Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalies, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo J. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu J. Š., M. M. ir R. M. išteisinti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. Š. išteisintas ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 186 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį bei 208 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o civilinio ieškovo UAB „Mechel Nemunas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Tačiau šios teismo nuosprendžio dalys apeliacine tvarka neskundžiamos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. vadovaujantis BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir perduotas teismui dėl to, kad jis, būdamas bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB „Donlis“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, kurio 1 dalyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. organizavo apskaitą taip, kad buvo pažeisti:

– Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-575) 4 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1915) „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę” 1 dalies, kurioje nurodyta, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, jog tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, reikalavimai, nes bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje už 2006 ir 2007 metus, buvo nepagrįstai 795 449 Lt padidinta turto dalis bei šia suma (795 449 Lt) sumažintas bendrovės nuostolis, buhalterinės apskaitos dokumentuose įforminant neįvykusias ūkines operacijas;

– Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-575) 14 straipsnio (2008 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija Nr. X-1633) „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuriame nurodyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą, reikalavimai, įmonės apskaitoje atvaizduojant tariamą prekių pardavimą UAB „Metalų komercijos agentūra“ ir UAB „Kuvyta“:

1) 2008 m. birželio 2 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001553 ir 2008 m. birželio 9 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001554 įformintas 557,3 t 5,5 mm SAE 1008, ASTM A510M-82 markės vielos pardavimas UAB „Metalų komercijos agentūra“ už 1 213 297,83 Lt, įskaitant 185 079,33 Lt PVM;

2) 2008 m. lapkričio 12 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001646 ir 2008 m. lapkričio 21 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001647 įformintas 557,3 tonų juodojo metalo laužo pardavimas UAB „Kuvyta“ už 197 284,2 Lt, įskaitant 30 094,32 Lt PVM;

3) 2008 m. lapkričio 5 d. DONK Nr. 855, 2008 m. lapkričio 12 d. DONK Nr. 858, 2008 m. lapkričio 18 d. DONK Nr. 860, 2008 m. lapkričio 21 d. DONK Nr. 865 kasos pajamų orderiuose įformintas grynųjų pinigų priėmimas iš UAB „Kuvyta“ už parduotą juodojo metalo laužą.

Dėl aptartų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš pateiktų dokumentų tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Donlis“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, vadovaudamasis BK 95 straipsniu, priėjo prie išvados, kad J. Š. už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, negali būti nubaustas, nes yra suėjęs jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Toks prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tai sukliudė teismui teisingai išnagrinėti J. Š. kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą. Todėl apskųstoji teismo nuosprendžio dalis naikintina ir dėl šios dalies BPK 329 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamosios bylos nutraukimo

Šie prokuroro argumentai pagrįsti.

BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2314) reglamentuojama, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iš šios teisės normos sankcijoje nustatytų bausmių rūšių, kurios gali būti skiriamos asmeniui pripažintam kaltu dėl dispozicijoje aprašytų veikų padarymo, akivaizdu, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas nelaikytinas baudžiamuoju nusižengimu BK 12 straipsnio taikymo prasme. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą įstatymų leidėjas yra nustatęs ir alternatyvią bausmę, susijusią su terminuotu laisvės atėmimu. Taigi BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nusikaltimas. Šiame baudžiamajame įstatyme aprašyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Už tokio sunkumo nusikaltimą įstatymų leidėjas yra nustatęs 8 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „c“ papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1495)). Pirmosios instancijos teismui priimant apskųstąjį nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo prieš J. Š. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį senaties terminas nebuvo suėjęs. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2013 m. lapkričio 29 d., nuo nusikalstamos veikos, kurios padarymu J. Š. buvo kaltinamas, iki nuosprendžio priėmimo dienos buvo praėję 5 metai.

