Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2018 m. gegužės 22 d. teisme gautas šalių prašymas nutraukti santuoką, sudarytą tarp M. D. ir S. D. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2017 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1543), nenurodant sutuoktinių kaltės, likusio ginčo dalyje patvirtinti taikos sutartį bei grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis.).

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka į apskaitą įtraukta Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 18 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Šalys augina nepilnametį sūnų D. D., (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių santuokos metu šalys neįgijo (b. l. 32-45, 51-52), 2017 m. gruodžio 5 d. sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį ( el. b. l. 24-26). Nekilnojamasis turtas – ¼ dalis žemės sklypo ir ¼ dalis statinių (gyvenamojo namo, viralinės, ūkinio pastato, garažo, dviejų malkinių, kitų inžinierinių statinių), esančių (duomenys neskelbtini), įgyti M. D. dovanojimo sutarties pagrindu iki santuokos su S. D. (el. b. l. 33-35). Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti S. D. iki santuokos su M. D. (el. b. l. 37-45). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Sutuoktiniams nesutinkant taikytis, susitaikymo terminas nebuvo skirtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl darytina išvada, kad sutuoktiniai gyventi bendrai ir išsaugoti šeimos nenori. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, prašo nutraukti santuoką nenurodant sutuoktinių kaltės. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad šalys gyvendamos santuokoje nebuvo lojalios, pakankamai tolerantiškos viena kitai, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje, todėl laikytina, kad šalių santuoką iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Įstatymas numato, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka pripažįstama valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys tampa sutuoktiniai ir įgyja asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir yra visos sąlygos jai nutraukti, kadangi sutuoktiniai, jų teigimu, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nesutinka ir nebegalima tikėtis, kad santuoka bus išsaugota (CK 3.52 straipsnis, 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 3 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra sudaryta ne civilinė, o bažnytinė santuoka, santuoka tarp šalių ne nutrauktina, o panaikintinas santuokos apskaitos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių prašymu terminas susitaikymui neskirtinas.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. D. paliekama santuokos metu įgyta pavardė D., atsakovui S. D. paliekama prigimtinė pavardė D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Šalys santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu dalintino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, be to, šalys yra sudarę povedybinę sutartį, kurios antrame skyriuje susitarė tiek dėl iki santuokos sudarymo, tiek po jos įgyto turto teisinio rėžimo. Taikos sutartimi šalys išsprendė su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus, aptarė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo su nepilnamečio vaiku klausimus. Pateikta teismui taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų taikos sutarties šalių valia, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis išsprendžia ginčytinus klausimus, užkirsdama kelią kilti teisminiams ginčams, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkintinas (CPK 293-294 straipsniai, CK 6.983-6.986 straipsniai).

Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc. = 56,25 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis; el. b. l. 46). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Patvirtinus taikos sutartį, panaikintinos byloje 2018 m. vasario 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149-150 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsniu, 150 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,

nusprendžia:

panaikinti 2017 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą santuokos apskaitos įrašą Nr. 1543, įregistruojant S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (po santuokos apskaitos įrašo padarymo – D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo M. D. palikti santuokos metu įgytą pavardę – D., S. D. palikti prigimtinę pavardę – D..

Patvirtinti šalių 2018 m. gegužės 22 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1. Po santuokos nutraukimo M. D. paliekama santuokinė pavardė – D., S. D. – D..

2. Nepilnamečio sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina M. D..

3. S. D. su nepilnamečiu sūnumi D. D. bendraus tokia tvarka:

3.1. S. D. su nepilnamečiu sūnumi D. D. bendrauja nepertraukiamai 7 (septynias) dienas, apie vaiko paėmimo laiką įspėjus vaiko motiną prieš 7 (septynias) dienas iki planuojamos sūnaus paėmimo dienos. Jeigu vaiko paėmimo diena yra darbo diena, S. D. paima sūnų D. D. iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams. Jeigu vaiko paėmimo diena yra nedarbo diena, S. D. paima sūnų D. D. iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ryte. M. D. turi paruošti vaiko rūbus, avalynę ir kitas būtinas tuo metų laiku vaiko priemones tėvo buvimo su sūnumi laikotarpiui. S. D. neturint galimybės atvykti į Lietuvą einamąjį mėnesį, S. D. bendrauja su sūnumi sekantį mėnesį 14 (keturiolika) dienų: nepertraukiamai 7 (septynias) dienas aukščiau šiame punkte nustatyta tvarka, ir kitas 7 (septynias) dienas, jas atskirai suderinus su M. D..

