Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjos mama mirė 2008 m. gruodžio 23 d., kitų galimų paveldėtojų nėra, pareiškėja yra vienintelė palikėjos dukra. Po palikėjos mirties pareiškėja rūpinosi žemės sklypu, prižiūrėjo 69 arų ploto pievą, ją šienavo, tačiau žemės mokesčio nemokėjo, nes sklypas registruotas mirusio asmens vardu. Anksčiau dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes nežinojo, kad tai yra reikalinga, galvojo, kad turtas pereis pareiškėjai savaime. (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 42 sek. – 7 min. 26 sek.). Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) palikėjos žemės sklypas yra apie 1 km nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos. Pareiškėja žemės sklypą naudoja pati, jo išnuomavusi nėra (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 53 sek. – 7 min. 56 sek.). Palikėjos mamos laidotuvėmis rūpinosi pareiškėja, jai padėjo artimieji – mamos brolis, mamos brolio žmona. Asmeninius palikėjos daiktus taip pat priėmė pareiškėja, pareiškėja iki palikėjos mirties gyveno kartu su palikėja (duomenys neskelbtini) (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 3 sek. – 10 min. 2 sek.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Krivickas palaikė pareiškėjos pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja buvo ir yra vienintelė palikėjos įpėdinė (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 10 sek. – 22 min. 15 sek.).

2019 m. gegužės 23 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjos turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

Posėdžio metu apklausta liudytoja T. B. paaiškino, kad pareiškėja yra jos kaimynė, liudytoja pažinojo ir palikėją, kuri iki mirties gyveno kartu su pareiškėja. Liudytoja paaiškino, kad po palikėjos mirties liko žemės sklypas, kurį po palikėjos mirties naudoja pareiškėja, ten laiko karvę, kitų asmenų, kurie naudotųsi palikėjos turtu, nėra (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 24 sek. – 13 min. 59 sek.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta jau apie 30 metų, jie gyvena tame pačiame kaime, pažinojo pareiškėjos tėvus nuo 1966 metų. Nurodė, kad po palikėjos mirties turtu rūpinosi pareiškėja, ten laiko karves, pareiškėjos sutuoktinis miręs, pareiškėja gyvena su sūnumi (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 35 sek. – 17 min. 55 sek.). Pareiškėja šienauja pievą, ten gano karvę (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 54 sek. – 19 min. 5 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėja) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė 1958 m. gegužės 31 d., santuoka įregistruota Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 195) (e. b. l. 17).

Pareiškėjos sutuoktinis mirė 1999 m. liepos 19 d. (e. b. l. 14).

Palikėja mirė našle 2008 m. gruodžio 23 d. (e. b. l. 19, 25).

D. K. nuosavybės teise nuo 2008 m. gegužės 21 d. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2008 m. gegužės 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10–11).

Pareiškėja yra palikėjos dukra, daugiau vaikų palikėja neturėjo (e. b. l. 13, 25). Kitų galimų paveldėtojų nėra (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 15 sek. – 6 min. 20 sek.).

Mirus palikėjai, Kauno miesto 6-ojo notaro biure paveldėjimo byla neužvesta (e. b. l. 11).

Palikėja testamento nebuvo sudariusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Kai palikimą sudaro pastatai (nagrinėjamu atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas po palikėjos mirties reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su žemės sklypu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjos, liudytojų žodinius paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad iki palikėjos mirties pareiškėja gyveno su palikėja kartu, po palikėjos mirties pareiškėja rūpinosi palikėjos turtu, disponavo juo kaip savo, tvarkingai prižiūrėjo žemės sklypą), remiantis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po palikėjos mirties, kadangi naudojosi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio l dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2008 m. gruodžio 23 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.