Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. V., S. P., R. P. ir R. P. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys S. V. ir R. P. prašė pareiškėjos A. D. pareiškimą tenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. P., R. P. teismo posėdyje nedalyvauja, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į tėvo A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Šlekiškių kaime, Pasvalio r. Pareiškėja nurodo, jog laiku įstatymo nustatytais terminais paduoti prašymo negalėjo, kadangi buvo suklaidinta Pasvalio agrarinės reformos tarnybos tarnautojos, bei dėl savo ir artimų žmonių ligų.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. asmuo turi būti: turto savininku; asmeniu, kuriam miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmens sutuoktiniui bei vaikams; turto savininku, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, – į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniu, vaiku (įvaikiu) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; asmeniu, kuriam turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmeniu, kuriam nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus ( apie 10 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymo nustatyto termino. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (prašymams pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d.); faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjos nurodyta termino praleidimo priežastis, jog ją suklaidino Pasvalio agrarinės reformos tarnybos tarnautoja, kuri neva patikino, kad daugiau prašymų teikti nereikia, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paneigė pareiškėjos nurodytus argumentus, nurodė, kad Pasvalio žemėtvarkos skyriuje visi gaunami prašymai yra priimami, nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad skyriaus tarnautoja būtų suklaidinusi pareiškėją, atsisakiusi priimti prašymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010- 05-13ir 2013-05-20 prašymai ( b. l. 12, 15 ), kuriuos teikė pareiškėja, Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriuje buvo priimti, į juos buvo parengti atsakymai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesugebėjimas įgyvendinti savo teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo aktyviai siekė ir ėmėsi priemonių jas įgyvendinti. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimai tarnautojos netinkamo informavimo, suklaidinimo yra nepagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir nepatvirtina to fakto, kad pareiškėja, kaip suinteresuotas savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimu asmuo, neturėjo galimybės plačiau pasidomėti apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir jo tvarką. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja A. D. pati dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, siekė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - buvusio savininko A. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Vytautų kaime. Nustatyta, kad pareiškėjos brolis S. V. 1991-09-13 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. V. iki nacionalizacijos valdytą žemę, Biržų apskr., Krinčino valsč., Vytautų kaime. Šiame prašyme pretendentais nurodė motiną A. V., pareiškėją A. D. ir seserį J. P. Visi pretendentai dalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, pasirašė 2000-01-17 parengtą aktą, susipažino ir pasirašė su 2000-01-17 parengtais nuosavybės teisių atkūrimo į žemę sprendimų projektais (nuosavybės teisės atkūrimo byla, b. l. 10; 25). Motinai A. V. atsisakius savo dalies, S. V., pareiškėjai A. D. ir J. P. 2000m. spalio mėn. 12 d. sprendimais lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. V. priklausiusį 2,60 ha žemės sklypą Vytautų kaime ( nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 24-26). Taigi pareiškėja, žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasi savo interesais, turėjo galimybę pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo A. V. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Šlekiškių kaime, Pasvalio rajone, tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Konkrečių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėją suklaidino ar jai sutrukdė įgyvendinti jos teises kokios nors institucijos ar jos tarnautojai, nėra. Nežinojimas apie reikalavimą pateikti atskirą prašymą nuosavybės teisėms atkurti, pareiškėjos manymas, kad nuosavybės teisės į tėvo A. V. turėtą žemę, esančią Šlekiškių kaime, Pasvalio r., bus atkurtos pagal S. V. 1991-09-13 pateiktą prašymą, yra subjektyvaus pobūdžio priežastys, nuo pareiškėjos valios priklausančios ir nepateisinamos Atkūrimo įstatymo prasme.

Pareiškėja taip pat teigia, jog terminą laiku paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleido ir dėl savo bei artimų žmonių ligų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos vyras V. D. susirgo 2004 m.( b.l.18-20) , motinos A. V. sveikata pablogėjo nuo 2002 m., pati pareiškėja susirgo cukriniu diabetu po sutuoktinio V. D. mirties (duomenys neskelbtini). t.y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui prašymams paduoti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pobūdžio pareiškėjos nurodytos priežastys taip pat nepripažintinos objektyvaus pobūdžio priežastimis, sutrukdžiusiomis jai realizuoti savo teises, nepraleidžiant įstatymo nustatytų terminų. Pareiškėja nuo 1997m. iki 1999m. gydėsi potrauminį dešinės rankos uždegimą. Vertinant su pareiškėjos sveikata susijusius argumentus, pasiremtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008). Liga gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė 2014-01-16 medicininį pažymėjimą Nr.75 apie savo sveikatos būklę, tačiau iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjos sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki termino pateikti prašymą pabaigos galėjo sutrukdyti kreiptis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą. Be to, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja negalėjo pati dokumento surašyti ir pasiųsti paštu, ji, negalėdama išreikšti savo valios, turėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja, būdama atidi bei rūpestinga ir siekdama tinkamai įgyvendinti savo teises, esant tokiai sveikatos būklei, turėjo objektyvią galimybę pati arba pasitelkdama kitus asmenis kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tokie veiksmai atlikti nebuvo, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su jos sveikatos būkle (ligomis), šiuo atveju nevertintinos kaip svarbios ir objektyvios priežastys termino atnaujinimo prasme.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusio savininko A. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Šlekiškių kaime, Pasvalio rajone pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsnių teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjos A. D. prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą - buvusio savininko A. V. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Šlekiškių kaime, Pasvalio rajone, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.