešingai, vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo ankstesnius teistumus, kaltinamojo vaidmuo galbūt padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad išnykęs teistumas nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus atsižvelgiama tik kaip į papildomą kriterijų vertinant jo asmenybės pavojingumą.
20. Analogiškai pasisakytina ir dėl duomenų apie kitus G. J. pradėtus baudžiamuosius procesus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad sprendžiant suėmimo taikymo klausimą G. J. nagrinėjamoje byloje neturėtų būti itin akcentuojamas kito jam pradėto ikiteisminio tyrimo faktas ir kaltinamajam kitame baudžiamajame procese pareikšti įtarimai (nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas ir kt.), tačiau į šią aplinkybę, į tokio pobūdžio duomenis visgi atsižvelgtina vertinant kaltinamojo asmenybės pavojingumą.
21. Byloje nustatyta, kad G. J. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu G. J. yra kaltinamas, galbūt buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti. Inkriminuojamos veikos susijusius su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. Nusikalstami veiksmai galbūt truko ilgą laiką ir buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe. Įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo vaidmenį jų padaryme, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas (ne tik būdamas 17 metų, kaip kad nurodo gynėjas, bet ir 2011 m. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį) ir į turimus duomenis apie jam kitame baudžiamajame procese pareikštus įtarimus, pagrįstai manytina, jog G. J. yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
22. Gynėjo nurodomas argumentas, kad šiuo atveju neturėtų būti atsižvelgiama į nagrinėjamoje byloje G. J. pareikštus kaltinimus, jų turinį, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio teiginio nepagrįstumą patvirtina ne tik kai kurių BPK normų turinys (pvz. BPK 122 straipsnio 4 dalis, kur yra konkrečiai nurodoma, kad atsižvelgiama į asmeniui pareikštą įtarimą), bet ir aukščiau šiame procesiniame sprendime minėta šiuo klausimu formuojama teismų praktika (žr. 19 p.). Be to, spręsdamas suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, teismas tik nustato, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką. Taigi asmens kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nėra ir negali būti sprendžiamas. Nustatydamas BPK 122 straipsnyje numatytus suėmimo taikymo pagrindus, teismas visais atvejais atsižvelgia į asmeniui pareikštų įtarimų (kaltinimų) turinį (inkriminuojamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kt.).
23. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas G. J. taikomas pakankamai ilgą laiką – beveik dvejus metus. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės (tarp jų ir intensyvia priežiūra) neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
24. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. G. J. suėmimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 17 d. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
25. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Be to, nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04)
26. Tokią išvadą suponuoja ir nacionaliniai Lietuvos baudžiamieji įstatymai, o būtent aukščiau minėta BPK nuostata, kad suėmimas negali viršyti 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama byla. Taigi kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtų prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas ir ilgo tokios procesinės prievartos priemonės taikymo prasme.
27. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), byla didelės apimties (ją sudaro 68 tomai). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau (šiuo metu teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2020 m. birželio 23 d.; turi įvykti 15 teismo posėdžių), tad nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas.
28. Prašydamas sušvelninti G. J. taikomą kardomąją priemonę, gynėjas taip pat apeliuoja į sunkią jo sveikatos būklę, akcentuodamas, kad kaltinamajam tardymo izoliatoriuje dėl objektyvių priežasčių negali būti suteiktos jam būtinos medicinos paslaugos. Šis teiginys yra nepagrįstas. Vadovaujantis LR Suėmimo įstatymo 45 straipsniu, tai atvejais, kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, taryba. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, esant būtinumui, kaltinamasis su atitinkamu prašymu turi kreiptis į įkalinimo įstaigos administraciją, kuri, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, turi užtikrinti jam būtinų medicinos paslaugų suteikimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. J. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamajam G. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.