3.2. S. D. praleidžia su sūnumi S. D. gimtadienį (duomenys neskelbtini), S. D. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryto, jeigu ši diena sutampa su savaitgaliu ir grąžinant namo kitos dienos 10 val. ryto. Jei vaikui sekančią dieną reikia eiti į ugdymo įstaigą, vaikas ryte nuvežamas tiesiai į ugdymo įstaigą. Jei S. D. gimtadienis yra darbo dieną, vaikas paimamas iš ugdymo įstaigos ir grąžinamas į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte, jei kitos dienos ryte vaikui į ugdymo įstaigą nereikia, vaikas grąžinamas į gyvenamąją vietą 10 val. ryto.

3.3. S. D. praleidžia su sūnumi Tėvo dieną, pasiimant vaiką sekmadienį iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryto ir grąžinant jį pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą.

3.4. Nepilnametis sūnus D. D., nežiūrint aukščiau nustatyto grafiko, praleidžia kartu su mama Marija D. M. dieną ir M. D. gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini).

3.5. 2018 metų vasaros laikotarpiu S. D. praleidžia su sūnumi D. D. birželio 1-12 dienas bei rugpjūčio 15-27 dienas. Kiekvienais vėlesniais kalendoriniais metais S. D. praleidžia su sūnumi D. D. kiekvieno vasaros mėnesio ne trumpesnį nei 12 dienų laikotarpį, suderinus konkrečias kiekvieno mėnesio datas su M. D. ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki planuojamos sūnaus paėmimo dienos. S. D. paima nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suplanuotų atostogų dieną 10 val. ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip iki 20 val.

3.6. M. D. neprieštarauja ir sutinka, kad S. D. turi teisę išvykti su sūnumi D. D. suplanuotų atostogų į užsienio valstybę be motinos M. D. rašytinio sutikimo ne ilgiau kaip 14 (keturiolikos) dienų terminui, apie kelionės kryptį, datą ir laiką informavus M. D. ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų iki planuojamos išvykos dienos. Šis laikas įsiskaičiuoja į bendras vaiko tėvo atostogas.

3.7. Nepriklausomai nuo šia sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimų, S. D. padengia sūnaus D. D. išlaikymo išlaidas pastarojo buvimo su tėvu laikotarpiu.

3.8. S. D. sūnaus buvimo pas jį metu įsipareigoja sudaryti sąlygas motinos ir vaiko bendravimui telekomunikacijų ryšio priemonėmis.

3.9. Nepilnametis D. D. metais, kurie baigiasi poriniu skaičiumi, Naujųjų metų šventes praleidžia su tėvu S. D., pastarajam pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Naujųjų metų išvakarėse 10 val. ryte ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą sausio 1 dieną 20 val.

3.10. S. D. bendrauja su sūnumi D. D. porinių metų Šv. Kūčių dieną iki Šv. Kalėdų pirmos dienos 17 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10 val. ryte ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmąją dieną 17 val.

3.11. S. D. bendrauja su sūnumi D. D. neporinių metų Kalėdų švenčių dienomis, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų pirmąją dieną 17 val. ir grąžinant antrąją Šv. Kalėdų dieną iki 20 val. vakaro.

3.12. S. D. bendrauja su sūnumi D. D. neporinių metų Velykų švenčių dienomis, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmąją dieną 17 val. ir grąžinant antrąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.

3.13. M. D. įsipareigoja sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui telekomunikacijų ryšio priemonėmis, o galimai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai Lietuvoje, vaikui susirgus, ar esant gydymo įstaigoje apie tai nedelsiant informuoti atsakovą. Atsakovas S. D. vaikui esant pas jį ir vaikui susirgus, ar esant gydymo įstaigoje privalo nedelsiant apie tai informuoti motiną M. D..

3.14. M. D. įsipareigoja neišvežti nepilnamečio sūnaus D. D. į bet kurią užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui be rašytinio jo tėvo S. D. sutikimo ar teismo sprendimo.

4. Sūnaus D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui S. D. įsipareigoja nuo 2018 m. gegužės 1 d. mokėti po 200,00 Eur (du šimtus eurų), kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. D. pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 30 dienos į motinos M. D. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, paskiriant M. D. vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise.

5. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja ir neteiks bei patvirtina, kad jokio pagrindo reikalauti išlaikymo neturi.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7567-451/2018 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Grąžinti ieškovei M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 procentus valstybei sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) (mokėjimas atliktas 2018 m. vasario 9 d., iš viso sumokėta 75 Eur).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.