Apygardos teismas teisingai nurodė, kad nuo nusikalstamos veikos, kurios padarymu J. Š. buvo kaltinamas, iki nuosprendžio priėmimo dienos praėję daugiau nei 3 metai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką laikė baudžiamuoju nusižengimu, bet ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą, vadovavosi ne ta baudžiamojo įstatymo redakcija. Teismas, manydamas, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas, turėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio redakciją, priimtą 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 ir įsigaliojusią nuo 2003 m. gegužės 1 d., kurioje buvo nustatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 2 metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 3 straipsnio 1 dalis), o ne BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio 2010 m. birželio 15 d. redakciją Nr. XI-901, įsigaliojusią nuo 2010 m. birželio 29 d., pagal kurią asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję 3 metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, pripažinęs senaties termino apkaltinamajam nuosprendžiui priimti pasibaigimą, nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą dėl J. Š. kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir perduotas teismui dėl to, kad jis, būdamas bendros Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB „Donlis“ direktoriumi, atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, kurio 1 dalyje nurodyta, jog už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. organizavo apskaitą taip, kad buvo pažeisti:

– Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-575) 4 straipsnio (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1915) „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansinę atskaitomybę” 1 dalies, kurioje nurodyta, kad finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, jog tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, reikalavimai, nes bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje už 2006 ir 2007 metus, buvo nepagrįstai 795 449 Lt padidinta turto dalis bei šia suma (795 449 Lt) sumažintas bendrovės nuostolis, buhalterinės apskaitos dokumentuose įforminant neįvykusias ūkines operacijas;

– Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-575) 14 straipsnio (2008 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija Nr. X-1633) „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuriame nurodyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą, reikalavimai, įmonės apskaitoje atvaizduojant tariamą prekių pardavimą UAB „Metalų komercijos agentūra“ ir UAB „Kuvyta“:

1) 2008 m. birželio 2 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001553 ir 2008 m. birželio 9 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001554 įformintas 557,3 t 5,5 mm SAE 1008, ASTM A510M-82 markės vielos pardavimas UAB „Metalų komercijos agentūra“ už 1 213 297,83 Lt, įskaitant 185 079,33 Lt PVM;

2) 2008 m. lapkričio 12 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001646 ir 2008 m. lapkričio 21 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 4001647 įformintas 557,3 tonų juodojo metalo laužo pardavimas UAB „Kuvyta“ už 197 284,2 Lt, įskaitant 30 094,32 Lt PVM;

3) 2008 m. lapkričio 5 d. DONK Nr. 855, 2008 m. lapkričio 12 d. DONK Nr. 858, 2008 m. lapkričio 18 d. DONK Nr. 860, 2008 m. lapkričio 21 d. DONK Nr. 865 kasos pajamų orderiuose įformintas grynųjų pinigų priėmimas iš UAB „Kuvyta“ už parduotą juodojo metalo laužą.

Dėl nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš pateiktų dokumentų tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Donlis“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis J. Š. savo kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepripažino. J. Š. parodė, kad jis buvo UAB „Donlis“ direktorius, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, jokia apgaulinga apskaita bendrovėje nebuvo vedama, įmonė mokėjo visus mokesčius, PVM, palūkanas bankui, visi dokumentai buvo tvarkomi pagal įstatymus, jis visus dokumentus atiduodavo bendrovės buhalterėms, kurios tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, viskas buvo pajamuojama, teikiamos ataskaitos apie pinigų panaudojimą ir pan. (6 t., b. l. 115-122, 137-143). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. Š. taip pat parodė, kad jis, kaip įmonės vadovas, buhalterinės apskaitos netvarkė ir nevedė, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. bendrovėje dirbo finansininkė, o nuo 2007 m. liepos 2 d. iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinės apskaitos įmonė „Buhalterinės apskaitos sprendimai“, per šiuos laikotarpius bendrovė iš institucijų, tikrinusių buhalterinę apskaitą, niekada negavo jokių pretenzijų dėl netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo, jokių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo nustatyta.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam bausmę – 70 MGL dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

Toks prokuroro prašymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl netenkintinas.

Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 2 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik nustačius visus asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius (elementus), jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju J. Š. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra visų būtinų sąlygų. J. Š. nepripažintinas apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektu.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, jog baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai) (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015). Be abejonės, tokia aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad bendrovės vadovas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Todėl tuo atveju, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonėje jos iš viso nėra, vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, vadovaujantis teismų praktika, bendrovės vadovas atsako ir tuo atveju, kai nustatoma tarpinio vykdymo situacija (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-363/2014).

