- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-38-327/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 23 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. nuteistas Austrijos Respublikos Graco baudžiamųjų bylų žemės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Austrijos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 25 dalį, 129 straipsnio 1 dalies 1 paragrafą, 130 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnį, 229 straipsnio 1 dalį, paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi nurodytos veikos ir bausmė buvo suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir palikta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 1 dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
5.1. Skunde pažymėta, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė įrengti reikiamą įrangą intensyviai priežiūrai, paleistas iš pataisos namų, dirbtų UAB ,,E. G.“. A. P. turi gyvenimo draugę, su kuria sieja ypač stiprus šeiminis ryšys, pateikęs prašymą dėl santuokos įregistravimo. Nuteistasis yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, priklausomybių, aktyviai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, suvokia nusikalstamos veikos priežastis ir pasekmes.
5.2. Skunde nuteistojo advokatas nurodo, kad teismas iš esmės nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Komisija, spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo A. P. gynėjo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo A. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Vis dėlto, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė - 53 balai. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotinai vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų mokymąsi, A. P. buvo 2 kartus paskatintas, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre mokosi suvirintojo elektra specialybę, bausmę atlieka paprastoje grupėje. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka. Vis dėlto, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį sumenkina, praeityje buvo įtakojamas grupės ir supranta, kad ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamo elgesio veiksnių. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, parodo, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai.
12. Abejonių pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamą riziką, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net trys kriminogeniniai veiksniai – nusikalstamo elgesio pasekmių menkinimas, pasidavimas draugų įtakai bei prognostinių įgūdžių stoka, priimant sprendimus. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas kitų žmonių paklusimo, numato tam tikrus alternatyvius sprendimus, tačiau susidūręs su menkiausiomis kliūtimis, lengvai atsisako konstruktyvių problemos sprendimų, apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį A. P. ir yra teismo vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nedirba, jo darbinė motyvacija, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nėra aukšta, kadangi nurodo, jog dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų pagal įgytą specialybę. Vis dėlto, vertinant tai, jog nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta siekiant finansinės naudos, žema darbinė motyvacija, gali būti paskata lygtinio paleidimo atveju daryti naujas nusikalstamas veikas. Aplinkybė, jog nuteistasis yra pateikęs pažymą apie tai, jog lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas UAB ,,E. G.“, nesudaro neabejotino pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Juo labiau, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nedirba ir nesistengia užsitikrinti kiek įmanoma didesnio finansinio stabilumo, pataisos namuose finansiškai yra remiamas artimųjų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo elgesys dar nesudaro neabejotino pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
14. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei tuo pačiu atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra labai didelė (paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, neatlikta bausmės dalis – 3 metai 9 mėnesiai 1 diena), o neatliktos bausmės dalies vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra draudžiamas įstatymų, kartu ir nėra esminis faktorius vertinant ar nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto efektyvumo A. P. atžvilgiu, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, kad jis šiuo metu lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, kad vykdoma probacija pasieks tikslą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip nepateisindamas teismo jam pareikšto pasitikėjimo. Tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro net 53 balai, kas pakankamai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neatskleidžia jo išimtinai teigiamos nusikalstamo elgesio korekcijos. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartą balą sudaro 25 statinių veiksnių ir, daugiau nei pusę, t. y. 28 balai - dinaminių veiksnių, kas neabejotinai patvirtina tai, kad nuteistasis ne tik, kad gali, tačiau ir privalo koreguoti dinaminius veiksnius, siekdamas pozityvios ir įtikinamos nusikalstamo elgesio korekcijos.
15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.