Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2013-01-04 · Civilinė byla Nr. 2A-69/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2013-01-04
Bylos Nr.
2A-69/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Vytas Milius
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-69/2013
(buvęs Nr. 2A-666/2012)
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.6 .; 30.10.; 30.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. spendimo civilinėje byloje Nr. 2-1325-254/2011 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo, nuompinigių ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. S. ieškiniu, pareikštu 2010 – 10 – 13 atsakovui Kauno miesto savivaldybei, prašė: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl prašymo neatlygintinai perduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 74 200 Lt (toliau – Butas, ginčo butas); 2) pripažinti ieškovės 1991 m. spalio 31 d. pareiškimą Kauno miesto valdybai „leisti pirkti Butą“ pareiškimu „perduoti Butą neatlygintinai“ ieškovės nuosavybėn; 3) pripažinti ieškovės nuosavybės teises į ginčo butą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 3 519,68 Lt nuomos mokestį ir 58 263,76 Lt Lt kompensaciją dėl visuomenės poreikiams paimtos bei nugriautos namų valdos ir už ją suteikto buto plotų skirtumą (1 b. t., 4-6 l.; 2 b. t., 21-23 l.).

Nurodė, kad Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau – DŽDT VK) 1965 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 738 2 punktu buvo nuspręsta „išimti su visais pastatais, želdiniais bei įrengimais“ ieškovės tėvams – S. V. ir A. V. nuosavybės teise priklausiusią valdą, buvusią (duomenys neskelbtini), 1400 m² ploto, ir įpareigoti nurodytos valdos gyventojus aprūpinti gyvenamuoju plotu. Pasak ieškovės, jos tėvų valia, įgyvendinant nurodytą sprendimą, ginčo butas buvo suteiktas ieškovės vardu, 1965 m. spalio 12 d. išduodant orderį Nr. 308, kuriame apsigyveno ieškovės šeima ir jos tėvai, be to, iškeldinant iš aukščiau nurodytos valdos, buvo suteiktas dar vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame apsigyveno ieškovės sesuo A. A., kuri jai suteiktą butą išsipirko (privatizavo) iš savivaldybės. Ieškovės teigimu, ji buvo priversta 1984 m. lapkričio 23 d. pasirašyti ginčo buto nuomos sutartį pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 177 patvirtiną „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį“ ir tapti ginčo buto nuomininke, be to, 1991 m. spalio 31 d. Kauno miesto valdybai ji pateikė prašymą leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Butą, suteiktą už nugriautą namų valdą, tačiau dėl blogos ieškovės sveikatos būklės ir jos motinos mirties privatizavimo procedūros liko nebaigtos.

Ieškovės teigimu, ji, sužinojusi, kad turi teisę kreiptis dėl ginčo buto neatlygintino perdavimo ieškovės nuosavybėn už perleistą didesnės vertės daiktą (tėvų turėtą namų valdą), 2010 m. gegužės 18 d. prašymu „Dėl buto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą, prašydama už nugriautą ieškovės tėvams priklausiusį 78,94 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą ir 33,98 kv. m. ūkio pastatą teikti miesto tarybai pasiūlymą priimti sprendimą perduoti neatlygintinai ieškovei suteiktą ginčo butą ieškovės nuosavybėn bei grąžinti iki sprendimo priėmimo ieškovės savivaldybei sumokėtus buto nuomos mokesčiu, tačiau Kauno miesto savivaldybės meras 2010 m. birželio 17 d. raštu Nr. 215-401-(S1030) atsakė, kad nėra teisinio pagrindo neatlygintai perduoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, t. y. ginčo butą, ieškovei, kuri privalo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį (1 b. t., 51-59 l.; 1964 m. CK 84 str. 1 d.; CK 1.125 str. 1 d.). Nurodė, kad ieškovė be pagrindo prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo butą neatlygintinai, kadangi ieškovė nėra nugriautos namų valdos, savininkų S. V. ir A. V. turto paveldėtoja (įpėdinė); pareiškimas dėl buto, suteikto buvusiems namų savininkams (jų įpėdiniams), nugriovus jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams, ir pagal tuo metu galiojusius įstatymus nekompensavus namų vertės, nuosavybės teisės pripažinimo neatlygintinai privalėjo būti pateiktas iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 7 str.), tačiau ieškovė nurodytu terminu nepateikė tokio pareiškimo. Atsakovo teigimu, ieškovė, kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo, pripažino, jog šis butas nėra jos nuosavybė, taip pat nepateikė įrodymų, jog paminėtas butas jai buvo suteiktas kaip kompensacija ieškovės tėvams už nugriautą namų valdą, be to, nėra įrodymų, kad ieškovės tėvams nebuvo sumokėta kompensacija už nugriautą namų valdą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį (2 b. t., 52-54 l.).

Nurodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovė neatliko visų šiame įstatyme nustatytų veiksmų butui privatizuoti ir buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta dėl jos kaltės, o tai patvirtina Seimo kontrolieriaus pažymos, kurių vienoje (1999 m. birželio 28 d.) konstatuota, kad iki įstatymo galiojimo pabaigos ieškovė turėjo daugiau kaip 7 metus atlikti procedūroms, o 2008 m. liepos 2 d. pažymoje nurodyta, kad, nustačius, jog priežastys, kurias ieškovė nurodė (liga bei artimųjų mirtys) yra rimtos, teismas gali pripažinti jos teisę privatizuoti nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymo, atkreipiant dėmesį į galimybę kreiptis antrinės teisinės pagalbos. Teismo teigimu, ieškovė, siekdama 1991 m. spalio 31 d. pareiškimo pagrindu tęsti privatizavimo procedūrą, net po 1999 m. birželio 28 d. Seimo kontrolieriaus išsamaus paaiškinimo dėl ginčo buto privatizavimo galimybių, į teismą dėl galimų pažeistų teisių kreipėsi tik po 11 metų - daugiau nei 10 metų iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), o 3 metų ieškinio senaties terminas, numatytas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Pasak teismo, net ir pripažinus, kad privatizavimo procedūrų ieškovė nebaigė ne dėl jos kaltės, nors šioje byloje nustatyta priešingai, ieškinio senatis, atsakovui prašant ją taikyti, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str.; 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).

Teismo nuomone, ginčo butas buvo suteiktas ne buvusiems namų valdos savininkams (ieškovės tėvams), o ieškovei ir jos šeimai, todėl jos tėvai šio buto atžvilgiu nebuvo privatizavimo subjektais, kuriems įstatymo suteikta teisė jį gauti neatlygintinai, be to, ieškovės tėvai neatliko jokių procedūrų dėl buto privatizavimo, kurias galėtų tęsti įpėdiniai (Butų privatizavimo įstatymo 7 str.). Pažymėjo, kad ieškovė nėra savo tėvų S. V. ir A. V. įpėdinė (po A. V. mirties jos turtą pagal testamentą paveldėjo ieškovės sesuo A. A., o po S. V. mirties pagal jo testamentą – mirusiojo vaikaičiai E. J., G. A. ir V. S.), todėl nei 1991 m. spalio 31 d. pareiškimo parašymo metu pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnį, nei kreipimosi į teismą metu pagal galiojančio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 3 punktą (kuris negali būti taikomas ieškovei, nes, priėmus Butų privatizavimo įstatymą, ji jau gyveno ginčo bute ir pagal šį įstatymą galėjo jį privatizuoti), nėra pagrindo perduoti neatlygintinai ieškovei atsakovo jai nuomojamą butą.