Iš J. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad šis jam pareikštas būtent vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, t. y. jog jis, kaip ūkio subjekto vadovas nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. organizavo apskaitą pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, dėl kurių iš pateiktų dokumentų tyrimo metu nebuvo galima nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d iš dalies nustatyti UAB „Donlis“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 80-93).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kaltinimai J. Š. nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais.

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, iš tiesų UAB „Donlis“ direktoriaus pareigas nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ėjo J. Š.. J. Š. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad jis pats bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, ją organizavo pagal galiojantį teisinį reguliavimą, iš pradžių UAB „Donlis“ buhalterinę apskaitą tvarkė finansininkė, o vėliau buvo pasamdyta apskaitos paslaugas teikianti įmonė (6 t., b. l. 115-122). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šiuos J. Š. parodymus. Priešingai, tokius J. Š. parodymus patvirtina specialisto 2010 m. birželio 4 d. išvada Nr. 5-2/93 „Dėl bendrovės Lietuvos ir Ukrainos įmonės UAB „Donlis“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, kurioje konstatuota, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga vyr. finansininkė R. L., o nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – UAB „Buhalterinė apskaitos sprendimai“ (2 t., b. l. 62-118), specialisto paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, kad jis pateiktą išvadą tvirtina (6 t., b. l. 115-122, 137-143). Ištirti įrodymai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad J. Š. kaltinime nurodytų laikotarpiu, t. y. nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d., už UAB „Donlis“ buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB „Buhalterinė apskaitos sprendimai“, kuri bendrovės apskaitą tvarkė nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu, kaip nurodyta anksčiau, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė ūkio subjekto vadovui už Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nesilaikymą kyla tik tuomet, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą. Kitais atvejais, išskyrus kai yra tarpinio nusikaltimo vykdymo atvejis, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingi ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai. Byloje neginčytinai nustačius, kad J. Š. nuo 2008 m. birželio 2 d. iki 2008 m. lapkričio 21 d. bendrovės buhalterinės apskaitos netvarkė, teisėjų kolegijų neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog šiuo laikotarpiu J. Š. yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą.

J. Š. kaltinimas grindžiamas ir apskaitos dokumentuose esančių duomenų neteisingumu, netikrumu, ūkinių operacijų neteisėtumu, pasireiškusiu neįforminimu tam tikrų ūkinių operacijų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Kaip nustatyta pirmiau, už UAB „Donlis“ buhalterinės apskaitos vedimą skirtingais laikotarpiais buvo atsakingi konkretūs asmenys, o tai reiškia, kad už buhalterinės apskaitos dokumentuose esančių duomenų teisingumą, tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies taikymo prasme atsakingi apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Iš kaltinime išvardytų buhalterinės apskaitos dokumentų (sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių) matyti, kad juos pasirašė UAB „Donlis“ vadybininkė / kasininkė L. D. (3 t., b. l. 113-114, 128, 130, 132-135). Aplinkybė, kad šiuos buhalterinės apskaitos dokumentus surašė ir juos pasirašė bendrovės vadybininkė / kasininkė L. D., nurodyta ir aptartoje specialisto išvadoje. Taigi, atsižvelgus į tai, kas pasakyta, formuotina išvada, kad už apskaitos dokumentuose esančių duomenų teisingumą, tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą J. Š. taip pat nėra atsakingas.

Byloje aplinkybių, patvirtinančių nagrinėjamu atveju buvus nusikaltimo tarpinio vykdymo situaciją, nenustatyta. Kita vertus, tokie veiksmai J. Š. ir neinkriminuoti.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad J. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjekto, kaip vieno iš nusikaltimo sudėties požymių, kitų J. Š. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių (objekto, objektyviosios ir subjektyviosios pusių) neanalizuoja, jų nagrinėjimas konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, asmens veikoje nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apskųstoji teismo nuosprendžio dalis dėl bylos nutraukimo naikintina, o J. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo J. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir priimti naują nuosprendį:

J. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitos teismo nuosprendžio dalies nekeisti.