Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas

1) 2013 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

2) 2015 m. rugsėjo 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

3) 2018 m. gegužės 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur bauda;

4) 2018 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų ir 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur bauda;

5) 2019 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 44 paroms ir 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur bauda;

6) 2021 m. vasario 1 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 36 paroms ir 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur bauda;

7) 2021 m. vasario 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį areštu 62 paroms ir 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur bauda;

8) 2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2022 m. kovo 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi 2021 m. rugsėjo 23 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;

9) 2022 m. kovo 24 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis – 2021 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, N. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje rasdamas ir pasiimdamas tris 5,45x39 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinius, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tokiems, kaip automatams AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnėms jų modifikacijoms, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo tris 5,45x39 mm kalibro „Kalašnikov“ šovinius, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, tokiems kaip automatams AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnėms jų modifikacijoms, bei nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, iki 2022 m. kovo 31 d., apie 10 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos laikė savo gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol paminėtus šovinius rado ir paėmė N. J.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. G. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad apie pusmetį, iki 2022 m. vasario-kovo mėn., gyveno iš N. J. išsinuomotame gyvenamajame name. Gyveno vienas, bet kartais ateidavo ir jo žmona. Prieš žiemą, norėdamas užpildyti šildymo sistemą, palipo į viršuje esančią palėpę, kur ant joje buvusio stalo rado dėžutę su šoviniais. Dėžutę su trimis šoviniais parsinešė į apačią, kur padėjo, nepamena, ir apie ją visiškai pamiršo.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

Liudytoja N. J. parodė, kad A. G. išnuomojo jai priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo 2021 m. lapkričio 15 d. A. G. pradėjo jame gyventi. Tame name jis gyveno 4 mėnesius. Dėl asocialaus gyvenimo būdo 2022 m. vasario mėnesio viduryje ji liepė A. G. kuo greičiau išsikraustyti. Iki tol, kol jis išsikraustė, su juo bendravo per Facebook. Nuo kovo 2 dienos nebegalėjo su juo susisiekti, nes jis užblokavo jos paskyrą ir tame name nebegyveno, dingo. 2022 m. kovo 31 d., apie 10 val., ji nuvažiavo į namą, norėdama jį sutvarkyti, nes po A. G. išvykimo liko daug šiukšlių, daiktų, buitinės technikos, indų. Viename iš kambarių ir koridoriuje buvo trys juodos spalvos šiukšlių maišai. Ji norėjo juos išvežti ir išmesti, tačiau maišai buvo labai dideli, todėl juos pradėjo kraustyti. Viename iš maišų rado moteriškos pudrinės indelį, kurį atidariusi, viduje rado tris šovinius. Tuos šovinius atnešė į policijos komisariatą. Iki A. G. apsigyvenimo jos name jokių šovinių nebuvo. Palėpėje niekada nesimėtė ir nebuvo nei šovinių, nei gilzių. Pamačiusi šovinius, ji suprato, kad tai ne medžiotojams skirti šoviniai, todėl juos nunešė į policijos komisariatą (1 t., b. l. 27-29, 36-38).

2022 m. kovo 31 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. J. Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams pateikė plastikinę mėlynos spalvos apvalią dėžutę su trimis 56 mm ilgio šoviniais (1 t., b. l. 31-33).

2022 m. kovo 31 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto, mūriniame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į jo vidų, matomos gyvenamosios patalpos. Koridoriuje matoma spinta, ant žemės sudėti maišai. Išėjus iš namo pro kairėje pusėje esančias duris, laiptais patenkama į namo palėpę. Palėpėje matomi sudėti įvairūs daiktai, įrankiai (1 t., b. l. 8-24).

2022 m. birželio 8 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole su fotolentele nurodyta, kad įtariamasis A. G. parodė gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jame esančią palėpę ir paaiškino, kad šovinius rado ant palėpėje esančio stalo. Šovinius laikė savo gyvenamojoje patalpoje, tačiau tikslios vietos negali nurodyti, nes nepamena. Namo viduje parodė koridorių, virtuvę ir paaiškino, kad šiose patalpose buvo sudėjęs maišus su savo daiktais (1 t., b. l. 164-172).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto 2022 m. balandžio 14 d. išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti 3 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, 5,45x39 mm kalibro „Kalašnikov“ šoviniai, kurie skirti įvairiems A, B kategorijų graižtviniams šaunamiesiems ginklams tokiems kaip automatams AKM-74, rankiniams kulkosvaidžiams RPK-74 ir vėlesnėms jų modifikacijoms (1 t., b. l. 68-72).

Kaltinamajam A. G. 2022 m. gegužės 10 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 142-143).

Veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas

BPK 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veikų. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. BK 253 straipsnio 1 d. numatytos veikos subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti.

Išanalizavus visas bylos aplinkybes, įvertinus kaltinamojo A. G. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu pateiktus liudytojos N. J. parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pilnai. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. G. 2021 m. gruodžio mėn. tiksli data ir laikas nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir iki 2022 m. kovo 31 d., apie 10 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos laikė savo gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol minėtus šovinius rado ir paėmė N. J. Dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką teismui abejonių nekyla dar ir dėl to, kad jo įgyti ir laikomi šoviniai buvo sudėti į jau paruoštus išsinešimui maišus, kartu su kitais jo daiktais. Tai rodo, kad išsikraustydamas iš N. J. namų, kaltinamasis juos būtų išsinešęs su savimi, o tai paneigia jo versiją, kad apie šovinius buvo pamiršęs. Nusikalstama veika, teismo įsitikinimu, nelaikytina mažareikšme, kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą buvo kaltinamas analogiškos veikos padarymu, kaip minėta, anksčiau jo padaryta analogiška nusikalstama veika buvo pripažinta mažareikšme ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taigi, kaltinamasis turėjo patirties ir žinojo, kad neturėdamas leidimo, jis negali įgyti bei laikyti šovinių, o tai, teismo manymu, pagrindžia jo sąmoningą nusikalstamos veikos padarymą. Veika pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, ji atitinka šiame straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. G. tiesiogine tyčia padarė baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo padaryta veika pakankamai pavojinga visuomenei, tačiau nesukėlė realių neigiamų pasekmių bei didelės žalos visuomenei, tačiau kaltinamasis jau anksčiau buvo kaltinamas analogiškos veikos padarymu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 37 straipsnio pagrindu, veiką pripažinus mažareikšme (1 t., b. l. 81, 89-94), kaltinamasis teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka ir nuobaudos galioja (1 t., b. l. 108-132), verčiasi individualia veikla, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant mažesnės trukmės, nei numatytas bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę (BK 41 straipsnis, 50 straipsnio 1, 2 dalis, 54 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Paskirta bausmė subendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 24 d. paskirta bausme, ir nustatytina galutinė bausmė.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, 2A-4-699/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. BIK-261/2022), todėl bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 2 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 146,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme ginant kaltinamąjį A. G. (2 t., b. l. 39).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuoja-mos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. G. turto, priklausančio jam nuosavybės teise, neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko vertina, kad jo turtinė padėtis yra bloga, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo užtikrinant kaltinamajam gynybą, nėra pagrindo priteisti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 312 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 24 d. paskirta bausme, prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.