Pasak teismo, nebūdama nugriautos namų valdos savininkų turto paveldėtoja, tuo pačiu ir jų teisių perėmėja, ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl 58 263,76 Lt kompensacijos priteisimo iš atsakovo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad jos teisės buvo pažeistos (CK 1.138 str., 4.100 str.; CPK 178 str.). Be to, ieškovė ginčo butą nuomoja 1984 m. lapkričio 23 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties pagrindu, todėl turi vykdyti sutartinę prievolę tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį (Sutarties 2 punkto b papunktis, CK 6.583 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), dėl to teismas sprendė, kad atmestinas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą nuomos mokestį (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (2 b. t., 84-94 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teismų įstatymo, CPK ir CK nuostatas, neištirdamas svarbių bylos aplinkybių ir neatskleisdamas bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Ieškovė nuo 1965 m. rugpjūčio 24 d. yra teisėta ginčo buto savininkė, turinti nuosavybės teisę į šį butą patvirtinančius dokumentus (1965 m. Radijo gamyklos vadovybės ir profesinės sąjungos sprendimą perduoti Butą iš nurodytos gamyklos nuosavybės ieškovės asmeninėn nuosavybėn, šio buto priėmimo – perdavimo aktą, ieškovės vardu 1965 m. rugpjūčio 24 d. išduotą Buto techninį pasą, asmens nuosavybės kortelę, 1965 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 565, 1965 m. spalio 12 d. nurodyto komiteto išduotą orderį Nr. 308), o atsakovas Kauno miesto savivaldybė, elgdamasis nesąžiningai, 2001 m. gruodžio 7 d. įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre, tikrovės neatitinkančiu ginčo buto 1995 m. kovo 16 d. priėmimo – perdavimo aktu, nors ieškovė savo valia nėra niekam perleidusi nuosavybės teisių į Butą. Tačiau teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, susijusių su ginčo buto perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn ir šios nuosavybės teisės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl 1984 m. lapkričio 23 d. ieškovės ir atsakovo sudarytos Buto nuomos sutarties, taip pat dėl atsakovo reikalavimo ieškovei mokėti nuomos mokestį už ginčo butą teisėtumo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo, nesąžiningai praturtėjusio ieškovės sąskaita, civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.248 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti (2 b. t., 103-107 l.). Nurodo, kad apygardos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, nepažeidžiant materialinės bei proceso teisės normų bei nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovo teigimu, ieškovė neteisingai nurodo, kad teismas, priimdamas ieškinį, konstatavo, jog ieškovė yra tinkama proceso šalis šioje civilinėje byloje. Anot atsakovo, teismas teisingai nurodė, jog ieškovė nėra tinkama šios bylos šalis, jog jai negali būti taikomos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos ir nėra pagrindo perduoti neatlygintinai ieškovei atsakovo jai nuomojamą ginčo butą, kadangi Butas buvo suteiktas ne ieškovės tėvams, bet jos šeimai iki Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1965 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 738 priėmimo; juolab kad ieškovė nėra jos tėvų, kuriems priklausiusi namų valda buvo nugriauta, įpėdinė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos pagal pateiktą ieškinį aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Butų privatizavimo įstatymo (neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvusiems namų savininkams (o jų nesant, įpėdiniams, gyvenantiems buvusiam savininkui suteiktame bute), kuriems butai buvo suteikti nugriaunant jų asmenine nuosavybe buvusius gyvenamuosius namus dėl žemės sklypų paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams ir pagal tuo laiku galiojusius įstatymus nebuvo kompensuota namų vertė, buvo neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą gyvenamąjį namą ar butą; nesant buvusių namų savininkų, jų įpėdiniams, įstatymų nustatyta tvarka pasikeitusiems gautąjį kaip kompensaciją butą į kitą arba gyvenamojo ploto skirstymo tvarka pagerinusiems buto sąlygas, neatlygintinai nuosavybės teisė pripažįstama tik į tą gyvenamojo ploto dalį, kuri buvo suteikta kaip kompensacija už nugriautą namą (butą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal įstatymą, valstybės pavedimu veikiantis asmuo – miesto, rajono valdyba – turėjo patikrinti, ar buvusieji namų savininkai, prašantys neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę į nuomojamą valstybinį gyvenamąjį namą ar butą, atitinka įstatymo nustatytas sąlygas nuosavybės teisei įgyti; pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamą valstybinį gyvenamąjį namą ar butą, jeigu yra šios sąlygos: 1) buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas; 2) už šio savininko nuosavybę nebuvo kompensuota; be to, nuosavybės teisė į nuomojamą butą buvusiam savininkui atsiranda iš įstatymo, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba, nustačiusi, kad asmuo atitiko nurodytas sąlygas, turėjo priimti sprendimą neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamą butą ar namą, o atsisakymas priimti tokį sprendimą galėjo būti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 4 d., 8 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo bute ieškovė su šeima apsigyveno pagal Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1965 m. spalio 12 d. orderį Nr. 308 dėl ieškovės šeimos (trijų asmenų) apgyvendinimo ginčo bute, išduotą ieškovei, vadovaujantis Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 565, pagal kurį ieškovei suteiktas gyvenamasis plotas – ginčo butas (valstybinio butų fondo name), iškeliant ieškovę iš gyvenamųjų patalpų, buvusių (duomenys neskelbtini) (1 b. t., 65, 127-140, 151-152 l.). Be to, Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 738 „Dėl žemės sklypo skyrimo Kauno miesto Kapitalinės statybos valdybai Taikos gyvenamojo rajono III mikrorajono statybai“ buvo nuspręsta „išimti su visais pastatais, želdiniais bei įrengimais“ ieškovės tėvų – A. V. ir S. V. valdą, buvusią (duomenys neskelbtini), bei skirti šią valdą minėtai Kapitalinės statybos valdybai nurodyto mikrorajono statybai, taip pat įpareigoti Kauno miesto Kapitalinės statybos valdybą apmokėti ieškovės tėvams už šioje valdoje esančius želdinius ir įrengimus bei įpareigoti Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyrių aprūpinti griaunamos valdos gyventojus gyvenamuoju plotu (1 b. t., 8 l.). Kauno miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalo statyba“ 1992 m. gegužės 4 d. pažymos Nr. 261 duomenimis, vykdant 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto DŽDTVK sprendimą Nr. 738, 1967 m. buvo nugriauta privati valda, buvusi (duomenys neskelbtini), o valdos savininkams A. V. ir S. V. buvo sumokėta piniginė kompensacija už sodą ir skirtas komunalinis butas, o kompensacija už pastatus nebuvo sumokėta (1 b. t., 18 l.). Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Kauno miesto DŽDTVK 1976 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 19 ieškovės tėvams buvo suteiktos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (vieno buto, 42,67 kv. m. gyvenamojo ploto, pastatą), esantį (duomenys neskelbtini) (pastatytą 1967 m.), kurį po ieškovės tėvų mirties paveldėjo jos sesuo A. A. ir mirusiųjų anūkai (1 b. t., 168-171 l.; 2 b. t., 25, 40 l.).

