Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SISP-ANR_N-12587-2023 (ROIK: 23219926559),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda.

A. B. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 5 d. apie 18.35 val. važiavo autobuso Nr. 4168 maršrutu Nr. 1G tarp stotelių Baltupiai – Jono Kazlausko be bilieto, kontrolės metu pateikė negaliojantį terminuotą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 65 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. B. savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia Institucijos administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo metu padarytais procesiniais pažeidimais, taip pat tuo, kad teisme liudytojais buvo apklausti šališki keleivių kontrolės darbuotojai, be to, jis nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame šie liudytojai buvo apklausti.

Nors apeliaciniame skunde A. B. prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas nėra motyvuotas. Pabrėžtina, kad pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; tais atvejais, kai paaiškėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde gali būti pateiktas motyvuotas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju A. B. apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo skunde pateiktų argumentų ir neįsigilino į bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su procedūriniais pažeidimais, kurie, pasak A. B., buvo padaryti surašant jam administracinį nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą. Taigi, šiuo atveju iš esmės nebuvo pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų buvę žinomi skundžiamą nutartį priėmusiam teismui, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

A. B. Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Pagal administracinio nusižengimo metu galiojusią Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-1508 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo Vilniaus miesto savivaldybės viešuoju transportu taisyklių 64.1 ir 64.2 punkto redakciją, keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto tuo atveju, jei keleivių kontrolės metu jis pateikė negaliojantį (neaktyvintą) bilietą, ir kontrolieriui užfiksavus šią aplinkybę, keleivis kontrolės metu iš kontrolieriaus neįsigijo kontrolės bilieto (įskaitant atvejus, kai keleivis norėjo įsigyti kontrolės bilietą, bet vietoje neturėjo tam tinkamos mokėjimo priemonės ar joje nebuvo pakankamai negrynųjų pinigų ar ji nesuveikė). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, t. y. 2023 m. rugsėjo 5 d. keleivių bilietų kontrolės grupė, vykdydama eilinį keleivių bilietų tikrinimą „Jono Kazlausko“ stotelėje (duomenys neskelbtini), patikrino keleivių, važiuojančių 1G maršruto autobusu, bilietus. Patikrinimo metu nustatyta, kad keleivis A. B. važiavo autobusu be bilieto, t. y. kontrolės patikrinimo metu pateikė negaliojantį (neaktyvintą) terminuotą elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde A. B. nenurodo argumentų, tiesiogiai susijusių su jo padarytu administraciniu nusižengimu, t. y. įvykio faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iškvietė ir apklausė kaip liudytojus asmenis (keleivių kontrolės darbuotojus A. K. ir R. S.), kurių parodymai, pasak A. B., nepaneigia teismui pateiktame skunde argumentų ir yra akivaizdžiai nepatikimi. Jo teigimu, A. K. negalėjo duoti parodymų, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi būtent ji surašė jam administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Be to, pasak apelianto, jos duoti parodymai yra prieštaringi, kadangi 2024 m. sausio 3 d. pateiktame laiške ji minėjo, kad neprisimena administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių, tačiau apklausiama teisme jau parodė, kad atsimena šias aplinkybes, tik neatsimena tikslios datos ir laiko. Dėl liudytojo R. S. apeliaciniame skunde akcentuojama, kad į administracinio nusižengimo protokolą neįrašyti jo asmens anketiniai duomenys, kurie leistų nustatyti liudytojo tapatybę ir įsitikinti, kad būtent šis asmuo buvo tariamo administracinio nusižengimo vietoje. Tačiau su šiais teiginiais apygardos teismas neturi pagrindo sutikti.