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad ginčo butas ieškovės šeimai buvo suteiktas, iškeldinant ją iš tėvų valdos, buvusios (duomenys neskelbtini), dar iki DŽDTVK sprendimo skirti šią valdą Kauno miesto Taikos gyvenamojo rajono statybai, t. y. paimti ją valstybės ar visuomenės poreikiams, ir ją nugriauti, o valdos savininkams – ieškovės tėvams A. V. ir S. V. 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto DŽDTVK sprendimo Nr. 738 pagrindu buvo sumokėta kompensacija už želdinius, suteiktas butas, įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, po ieškovės tėvų mirties jų turtą paveldėjo ieškovės sesuo ir mirusiųjų anūkai. Taigi 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto DŽDTVK sprendimo Nr. 738 priėmimo metu ieškovė ir jos šeima jau buvo aprūpinta gyvenamuoju plotu – ginčo butu (valstybinio/vietos tarybos butų fondo name), ieškovės šeimai suteikiant teisę jame apsigyventi pagal Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. spalio 12 d. orderį Nr. 308 (išduotą Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 565 pagrindu), į kurį ieškovės nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos. Tai, jog šis butas nebuvo ieškovei suteiktas asmeninės nuosavybės teise, pripažino ir ieškovė, ieškinyje nurodydama, jog jai buvo suteiktas „komunalinis“ butas, ji pasirašė šio buto nuomos sutartį su Kauno miesto Panemunės rajono 9-tąja BŪT, kurį norėdama įsigyti nuosavybės teise, kreipėsi dėl jo privatizavimo Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (1 b. t., 4-6, 13 l.; 2 b. t., 21-23 l.). Juolab kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį, jog ginčo butas 1965 m. jai buvo suteiktas asmeninės nuosavybės teise, tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme, beje, nenuginčyti ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos ginčo butas yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė (1 b. t., 29-30 l.; CPK 178, 185, 314 str.). Be to, apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar pareikštuosius grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šiuo atveju – apeliantės skundo teiginiais, jog ginčo butas jai buvęs perduotas jos nuosavybėn 1965 m. Radijo gamyklos vadovybės ir profesinės sąjungos sprendimu (kuris nepateiktas, ir apie tai ieškovė net nenurodė apygardos teisme) (CPK 312, 314 str.).

Dėl nurodyto apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog ginčo butas ieškovei buvo suteiktas ne įgyvendinant aukščiau nurodytą 1965 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto DŽDTVK sprendimą Nr. 738, bet pagal Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 565, jog ieškovė, nebūdama nugriautos gyvenamosios namų valdos savininke ar šio turto paveldėtoja (teisių perėmėja), neturi teisės reikalauti neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisės į ginčo butą (Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d.), o apeliantė nepaneigė šių teismo išvadų ir apeliacinės instancijos teisme. Beje, ieškovės sesuo A. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jai suteikta teisė gyventi Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 565, įsigijo nuosavybėn pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos pagal Butų privatizavimo įstatymą, pagrindu (1 b. t., 127-140, 151-152, 166-167 l.). Juolabiau kad pagal 1984 m. lapkričio 23 d. ginčo buto nuomos sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto Panemunės rajono 9-osios BŪT (valstybinio/vietos Tarybos butų fondo eksploatavimo organizacijos) ir ieškovės, kuriai, kaip nuomininkei, ir jos šeimos nariams, be kita ko, remiantis Kauno miesto DŽDTVK 1965 m. spalio 12 d. orderiu Nr. 308, buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis ginčo butu, o ieškovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius ir apmokėti komunalines paslaugas bei kt. (1 b. t., 10-11 l.).

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo atmesti ieškovės ieškinį jame pareikštais pagrindais, tarp jų ir reikalavimus dėl priteisimo kompensacijos bei sumokėto nuomos mokesčio, kurį ji privalėjo mokėti pagal aukščiau nurodytą nuomos sutartį, tinkamai pritaikydamas ir įstatymą dėl senaties (1964 m. CK 84 str. 1 d.; CK 1.131 str., 6.200 str. 1 d., 6.245-6.249 str., 6.583 str. 1 d.; CPK 178, 185 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVytas Milius