Aplinkybė, kad A. K. surašė A. B. administracinio nusižengimo protokolą ir vėliau priėmė nutarimą, savaime nereiškia, kad, kilus ginčui dėl šio administracinio nusižengimo fakto, ji negali būti apklausta kaip liudytoja. Priešingai, ANK 581 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Bylos duomenimis, A. B. važiavimo autobusu be bilieto faktą užfiksavo būtent A. K., todėl jai neabejotinai žinomos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad A. K. ir A. B. yra pažįstami, kaip ir nenustatyta aplinkybių, jog A. K. būtų šališka ir suinteresuota nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto administracinio nusižengimo padarymu ar jam kokiu nors kitu būdu pakenkti. Kontrolierė A. K. 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus. Ji parodė, kad praeitą rudenį (2023 metų rugsėjį) ji tikrino autobusu Nr. 1G važiuojančių keleivių bilietus. Ji paprašė A. B. parodyti bilietą, tačiau jis nurodė, kad nespėjo pasižymėti bilieto, nes ką tik įlipo. Ji (A. K.) paaiškino, kad jis įlipo anksčiau, nes kontrolieriams įlipus į autobusą šis asmuo jau važiavo. Kadangi asmuo neturėjo aktyvuoto bilieto, A. K. paprašė jo išlipti iš autobuso, tuomet jis parodė vilniečio kortelę, tačiau joje nebuvo bilieto. Ji jam pasakė ateiti, kad jam būtų paskirta baudą arba jis susimokėtų vietoje ir važiuotų toliau. Asmuo atsisakė tai daryti, atsisakė prisistatyti ir eiti į tarnybinį automobilį. A. K. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau asmuo vis tiek atsisakė prisistatyti, tik sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Policijos komisariate A. B. įžeidinėjo pareigūnus, buvo vertėjas, pareigūnai asmeniui surašė protokolą. Tik nustačius asmens tapatybę policijos komisariate, keleivių kontrolės darbuotojams pavyko surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą (2 t., b. l. 10–11). Teigti, kad A. K. duoti parodymai yra nepatikimi, nėra pagrindo. Juos patvirtina nagrinėjamo įvykio dieną su ja dirbančio kito keleivių kontrolės darbuotojo R. S. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys (policijos pareigūnų 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniai pranešimai, A. K. 2023 m rugsėjo 5 d. pareiškimas, vyriausiojo postinio 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas dėl pristatyto asmens). Dėl A. B. akcentuojamų liudytojos A. K. parodymų prieštaravimų, gretinant Institucijos teismui 2024 m. sausio 3 d. siųstame atsakyme nurodytas aplinkybes ir šios liudytojos teisme nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad minėtą atsakymą teismui siuntė ne A. K., o kita Institucijos darbuotoja, kuri savo ruožtu buvo paskambinusi A. K. ir su ja pasikalbėjusi apie tiriamą įvykį. Būtent iš A. K. kitai darbuotojai nurodytų aplinkybių ši teismui el. laiške nurodė, kad A. K. nežino, ar įteikė A. B. protokolą. Kaip matyti, kad A. K. abejojo tik tuo, ar įteikė A. B. protokolą. Teisme ji nenurodė priešingų aplinkybių, t. y. ji parodė, kad tik policijos komisariate pavyko surašyti administracinio nusižengimo protokolą, kurio asmuo nepasirašė, o apie jo įteikimą ar neįteikimą nieko nesakė. Taigi, sutikti su apeliantu, kad apklausta teisme A. K. nurodė tas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi anksčiau, nėra pagrindo.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti ir liudytojo R. S. parodymų patikimumu. Jis teisme buvo apklaustas, nes administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytas kaip asmuo, paliudijęs nusižengimo faktą, t. y. kad A. B. važiavo viešuoju transportu be bilieto. Sutiktina su apeliantu, kad protokole nėra nurodyti šio liudytojo anketiniai duomenys, tačiau, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tai nepaneigia, jog šis asmuo dalyvavo nagrinėjamame įvykyje. Kaip matyti, protokole nebuvo nurodyti R. S. anketiniai duomenys, kadangi jis, kaip ir minėta liudytoja, dirba SĮ „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi, todėl tokie duomenys protokole nėra būtini. Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje buvo nustatyta R. S. tapatybė. Jis parodė, kad yra keleivių kontrolės darbuotojas ir nagrinėjamo įvykio dieną kartu su A. K. tikrino 1G maršrutu važiuojančių keleivių bilietus. Asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. B.) važiavo be bilieto, t. y. jis pateikė vilniečio kortelę, tačiau ji buvo nežymėta, todėl jie jį išvedė iš autobuso. Asmuo nesutiko prisistatyti ir pateikti savo asmens duomenis, todėl teko kviesti policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, asmuo taip pat nieko nesakė, tik vardą. Jie kartu važiavo į policijos komisariatą. Jis (R. S.) patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė A. K., tačiau parašai šiame protokole yra jų abiejų. Šio liudytojo galimas šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo netikėti, kad R. S. dalyvavo nagrinėjamo įvykio metu ir matė A. B. padarytą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį nėra reikalaujama, jog į administracinio nusižengimo protokolą būtų įrašyti liudytojų asmens anketiniai duomenys, tokie kaip gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas ir pan., todėl anksčiau minėti A. B. apeliacinio skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip nepagrįsti vertintini ir A. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį, kuriame vyko liudytojų A. K. ir R. S. apklausos. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. posėdyje, dalyvaujant A. B., buvo nuspręsta į kitą teismo posėdį (2024 m. spalio 16 d. 13.30 val.) kviesti minėtus liudytojus ir juos apklausti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. spalio 16 d. buvo gautas A. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant pageidavimą, jog byloje dalyvautų jo atstovė. Atsižvelgiant į A. B. prašymą, 2024 m. spalio 16 d. teismo posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki kito teismo posėdžio (2024 m. lapkričio 20 d. 13.30 val.), suteikiant tiek A. B., tiek jo atstovei susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti liudytojų apklausoje. Iš 2024 m. spalio 16 d. telefonogramos duomenų matyti, kad iškart po teismo posėdžio buvo susisiekta su A. B. atstove advokate Lolita Tarasevičiūte, ji buvo informuota apie kito teismo posėdžio datą ir laiką, taip pat nurodė, kad apie posėdį informuos A. B. (2 t., b. l. 5). Iš 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad šiame teismo posėdyje, būdami informuoti apie posėdį, dėl nežinomų priežasčių nei A. B., nei jo atstovė nedalyvavo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 629 straipsnio nuostatomis, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, apygardos teismo vertinimu, A. B. buvo tinkamai informuotas apie vyksiantį 2024 m. lapkričio 20 d. 13.30 val. ir žinojo, kad jame vyks liudytojų A. K. ir R. S. apklausos, tačiau dėl nežinomų teismui priežasčių į jį neatvyko, todėl jo argumentai, susiję su jo minimais teisių apribojimais, yra deklaratyvūs.

A. B. apeliaciniame skunde deklaruoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo kitus pažeidimus, susijusius su administracinio nusižengimo protokolo surašymu ir nutarimo priėmimu, kuriuos jis nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, pažymi, kad šie apelianto argumentai paremti ne objektyvia bylos medžiaga, o nepagrįstais A. B. samprotavimais ir prielaidomis. Pastebėtina, kad skunde akcentuojama, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. B. nedalyvaujant, taip pat nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, nebuvo nustatyta jo asmens tapatybė, o pats protokolas ir nutarimas jam nebuvo įteikti. Šiuos teiginius paneigia liudytojų A. K. ir R. S. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Kaip minėta, abu liudytojais apklausti keleivių kontrolės darbuotojai patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dalyvaujant A. B. ir tik tada, kai A. B. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kadangi jis keleivių kontrolės bilietų patikrinimo metu nenorėjo prisistatyti ir pasakyti savo asmens duomenis, todėl teko iškviesti policiją, kad būtų nustatyta asmens tapatybė. Vyriausiosios patrulės D. D. 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. 19.28 val. buvo gautas pranešimas apie konfliktą, vykstantį tarp keleivių kontrolės ir keleivio, kuris atsisako pristatyti. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko keleivių kontrolės darbuotoja A. K., kuri paaiškino, kad asmuo važiavo autobusu be bilieto (buvo neatžymėtas) ir taip padarė administracinį nusižengimą. Paprašius asmens pateikti asmens dokumentą ir praeiti į tarnybinį automobilį administraciniam protokolui surašyti, asmuo tai padaryti kategoriškai atsisakė, dėl to buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnams bendraujant su asmeniu jam suprantama rusų kalba, jam buvo paaiškinta, kad jis galimai padarė administracinį nusižengimą, t. y. važiavo autobusu be bilieto, dėl šio pažeidimo keleivio kontrolė jam surašys administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat kelis kartus jam suprantama rusų kalba iš jo buvo pareikalauta prisistatyti ir pateikti savo asmens duomenis, tačiau asmuo policijos pareigūnams paaiškino, kad jis nemato pagrindo jiems prisistatyti. Tada jam buvo paaiškinta, kad jis privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir prisistatyti. Atsisakius tą daryti, jam buvo paaiškinta, kad jis vyks į policijos komisariatą asmens tapatybės nustatymui. Vyriausiojo postinio A. S. 2023 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pristatytas vyriškis ir policijos komisariate nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą. Teisėtas reikalavimas buvo išreikštas ne kartą, tačiau asmuo nereagavo, nepasakė ir nepateikė savo asmens duomenų. Prieš talpinant asmenį į laikino sulaikymo patalpą, jis buvo apžiūrėtas ir dalinės apžiūros metu nebuvo rastas dokumentas, patvirtinantis jo tapatybę. Asmuo buvo nufotografuotas ir naudojant Habitoskopinių duomenų registrą nustatyta, kad tai yra Rusijos Federacijos pilietis A. B.. Patikrinus nustatytus duomenis naudojant VRM CDB POLIS II naršyklę, nustatyta, kad toks asmuo yra ir turi galiojančius dokumentus: pasą ir užsieniečio registracijos pažymėjimą. Pildant administracinio nusižengimo protokolą taip pat nustatyta, kad A. B. jau yra baustas administracine tvarka ir duomenys bei nuotraukos palygintos. Dėl šių priežasčių A. B. asmenybė buvo pilnai nustatyta (1 t., b. l. 193). A. K. duodama parodymus teisme patvirtino, kad nustačius A. B. asmens tapatybę policijos komisariate, ji surašė jam administracinio nusižengimo protokolą, tačiau jis atsisakė jį pasirašyti ir paimti, be to, jis atsisakė pasirašyti ir paimti policijos pareigūnų jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą už policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą (1 t., b. l. 200–201). Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo sulaikymo protokolo matyti, kad asmeniui būnant policijos komisariate, dalyvavo ir vertėjas (1 t. b. l. 198). Taigi, apygardos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad A. B. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodomų procedūrinių pažeidimų nėra nustatyta. Priešingai, nustatyta, kad pats A. B. elgėsi piktybiškai ir sąmoningai mėgino sudaryti tokią situaciją, kad nebūtų nustatyta jo tapatybė, vengė pateikti asmens dokumentus, atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus, nevykdė ne tik keleivių kontrolės darbuotojų, bet ir policijos pareigūnų teisėtų nurodymų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu A. B. yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.